Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos nacionalinė filharmonija 1940 m įkurta didžiausia šalies koncertinė organizacija esanti Vilniuje Aušros Vartų g
Vilniaus filharmonija
Lietuvos nacionalinė filharmonija – 1940 m. įkurta didžiausia šalies koncertinė organizacija, esanti Vilniuje, Aušros Vartų g. 5. Jai 1998 m. liepą suteiktas nacionalinės kultūros įstaigos statusas (steigėja – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija; teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga). Įstaigoje dirba ~250 darbuotojų.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos misija – puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir muzikos atlikėjų meną, supažindinti klausytojus su Lietuvos ir užsienio klasikine bei šiuolaikine muzika, užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę. Muzikos programų sudarymas ir pristatymas Lietuvoje ir svetur, lietuvių kompozitorių ir atlikėjų propagavimas yra vieni svarbiausių koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinė filharmonija strateginių tikslų.
Istorija
Toje vietoje, kur dabar stovi Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmai, 1503 m. pagal Didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegiją, buvo pastatytas mūrinis plytų ir akmens pastatas, kuris priklausė užvažiuojamiems pirklių namams. Šis pastatas turėjo gotikines formas, jį sudarė du aukštai. Pats namas stovėjo pakreiptas šonu į gatvę. Namo gilumoje buvo išsidėstę du erdvūs aptverti storo mūro siena kiemai. Posesija buvo pažymėta Brauno ir Hogenbergo atlase. Pastatas ne kartą degė, buvo rekonstruojamas. Įvairiuose šaltiniuose jis buvo vadintas „Miesto svečių namais”.
Didelė pastato rekonstrukcija atlikta XIX a. pradžioje. Miesto vyriausiasis architektas Žozefas Pusjė suremontavo stogą, pakeitė visą vidaus interjerą. Kažkiek metų pastatas buvo nuomojamas privatiems asmenims. 1892 m. Miesto dūmos sudaryta komisija minėtuose pirklių namuose nutarė įrengti patalpas miesto teatrui. Teatro projektą parengė tuometinis Vilniaus miesto architektas Konstantinas Korojedovas. 1899–1902 m. pagal jo brėžinius buvo pastatytas keturių aukštų pastatas su didele koncertų sale. Pastate pradėjus veiklą, viršutiniuose jo aukštuose įsikūrė „Grand Hotel”, apatiniuose aukštuose – prekybinės įstaigos.
Šio pastatas fasadas išliko iki šių dienų. Jis neorenesanso stiliaus. Patys rūmai yra T raidės plano. Fasado centre 3-4 aukštuose yra portikas, pastato kampuose – siauri . Priekinėje fasado dalyje žiojėja dvi aukštos vartų arkos, iš kurių viena šiuo metu veda į šoninę gatvelę.
Nuo 1904 m. iki 1906 m. rūmuose veikė Petro Vileišio įsteigtas pirmasis lietuviškas knygynas. 1905 m. birželio 6 d. šių rūmų salėje įvyko surengtas lietuvių vakaras, kuriame koncertavo kompozitorius Mikas Petrauskas. 1906 m. spalio 24 d. rūmuose įvyko pirmosios lietuvių operos „Birutė” premjera. Operoje vaidino Kipras Petrauskas, Stasys Audėjus, Marija Šlapelienė, Antanas Žmuidzinavičius. Šios pirmosios operos atminimui filharmonijos pirmojo aukšto fojė buvo įrengta atminimo lenta. 1909 m. Miesto salėje debiutavo vienas iškiliausių XX a. smuikininkų – Vilniuje gimęs Jascha Heifetzas.
1905 m. gruodžio 4-5 dienomis rūmuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Miesto salėje susirinko apie 2000 lietuvių atstovų iš visos Lietuvos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Lietuvai reikalauta autonomijos, lietuvių kalbos mokyklose ir įstaigose. Po 1910 m. gaisro rūmai remontuoti 1911–1912 metais. Rūmų salė perdengta gelžbetonio skliautu. 1913 m. rūmų salėje surengta Vilniaus dailės draugijos liaudies meno ir smulkiųjų amatų paroda.
I pasaulinio karo metais rūmų pastatas paverstas vokiečių karo ligonine. 1918 m. gruodžio 15 d. komunistai iš šios salės paskelbė apie tarybų valdžios įvedimą Lietuvoje. Tarpukario metais pastate veikė kino teatras, vyko koncertai. Rūmai buvo vadinami „Miesto Salės rūmais”.
1943 m. uždaryta vokiečių valdžios, 1944 m. filharmonija vėl pradėjo savo veiklą.
1940 m. gruodžio 4 d Vilniaus Miesto salėje įsikūrė Lietuvos TSR Valstybinė filharmonija, kurios žinion atiteko Balio Dvariono įkurtas Vilniaus simfoninis orkestras (dabar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras), mišrus choras bei liaudies dainų ir šokių ansamblis. Koncertinė Filharmonijos veikla Vilniuje nutrūko tik trumpam II pasaulinio karo metais, 1943 m. uždaryta vokiečių valdžios, tačiau 1944 m. filharmonija vėl pradėjo savo veiklą.. Po karo iki pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. Filharmonija ir visi jos kolektyvai buvo pavaldūs sovietiniam „Goskoncerto“ tinklui, turėjusiam monopolį visoje Sovietų sąjungoje ir apėmusiam tiek klasikinės, tiek pramoginės ar tradicinės muzikos gyvenimą. Kaip sąjunginio filharmonijų tinklo vietininkė Vilniaus filharmonija buvo monopolizavusi koncertinį gyvenimą respublikos mastu, veikė jos filialai keliuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, – Kaune (1944–2006), Klaipėdoje (1963–2004) ir Šiauliuose (1982–2003), – anuomet skleidę sovietų ideologijos aprobuotą muzikinę kultūrą šalies regionuose. Po 1990-ųjų reorganizavus LNF veiklą ir struktūrą, ji išliko didžiausia šalies koncertine įstaiga.
Konstantino Korojedovo indėlis
Plintant istorizmo architektūrai XIX a. pabaigoje Vilniuje imta statyti daugiau prabangių viešbučių, teatro ir koncertų salių. Reprezentatyviausi istorizmo architektūros objektai – viešbučiai, užeigos, teatro ir koncertų salės – Vilniuje pasirodė XIX a. 7-ajame dešimtmetyje. Iki pat XX a. pradžios Vilnius neturėjo tinkamo miesto teatro, nors buvo kuriami įvairūs projektai. Tuometinė miesto valdžia – miesto Dūma drauge su jos sudaryta teatro statybos komisija nutarė teatrui ir koncertams skirtą salę įrengti rekonstruotuose Pirklių namuose. XX a. pradžioje rekonstrukcijos sąmatą ir projektą parengė iš Rusijos atvykęs architektas ir inžinierius Konstantinas Korojedovas (tuometinis Vilniaus miesto architektas). Suformuotas naujas pastatas – Miesto salė (Sala Miejska) – ženklino kokybiškai naują pastato architektūrinės raidos etapą, kai jo funkcija iš prekybinės virto kultūrine.
Miesto salės rūmai – brandžiausias statinys Vilniuje, skirtas elitinių visuomenės sluoksnių susibūrimams ir iškiliausiems miesto svečiams. Todėl pastato išorėje, ypač pagrindiniame fasade, siekta prabangaus ir solidaus vaizdo. Pastato kompozicijos ašį pabrėžia rizalitas (pastato dalis, išsikišusi fasade per visą pastato aukštį) su pagrindiniu įėjimu bei įmantrus prancūzų baroko kupolas, suformuotas sekant XIX a. Paryžiaus operos („Grand Opéra“) pavyzdžiu. Šoniniai pastato rizalitai priešais rūmus formuoja pusiau atvirą erdvę – kurdonerą. Naujai suformuotą Pasažo skersgatvį užbaigia didžiulė gatvės vartų arka. Norėdamas išsaugoti istoriškai susiklosčiusio prekybinio pasažo įvaizdį, architektas pratęsė korpusus abipus Pasažo skersgatvio, kurių pirmuose aukštuose paliko vietos parduotuvėms, o antruose – prašmatniam „Γρанд Отель“ viešbučiui. Pirmame Vilniaus miesto salės aukšte 1902 m. buvo įrengtas žibaliniu varikliu sukamas nuolatinės srovės generatorius, maitinęs 42 elektrinius salės šviestuvus.
Nuo I pasaulinio karo pradžios iki lenkų okupacijos pabaigos (1914–1939) Miesto salės prestižas tolydžio smuko, o jo kultūrinė funkcija audringų politinių įvykių akivaizdoje neretai užleisdavo vietą būtiniausioms to meto reikmėms. Miesto salėje I pasaulinio karo metais buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. Po karo čia, vadinamajame kino teatre „Milda“, šiokiadieniais buvo rodomi filmai, o savaitgaliais vykdavo koncertai. Virš salės abiejuose aukštuose dieną veikė dvi pradžios mokyklos. O ir pati salė, nors joje vis dar vykdavo koncertai, palaipsniui tapo politinių susirinkimų būstine (kaip žinia, 1918 m. čia įvyko posėdis, kurio metu Lietuvoje buvo paskelbta Tarybų valdžia).
Dabartis
1998 m. liepos mėn. filharmonijai buvo suteiktas nacionalinės kultūros įstaigos statusas. Šiuo metu ši stambiausia šalies koncertinė įstaiga vykdo kelias funkcijas. Įstaiga organizuoja koncertinius sezonus savo būstinėje (678 vietų Didžiojoje ir 200 vietų Mažojoje salėse) ir įvairiose koncertų vietose Vilniuje (Taikomosios dailės muziejuje, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir kitur) bei kituose Lietuvos miestuose; veikia kaip koncertinė agentūra, organizuojanti Lietuvos atlikėjų gastroles ir užsienio atlikėjų pasirodymus Lietuvoje. Kita vertus, ji vienija ir administruoja didžiausias Lietuvos muzikos atlikėjų pajėgas: Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas), (meno vadovas Sergej Krylov), Čiurlionio kvartetą, Valstybinis Vilniaus kvartetas, kamerinį ansamblį „Musica humana“.
Veikla
Lietuvos nacionalinė filharmonija organizuoja bei koordinuoja profesionalaus muzikos meno kūrimą ir pristatymą: įvairius muzikos meno renginius – simfoninius, kamerinius, džiazo koncertus, sekmadieninių koncertų ciklą visai šeimai, kompozitorių autorinius vakarus ir atlikėjų rečitalius, teminius koncertų ciklus, gastroles ne vien Lietuvoje, bet ir už jos ribų. LNF vykdo švietimo programas, sudaro sąlygas pripažintiems ir jauniems Lietuvos bei pasaulio muzikos atlikėjams, kolektyvams dalyvauti LNF kūrybinėje veikloje. Puoselėdama nacionalinį repertuarą, LNF rengia nemažai koncertų, kuriuose skamba Lietuvos autorių kūryba, naujų kūrinių premjeros.
Lietuvos nacionalinė filharmonija dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose, tarptautiniuose projektuose bei programose, vykdo bendrus projektus su įvairiais partneriais, kultūrinėmis organizacijomis. Per keletą pastarųjų metų įgyvendintos mainų programos su Švedija (2002–2003), Norvegija (2005), vykdoma Šiaurės šalių jaunimo kamerinės muzikos programa UPBEAT (nuo 1999 m.). Kultūrinius ryšius aktyviai plėtoti padeda narystė tarptautinėse organizacijose: Lietuvos nacionalinių institucijų, Europos festivalių (EFA), Šiaurės–Baltijos šalių valstybinių koncertinių įstaigų asociacijose, Atlikėjų menų sektoriaus darbdavių asociacijos europinėje lygoje (PEARLE). 2009 m. LNF pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno filharmonija, Klaipėdos koncertų sale ir Latvijos koncertų direkcija dėl bendrų projektų 2009–2010 metais. Vienas ambicingiausių pastarųjų metų Baltijos šalių bendradarbiavimo rezultatų – LNF inicijuotas ir į programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ įtrauktas tebevykstantis projektas „Viva Musica Via Baltica“, jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos koncertines įstaigas bei jų atstovaujamus kamerinius orkestrus. LNF aktyviai dalyvauja kituose nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektuose bei Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginiuose.
Ne sezono metu LNF organizuoja tris gausiai klausytojų lankomus festivalius: „Vilniaus festivalį“, „Nakties serenadas“ Palangoje ir „Kuršių nerijos festivalį“ Neringoje. Sezono metu įprastą koncertų ritmą paįvairina šventiniai Kalėdų muzikos savaitės (gruodžio pabaigoje) ir J.S.Bacho muzikos festivalio (kovo–balandžio mėnesiais) renginiai.
- Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžioji salė
- Lietuvos nacionalinės filharmonijos pagrindinis fojė
- Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
Šaltiniai
- Darbuotojų (apdraustųjų) skaičius
- Filharmonijos istorija Lietuvos nacionalinės filharmonijos interneto svetainėje. [1]
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- J. Bielinis ir kiti. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas, Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Jonas Vaškūnas. Prieš 105 metus pagoniškas epas atgijo pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“. [2]
- Lietuvos nacionalinė filharmonija. teatrai.lt internetinis puslapis [3]
- Filharmonijos rudens sezonas. "Verslo žinios", 2010 rugsėjis, Nr. 176, p. 22.[4]
Nuorodos
- Oficialus Lietuvos nacionalinės filharmonijos tinklalapis (lietuvių, anglų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus filharmonija, Kas yra Vilniaus filharmonija? Ką reiškia Vilniaus filharmonija?
Lietuvos nacionaline filharmonija 1940 m įkurta didziausia salies koncertine organizacija esanti Vilniuje Ausros Vartu g 5 Jai 1998 m liepa suteiktas nacionalines kulturos įstaigos statusas steigeja Lietuvos Respublikos Kulturos ministerija teisine forma valstybes biudzetine įstaiga Įstaigoje dirba 250 darbuotoju Lietuvos nacionaline filharmonijaLietuvos nacionaline filharmonija Lietuvos nacionalines filharmonijos misija puoseleti Lietuvos muzikine kultura ir muzikos atlikeju mena supazindinti klausytojus su Lietuvos ir uzsienio klasikine bei siuolaikine muzika uztikrinant auksta menine solistu ir kolektyvu atlikimo kokybe Muzikos programu sudarymas ir pristatymas Lietuvoje ir svetur lietuviu kompozitoriu ir atlikeju propagavimas yra vieni svarbiausiu koncertines įstaigos Lietuvos nacionaline filharmonija strateginiu tikslu IstorijaKoncertas Lietuvos nacionalineje filharmonijoje Toje vietoje kur dabar stovi Lietuvos nacionalines filharmonijos rumai 1503 m pagal Didziojo kunigaikscio Aleksandro privilegija buvo pastatytas murinis plytu ir akmens pastatas kuris priklause uzvaziuojamiems pirkliu namams Sis pastatas turejo gotikines formas jį sudare du aukstai Pats namas stovejo pakreiptas sonu į gatve Namo gilumoje buvo issideste du erdvus aptverti storo muro siena kiemai Posesija buvo pazymeta Brauno ir Hogenbergo atlase Pastatas ne karta dege buvo rekonstruojamas Įvairiuose saltiniuose jis buvo vadintas Miesto sveciu namais Didele pastato rekonstrukcija atlikta XIX a pradzioje Miesto vyriausiasis architektas Zozefas Pusje suremontavo stoga pakeite visa vidaus interjera Kazkiek metu pastatas buvo nuomojamas privatiems asmenims 1892 m Miesto dumos sudaryta komisija minetuose pirkliu namuose nutare įrengti patalpas miesto teatrui Teatro projekta parenge tuometinis Vilniaus miesto architektas Konstantinas Korojedovas 1899 1902 m pagal jo brezinius buvo pastatytas keturiu aukstu pastatas su didele koncertu sale Pastate pradejus veikla virsutiniuose jo aukstuose įsikure Grand Hotel apatiniuose aukstuose prekybines įstaigos Sio pastatas fasadas isliko iki siu dienu Jis neorenesanso stiliaus Patys rumai yra T raides plano Fasado centre 3 4 aukstuose yra portikas pastato kampuose siauri Priekineje fasado dalyje ziojeja dvi aukstos vartu arkos is kuriu viena siuo metu veda į sonine gatvele Nuo 1904 m iki 1906 m rumuose veike Petro Vileisio įsteigtas pirmasis lietuviskas knygynas 1905 m birzelio 6 d siu rumu saleje įvyko surengtas lietuviu vakaras kuriame koncertavo kompozitorius Mikas Petrauskas 1906 m spalio 24 d rumuose įvyko pirmosios lietuviu operos Birute premjera Operoje vaidino Kipras Petrauskas Stasys Audejus Marija Slapeliene Antanas Zmuidzinavicius Sios pirmosios operos atminimui filharmonijos pirmojo auksto foje buvo įrengta atminimo lenta 1909 m Miesto saleje debiutavo vienas iskiliausiu XX a smuikininku Vilniuje gimes Jascha Heifetzas Paminkline lenta pirmajai lietuviskai operai Birute atminti 1905 m gruodzio 4 5 dienomis rumuose posedziavo Didysis Vilniaus Seimas Miesto saleje susirinko apie 2000 lietuviu atstovu is visos Lietuvos Ukrainos Latvijos Lenkijos ir kitu saliu Seimas prieme rezoliucija kurioje Lietuvai reikalauta autonomijos lietuviu kalbos mokyklose ir įstaigose Po 1910 m gaisro rumai remontuoti 1911 1912 metais Rumu sale perdengta gelzbetonio skliautu 1913 m rumu saleje surengta Vilniaus dailes draugijos liaudies meno ir smulkiuju amatu paroda I pasaulinio karo metais rumu pastatas paverstas vokieciu karo ligonine 1918 m gruodzio 15 d komunistai is sios sales paskelbe apie tarybu valdzios įvedima Lietuvoje Tarpukario metais pastate veike kino teatras vyko koncertai Rumai buvo vadinami Miesto Sales rumais 1943 m uzdaryta vokieciu valdzios 1944 m filharmonija vel pradejo savo veikla 1940 m gruodzio 4 d Vilniaus Miesto saleje įsikure Lietuvos TSR Valstybine filharmonija kurios zinion atiteko Balio Dvariono įkurtas Vilniaus simfoninis orkestras dabar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras misrus choras bei liaudies dainu ir sokiu ansamblis Koncertine Filharmonijos veikla Vilniuje nutruko tik trumpam II pasaulinio karo metais 1943 m uzdaryta vokieciu valdzios taciau 1944 m filharmonija vel pradejo savo veikla Po karo iki pat Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo 1990 m Filharmonija ir visi jos kolektyvai buvo pavaldus sovietiniam Goskoncerto tinklui turejusiam monopolį visoje Sovietu sajungoje ir apemusiam tiek klasikines tiek pramogines ar tradicines muzikos gyvenima Kaip sajunginio filharmoniju tinklo vietininke Vilniaus filharmonija buvo monopolizavusi koncertinį gyvenima respublikos mastu veike jos filialai keliuose didziuosiuose Lietuvos miestuose Kaune 1944 2006 Klaipedoje 1963 2004 ir Siauliuose 1982 2003 anuomet skleide sovietu ideologijos aprobuota muzikine kultura salies regionuose Po 1990 uju reorganizavus LNF veikla ir struktura ji isliko didziausia salies koncertine įstaiga Konstantino Korojedovo indelisFilharmonijos pastato iliuminacija 2025 m Plintant istorizmo architekturai XIX a pabaigoje Vilniuje imta statyti daugiau prabangiu viesbuciu teatro ir koncertu saliu Reprezentatyviausi istorizmo