Vilniaus aukštoji partinė mokykla LSSR 1945 1990 m buvusi aukštoji mokykla Veikė SSKP aukštųjų partinių mokyklų sistemoj

Vilniaus aukštoji partinė mokykla – LSSR 1945–1990 m. buvusi aukštoji mokykla. Veikė SSKP aukštųjų partinių mokyklų sistemoje.

Istorija

1945 m. įkurta prie LKP CK Respublikinė partinė mokykla. 1945–1946 m. buvo vienmetė, 1946–1954 m. – dvimetė, o 1954–1956 m. – trimetė. 1956 m. TSKP CK nutarimu pertvarkyta į keturmetę Vilniaus aukštąją partinę mokyklą.

1990 m. birželio 30 d. uždaryta. Pastatai perduoti Vilniaus pedagoginiam institutui.

Veikla

Mokyta rusiškai.

Ruošė specialistus Latvijai, Lietuvai ir Rusijos Kaliningrado sričiai, tačiau Partinėje mokykloje mokėsi atvykėliai ir iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano. Čia buvo ugdomi kadrai partinėms bei valstybinėms struktūroms, visuomeninėms organizacijoms: profsąjungų pirmininkus, komjaunimo sekretorius, partinių organizacijų sekretorius, partinių komitetų instruktorius.

Mokykla išsiskyrė iš kitų aukštųjų mokyklų tuo, kad čia įstoti ar dirbti galėjo ne bet kas – pagrindiniai darbuotojai, dėstytojai ir studentai turėjo būti partijos nariai, turintys savo rajono partijos komiteto rekomendaciją ir siuntimą. Į dvimetę partinę mokyklą patekdavo žmonės, jau dirbę partinį darbą, siekiantys pasitobulinti, kopti karjeros laiptais, į keturmetę – žmonės su viduriniu išsilavinimu, dažniausiai su specialiu viduriniu, baigę technikumus. Studentams buvo suteikiama gera stipendija, bendrabutis.

Mokymo programa

Dėstomieji dalykai: TSKP istorija, marksistinė filosofija, mokslinis ateizmas, politinė ekonomija, mokslinis komunizmas, komunistinio darbininkų judėjimo istorija, SSRS istorija, tarptautiniai santykiai ir užsienio politika. Dar buvo dėstoma literatūra ir menas, tarybinė teisė, politinis-ekonominis pasaulio žemėlapis, planavimas, pramonės ir statybos ekonomika, žemės ūkio ekonominė organizacija, socialinių procesų valdymas, statistika, socialinės ekonomikos valdymas, finansai ir kreditas, mokslo technikos progresas pramonėje ir statyboje, buvo rašomas kursinis darbas. Buvo laikomi trys valstybiniai egzaminai – politinė ekonomija, filosofija, mokslinis komunizmas. Fakultatyvai: aukštoji matematika, kalbos kultūra ir oratorinis menas, užsienio kalbos (prancūzų, anglų, vokiečių).

Pagal 1996 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą aukštųjų partinių mokyklų diplomai Lietuvoje nepripažįstami ir jie negali būti liudijančiais apie asmens aukštąjį išsilavinimą.

Direktoriai

– 1945–1953 m.
Konstantinas Tiškevičius – 1953–1983 m.
Sigizmundas Šimkus – 1983–1990 m.
Valentinas Lazutka – 1990 m.

Žymūs dėstytojai

Solomonas Atamukas
Antanas Gaidys
Algimantas Grabauskas
Dalia Grybauskaitė
Eduardas Enrikas Jančauskas
Česlovas Juršėnas
Vytautas Kojala
Ivanas Kučerovas
Jonas Macevičius
Jonas Mačiulis
Jokūbas Minkevičius
Zenonas Vaigauskas

Žymūs absolventai

Birutė Abdulskaitė
Stanislav Akanovič
Joana Aleksiukienė
Vytautas Astrauskas
Zenonas Baltušnikas
Vytautas Bendikas
Vytautas Bieliauskas
Jonas Blaževičius
Tamara Božok
Algimantas Brazaitis
Jonas Budrevičius
Vytas Bujanauskas
Aleksandras Česnavičius
Alfonsas Dagelis
Leokadija Diržinskaitė-Piliušenko
Edvardas Dombrovickas
Vytautas Sigitas Draugelis
Stasys Filipavičius
Vytautas Rapolas Gritėnas
Petras Griškevičius
Jonas Gureckas
Algirdas Jokūbaitis
Gintautas Petras Judickas
Romualdas Juodeika
Jonas Juozapaitis
Algimantas Kaminskas
Vygaudas Keraitis
Gediminas Kirkilas
Feodoras Konošenko
Stanislovas Kriaučiūnas
Valerijonas Kubilius
Juozas Kurtinaitis
Marija Kutraitė
Jonas Algirdas Kvedaras
Bronius Lazdynas
Feliksas Marcinkas
Antanas Mikelis
Algirdas Mikoliūnas
Jonas Mitalas
Arvydas Morkūnas
Viktoras Muntianas
Gediminas Paviržis
Juozas Petkevičius
Kazys Petkevičius
Kazimieras Petrauskas
Milda Petrauskienė
Julijonas Petronis
Pranas Petrošius
Giedrius Petružis
Ignas Pikturna
Stanislovas Pleskus
Valerijus Ponomariovas
Bronislavas Rimkus
Algimantas Mykolas Stankevičius
Bronius Šimkus
Edmundas Šimkus ‎
Vladislavas Švedas
Hiršas Ušpolis
Bronius Vaitkevičius
Henrikas Vencevičius
Stasys Vinciūnas
Alfonsas Žalys

Šaltiniai

. Respublikinė partinė mokykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 356
Juozas Lakis. Vilniaus aukštoji partinė mokykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 528
Samoškaitė, Eglė (2013-01-19). „D.Grybauskaitės bendradarbis partinėje mokykloje: tegul konservatoriai susiskaičiuoja, kiek tarp jų buvusių komunistų“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-08-02.
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=8A8F95C2-4EC4-44CA-9EF8-96B41311A1D5^{[neveikianti nuoroda]} Aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimas

[1] . Respublikinė partinė mokykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 356

[2] Juozas Lakis. Vilniaus aukštoji partinė mokykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 528

[3] Samoškaitė, Eglė (2013-01-19). „D.Grybauskaitės bendradarbis partinėje mokykloje: tegul konservatoriai susiskaičiuoja, kiek tarp jų buvusių komunistų“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-08-02.

[4] ttp://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=8A8F95C2-4EC4-44CA-9EF8-96B41311A1D5^{[neveikianti nuoroda]} Aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimas