Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus Aukštutinės arba Gedimino pilies tvirtovę sudarė ovalią Gedimino kalno aikštę juosusi mūro siena su gynybiniais
Vilniaus Aukštutinės pilies istorija
Vilniaus Aukštutinės arba Gedimino pilies tvirtovę sudarė ovalią Gedimino kalno aikštę juosusi mūro siena su gynybiniais vakariniu, pietiniu, šiauriniu ir vartų bokštais, rytinėje kalno dalyje stovėjusiais gotikiniais, mūriniais, dviejų aukštų rūmais. Išlikęs Vakarinis gynybinis bokštas vadinamas Gedimino pilimi. Į tvirtovę buvo patenkama iš Šiaurės pusės.
Taip pat išlikę pietinio, šiaurinio bokštų pamatai.
Pirmosios žinios apie Aukštutinę pilį ir jos istorija iki XVIII a.
XI-XIII ant Gedimino arba Pilies kalno jau stovėjo medinė pilis. Jos kiemą supo medinė aptvara bei pylimas. Aukštutinėje pilyje gyventa nuo pirmųjų amžių po Kristaus, papilio gyvenvietės būta jau IX-X a.
Naujos mūrinės pilies statybos ant Gedimino kalno vyko XIII-XIV a. 1326-1327 m. iškirsta medžių pilies bokštams – vartams bei kalno šlaitams sutvirtinti. Pro vartus ėjo naujas kelias. Sienos mūrytos trimis sluoksniais iš akmenų. Tarpai tarp akmenų užkišti plytų ir akmenų nuolaužomis. Lauko riedulius parūpindavo miesto bajorai ir miestiečiai. Pilies rūmai pastatyti pailgo stačiakampio formos, rūmų antrame aukšte buvo erdvi salė. Aplink pilis slėnio apačioje ėmė kurtis miestas.
Pirmą kartą Aukštutinė pilis paminėta 1323 m. spalio 2 d. Gedimino taikos sutartyje su Teutonų ordinu ir Rygos miestu, kurioje parašyta, jog sutartis sudaryta „mūsų pilyje Vilniuje“.
1365 m. rugpjūčio 15 d. kryžiuočių kronikose paminėta, jog jie puolė Vilnių ir pilį, miestas buvo sudegintas, bet pilis išliko.
Jogailos valdymo laikais Aukštutinę pilį supo gynybinė siena su aukštais bokštais. 1390 m. kryžiuočių puolimo metu Aukštutinė pilis apgultį atlaikė penkias savaites. Po šių kovų pilis buvo restauruota. Išsamiai Vilniaus pilis ir mūšius su kryžiuočiais aprašė Pomeranijos vyskupijos Ryzenburgo oficiolas Jonas Posilgė 1360-1405 m. kronikoje.
Gynybinė siena jungė pilies bokštus ir kunigaikščių rūmus. Joje buvo iškirstos šaudymo angos. Pilies kalnu mūrinė siena leidosi iki apačios, kur jungėsi prie papėdėje stovėjusio bokšto. Pietinis bokštas stovėjo aukščiausioje Pilies kalno pietinės pusės dalyje prie gynybinės sienos į kiemo pusę. Jis buvo keturių aukštų su arkiniais langais, bokšto apačia kvadratinė. Šiaurinis bokštas buvo iš mūro, mažesnis nei kiti bokštai. Tarp šiaurinio ir vakarinio bokštų buvo 50 metrų atstumas. Panašus atstumas nuo bokštų iki pilies rūmų. Apie bokštų išvaizdą liudija išlikę dailininkų tapybos darbai.
1387 m. Lietuvos krikšto metu Jogaila pirmajam Vilniaus vyskupui Andriui Vasilai bei Vilniaus katedrai padovanojo vieną mūrinį bei keturis medinius namus Vilniaus pilies mūrų viduje.
1387 m. Vilniui suteikus Magdeburgo teises, miesto teritorija suskirstyta į tris dalis: teritoriją, priklausiusią piliai, vyskupui ir miestiečiams. Piliai priklausė upių apjuosta sala, dalis žemių, vandens malūnai.
1394 m. Aukštutinė pilis atlaikė trijų savaičių kryžiuočių kariuomenės puolimą.
iki 1387 metų Aukštutinės pilies teritorijoje vietoj pagonių šventyklos pastatyta Šv. Martyno bažnyčia, kuri buvo skirta kitataučiams katalikams, dirbusiems Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Bažnyčia veikė iki 1500 m., kai jos parapijiečiai persikėlė į ką tik pastatytą Šv. Onos bažnyčią.
1414 m. Aukštutinė pilis paminėta prancūzų diplomato Žilibero de Lanua kelionių dienoraštyje, kuris rašė, jog matė Vilniuje mūrinę, sutvirtintą pilį. Dienoraštyje taip pat paminėtas pilies atšlaimas, kuris leidžiasi nuo aukšto kalno iki apačios. Dienoraštyje parašyta, jog jis apjuostas mūro siena, atšlaime stovi daug medinių namų. Žiliberas de Lanua nurodė, jog pilyje būna kunigaikštis Vytautas.
Aukštutinė pilis degė 1419 m. gaisro metu. Apnaikinta pilis buvo nedelsiant atstatoma. Apie tai minėta Daugpilio komtūro laiške Livonijos magistrui.
1500 m. LDK kunigaikštis Aleksandras į Šv. Martyno bažnyčios pastatą perkėlė pilies arsenalą. Arsenalas sudegė 1530 m. gaisro metu.
