- Kitos reikšmės – Vilniaus apskritis (reikšmės).
Vilniaus apskritis (skirtingais laikais dar žinomas kaip Vilniaus pavietas, Vilniaus ujezdas; rus. Виленскій уѣздъ) – teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje, kurio istorija siekia XVI a. ir tęsiasi iki šių dienų. Apskrities priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi, ji priklausė LDK, Rusijai, Vokietijai, Lietuvai, TSRS. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.
| Vilniaus apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apskritis Vilniaus gubernijoje po 1867 m. | ||||
| Administracinis centras | Vilnius | |||
| 1566–1795 m. | Vilniaus vaivadija | |||
| 1795–1915 m. | Vilniaus gubernija | |||
| 1918–1919 m. | Lietuva | |||
| 1920–1922 m. | Vidurinė Lietuva | |||
| 1922–1925 m. | Vilniaus žemė | |||
| 1939–1941 m. | Lietuva | |||
| 1941–1945 m. | Vilniaus krašto apygarda | |||
| 1945–1950 m. | Lietuvos TSR | |||
Istorija
LDK laikai
LDK sudėtyje apskritis pirmąkart sudaryta 1566 m. kaip LDK Vilniaus vaivadijos dalis. 1793 m. LDK administracinės reformos metu nuo apskrities buvo atskirtos Užnerio ir Eišiškių apskritys.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1790 | 6825 | 105 896 | 11 miestų ir miestelių | |
Rusijos imperija
Rusijos imperijos sudėtyje apskritis iš naujo suformuota 1795 m. Iki 1797 m. ir 1801–1915 m. apskritis priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1834 | 155 966 | |||
| ~1890 | 18 valsčių | |||
| 1897 | 6196 | 363 313 |
| |
| 1914 | 6196 | 484 300 | ||
Tarpukaris ir pokaris
Prasidėjus I pasauliniam karui, 1915–1916 m. įėjo į Vokietijos imperijos Oberosto Vilniaus, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sritį. Nuo 1920 m. priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui (Vilniaus vaivadijai). 1925 m. buvo panaikinta ir pertvarkyta į Vilniaus-Trakų apskritį.
Kai TSRS grąžino Vilniaus kraštą Lietuvai, 1939 m. spalį Vilniaus apskritis vėl atkurta. 1941 m. dalis teritorijos perduota naujai Eišiškių apskričiai, o sausio 15 d. Vilniaus apskričiai perleisti Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai iš Gudijos TSR Varanavo rajono. Antrojo pasaulinio karo metais apskritis 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho Vilniaus krašto apygardai, vėliau sugrįžo LTSR.
1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Vilniaus rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Vilniaus rajonui (31 apylinkė), Nemenčinės rajonui (21 apylinkė), Pabradės rajonui (3 apylinkės) ir Šalčininkų rajonui (34 apylinkės).
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1917 m. | 2220 | 63 076 (be Vilniaus) | ||
| 1939 m. | 3140 | 8 valsčiai | ||
| 1940 m. | 9 valsčiai:Jašiūnų valsčius, Maišiogalos valsčius, Mickūnų valsčius, Nemenčinės valsčius, Paberžės valsčius, Riešės valsčius, Rudaminos valsčius, Šumsko valsčius, Turgelių valsčius | 1 miestas: Naujoji Vilnia | ||
| 1941 m. | 11 valsčių | |||
| 1942 m. | 149 800 | |||
| 1943 m. | 3236 | |||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 2721 | 9 valsčiai (120 apylinkių) |
| |
| 1950-01-19 | 120 apylinkių | |||
Dabartinė apskritis
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, apskritis įkurta 1994 m. gruodžio 30 d. Iš pradžių priklausė 7 savivaldybės, 2000 m. sudaryta dar viena – Elektrėnų savivaldybė. Vilniaus apskrities herbas patvirtintas 1999 m. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 2001 m. | 9760 | 850 064 | 8 savivaldybės ir 102 seniūnijos | 16 miestų, 27 miesteliai, 3193 kaimai, 680 viensėdžių, 11 glžk. stočių gyvenviečių, 72 kaimų dalys |
| 2011 m. | 810 403 | 107 seniūnijos | 16 miestų, 27 miesteliai, 3143 kaimai, 666 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 2021 m. | 810 797 | 105 seniūnijos | 16 miestų, 28 miesteliai, 2640 kaimų, 306 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | |
Apskrities viršininkai
- 1995 m. kovo 1 d. Alfonsas Macaitis
- 1997 m. sausio 15 d. Alis Vidūnas
- 2000 m. gruodžio 15 d. Algirdas Kudzys
- 2001 m. liepos 26 d. Gediminas Paviržis
- 2003 m. balandžio 9 d. Arvydas Klimkevičius
- 2003 m. rugpjūčio 13 d. Feliksas Kolosauskas
- 2004 m. gruodžio 29 d. Gintaras Gibas
- 2006 m. liepos 27 d. Alfonsas Macaitis
- 2008–2010 m. Jonas Vasiliauskas
- 2010 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. Gintaras Sodeika
Žemėlapiai
- Apskritis LDK laikais
- Apskritis XIX a.
- Apskritis 1918 m. Obroste
- Apskritis tarpukario Lenkijoje
- Ostlando žemėlapis
- Dabartinė apskritis
Literatūra
- Vilniaus apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 526–527
- Vilniaus apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1142
- Vilniaus apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vilniaus apskrities istorija, Kas yra Vilniaus apskrities istorija? Ką reiškia Vilniaus apskrities istorija?