architekturos objektai viesbuciai uzeigos teatro ir koncertu sales Vilniuje pasirode XIX a 7 ajame desimtmetyje Iki pat XX a pradzios Vilnius neturejo tinkamo miesto teatro nors buvo kuriami įvairus projektai Tuometine miesto valdzia miesto Duma drauge su jos sudaryta teatro statybos komisija nutare teatrui ir koncertams skirta sale įrengti rekonstruotuose Pirkliu namuose XX a pradzioje rekonstrukcijos samata ir projekta parenge is Rusijos atvykes architektas ir inzinierius Konstantinas Korojedovas tuometinis Vilniaus miesto architektas Suformuotas naujas pastatas Miesto sale Sala Miejska zenklino kokybiskai nauja pastato architekturines raidos etapa kai jo funkcija is prekybines virto kulturine Miesto sales rumai brandziausias statinys Vilniuje skirtas elitiniu visuomenes sluoksniu susiburimams ir iskiliausiems miesto sveciams Todel pastato isoreje ypac pagrindiniame fasade siekta prabangaus ir solidaus vaizdo Pastato kompozicijos asį pabrezia rizalitas pastato dalis issikisusi fasade per visa pastato aukstį su pagrindiniu įejimu bei įmantrus prancuzu baroko kupolas suformuotas sekant XIX a Paryziaus operos Grand Opera pavyzdziu Soniniai pastato rizalitai priesais rumus formuoja pusiau atvira erdve kurdonera Naujai suformuota Pasazo skersgatvį uzbaigia didziule gatves vartu arka Noredamas issaugoti istoriskai susiklosciusio prekybinio pasazo įvaizdį architektas pratese korpusus abipus Pasazo skersgatvio kuriu pirmuose aukstuose paliko vietos parduotuvems o antruose prasmatniam Grand Otel viesbuciui Pirmame Vilniaus miesto sales aukste 1902 m buvo įrengtas zibaliniu varikliu sukamas nuolatines sroves generatorius maitines 42 elektrinius sales sviestuvus Nuo I pasaulinio karo pradzios iki lenku okupacijos pabaigos 1914 1939 Miesto sales prestizas tolydzio smuko o jo kulturine funkcija audringu politiniu įvykiu akivaizdoje neretai uzleisdavo vieta butiniausioms to meto reikmems Miesto saleje I pasaulinio karo metais buvo įsikurusi vokieciu karo ligonine Po karo cia vadinamajame kino teatre Milda siokiadieniais buvo rodomi filmai o savaitgaliais vykdavo koncertai Virs sales abiejuose aukstuose diena veike dvi pradzios mokyklos O ir pati sale nors joje vis dar vykdavo koncertai palaipsniui tapo politiniu susirinkimu bustine kaip zinia 1918 m cia įvyko posedis kurio metu Lietuvoje buvo paskelbta Tarybu valdzia DabartisLietuvos nacionaline filharmonija 1998 m liepos men filharmonijai buvo suteiktas nacionalines kulturos įstaigos statusas Siuo metu si stambiausia salies koncertine įstaiga vykdo kelias funkcijas Įstaiga organizuoja koncertinius sezonus savo bustineje 678 vietu Didziojoje ir 200 vietu Mazojoje salese ir įvairiose koncertu vietose Vilniuje Taikomosios dailes muziejuje Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir kitur bei kituose Lietuvos miestuose veikia kaip koncertine agentura organizuojanti Lietuvos atlikeju gastroles ir uzsienio atlikeju pasirodymus Lietuvoje Kita vertus ji vienija ir administruoja didziausias Lietuvos muzikos atlikeju pajegas Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestra meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrenas meno vadovas Sergej Krylov Ciurlionio kvarteta Valstybinis Vilniaus kvartetas kamerinį ansamblį Musica humana VeiklaLietuvos nacionaline filharmonija organizuoja bei koordinuoja profesionalaus muzikos meno kurima ir pristatyma įvairius muzikos meno renginius simfoninius kamerinius dziazo koncertus sekmadieniniu koncertu cikla visai seimai kompozitoriu autorinius vakarus ir atlikeju recitalius teminius koncertu ciklus gastroles ne vien Lietuvoje bet ir uz jos ribu LNF vykdo svietimo programas sudaro salygas pripazintiems ir jauniems Lietuvos bei pasaulio muzikos atlikejams kolektyvams dalyvauti LNF kurybineje veikloje Puoseledama nacionalinį repertuara LNF rengia nemazai koncertu kuriuose skamba Lietuvos autoriu kuryba nauju kuriniu premjeros Lietuvos nacionaline filharmonija dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose tarptautiniuose projektuose bei programose vykdo bendrus projektus su įvairiais partneriais kulturinemis organizacijomis Per keleta pastaruju metu įgyvendintos mainu programos su Svedija 2002 2003 Norvegija 2005 vykdoma Siaures saliu jaunimo kamerines muzikos programa UPBEAT nuo 1999 m Kulturinius rysius aktyviai pletoti padeda naryste tarptautinese organizacijose Lietuvos nacionaliniu instituciju Europos festivaliu EFA Siaures Baltijos saliu valstybiniu koncertiniu įstaigu asociacijose Atlikeju menu sektoriaus darbdaviu asociacijos europineje lygoje PEARLE 2009 m LNF pasirase bendradarbiavimo sutartį su Kauno filharmonija Klaipedos koncertu sale ir Latvijos koncertu direkcija del bendru projektu 2009 2010 metais Vienas ambicingiausiu pastaruju metu Baltijos saliu bendradarbiavimo rezultatu LNF inicijuotas ir į programa Vilnius Europos kulturos sostine 2009 įtrauktas tebevykstantis projektas Viva Musica Via Baltica jungiantis Lietuvos Latvijos Estijos Suomijos Svedijos ir Lenkijos koncertines įstaigas bei ju atstovaujamus kamerinius orkestrus LNF aktyviai dalyvauja kituose nacionalines programos Vilnius Europos kulturos sostine 2009 projektuose bei Lietuvos tukstantmecio minejimo renginiuose Ne sezono metu LNF organizuoja tris gausiai klausytoju lankomus festivalius Vilniaus festivalį Nakties serenadas Palangoje ir Kursiu nerijos festivalį Neringoje Sezono metu įprasta koncertu ritma paįvairina sventiniai Kaledu muzikos savaites gruodzio pabaigoje ir J S Bacho muzikos festivalio kovo balandzio menesiais renginiai Lietuvos nacionalines filharmonijos didzioji sale Lietuvos nacionalines filharmonijos pagrindinis foje Lietuvos nacionalineje filharmonijojeSaltiniaiDarbuotoju apdraustuju skaicius Filharmonijos istorija Lietuvos nacionalines filharmonijos interneto svetaineje 1 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 A Juskevicius J Maceika Vilnius ir jo apylinkes 1937 m perleista Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00366 2 J Bielinis ir kiti Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savadas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 Jonas Vaskunas Pries 105 metus pagoniskas epas atgijo pirmojoje lietuviskoje operoje Birute 2 Lietuvos nacionaline filharmonija teatrai lt internetinis puslapis 3 Filharmonijos rudens sezonas Verslo zinios 2010 rugsejis Nr 176 p 22 4 NuorodosVikiteka Lietuvos nacionaline filharmonija vaizdine ir garsine medziagaOficialus Lietuvos nacionalines filharmonijos tinklalapis lietuviu anglu k