Kalno šlaitai nuolat tvirtinti dėl erozijos. XIV a. nuošliaužomis užversti Montvydo rūmai. Kai kurie tyrinėtojai spėja, jog minėti Montvydo rūmai stovėjo Pilies kalno pietinėje papėdėje. XVI a. įvyko didelės kalno nuošliaužos, 1547 m. pavasarį jos sugriovė dalį kunigaikščių rūmų. Dėl to XVI a. antroje pusėje architektas tvirtino kalno šlaitą. Kalno šlaitas sutvirtintas aukštesne negu 10 metrų siena.
1581 m. Brauno ir Hogenbergo plane Aukštutinė pilis vaizduojama iš pietvakarių pusės su dvejais bokštais, kuriuos jungia pilį juosianti mūro siena.
XVI a. Aukštutinės pilies mūrai jau buvo apgriuvę. Tai fiksuota 1613 m. Amsterdame išleistame Tomašo Makovskio brėžinyje. Pilis pavaizduota iš vakarų pusės. Pavaizduoti du keturkampiai pilies bokštai ir ją juosusi gynybinė mūro siena, prijungta prie rūmų, Šv. Martyno bažnyčia rytinėje kalno dalyje. Vakarinis bokštas pavaizduotas dviejų aukštų, su kūgio formos stogu. Pietinis bokštas gerokai aukštesnis.
XVI a. rytinio pilies kalno pastato rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas. Šiame kalėjime kalinti aukštos kilmės Vilniaus pareigūnai - skolininkai bei asmenys, nuteisti už bajorų ar didikų įžeidimą ar sužeidimą. Pilį prižiūrėjo pilininkas, raktus nuo kalėjimo saugojo raktininkai. Kalėjimas panaikintas 1613 m. Seimo sprendimu po skundų dėl kalinių svaidytų akmenų į Žemutinės pilies rūmų langus.
Aukštutinė pilis XVIII-XIX a.
XVII a. pradžioje Aukštutinė pilis buvo netekusi gynybinės paskirties, jos mūrai iro.
1633 m. architektą Abiejų Tautų Respublikos karalius Vladislovas Vaza apdovanojo už dvidešimties metų Vilniaus pilies pastatų priežiūrą ir tvarkymą.
Aukštutinė pilis kaip gynybinė tvirtovė paskutinį kartą panaudota 1655-1662 m. karo metu. Šio karo metu pilis nukentėjo, kadangi apgultyje buvo laikyta 1,5 metų. Buvo sugriauta Vakarinio bokšto laptinė. Pilis po minėto karo nebuvo remontuota. Šiaurės karo metu čia buvo įrengti maisto ir ginklų sandėliai.
1787 m. Aukštutinės pilies architektūrinius brėžinius parengė architektas Martynas Knakfusas. Norėta Aukštutinę pilį nugriauti, tačiau Knakfusas miesto valdžią įkalbėjo to nedaryti.
Apie 1800 m. dailininkas Jonas Rustemas nupiešė Pilies kalną iš šiaurės pusės. Vakarinis bokštas pavaizduotas trijų aukštų. Tais pačiais metais bokštą nutapė nežinomas dailininkas. Bokštas taip pat pavaizduotas trijų aukštų. 1808 m. Juozapas Peška pavaizdavo Pilies kalną su pilies griuvėsiais, matomą iš pietų pusės. Kalnas pavaizduotas lygiais šlaitais, vakarinis bokštas be viršutinės kondignacijos.
1816-1817 m. vadovaujant Vilniaus miesto architektui Žozefui Pusjė, buvo sutvirtintas Pilies kalnas, konservuoti pilies rūmai. Pastatyti įtvirtinimai, išlygintas aikštės paviršius, iškasti berbetai patrankoms, rūsiai - sviediniams ir parakui laikyti. XIX a. trečiame dešimtmetyje nugriautas Aukštutinės pilies Pietinis pilies bokštas ir Šiaurinio bokšto likučiai. Buvo sutvirtintas slenkantis Pilies kalnas. Kai kurie šaltiniai teigia, jog būtent Žozefo Pusjė iniciatyva Vilnios vaga nukreipta tokia vaga, kokia teka šiuo metu.
Aukštutinė pilis nukentėjo 1831 m. sukilimo metu. Caras Nikolajus I įsakė Vilniaus mieste įrengti tvirtovę, kurios centras buvo Pilies kalnas.
1834 m. Gedimino bokšte įrengtas sargybos postas. 1837-1838 m. nugriauti Gedimino bokšto du viršutiniai aukštai ir ant likusio dviaukščio korpuso pastatytas dviejų aukštų šešiakampis telegrafo anstatas. Perdirbtos bokšto angos, dalis užmūryta, kitos sumažintos. Iškirstos aukštos durys į bokštą. Bokšto apatiniuose aukštuose apsigyveno signalininkai. Po kalnu buvo požeminis koridorius su laiptais, išeinantis prie Vilnios.
1843 m. nuo Pilies kalno nustota leisti saliutus. Vakarinio bokšto mūruose atsirado plyšių, bokštas pasviro į pietus. 1846 m. Gedimino bokštas remontuotas, sustiprintos jo sienos, pamatas, nugriauta pilies vartų arka.
Optinis telegrafas panaikintas 1854 metais.
1878 m. Rusijos imperijos caras Aleksandras II patvirtino Vilniaus tvirtovės panaikinimo projektą, pagal kurį buvo nukasti pylimai, grioviai užpilti žemėmis. Panaikinus tvirtovę, duotas leidimas žmonėms lankyti Pilies kalną. 1879 m. Pilies kalnas su Gedimino bokštu pateko į poilsio parko zoną.
XIX a. pabaigoje Vilniaus miesto duma numatė Gedimino pilies bokštą perdirbti į vandentiekio slėgimo bokštą, dėl ko užprotestavo Vilniaus šviesuomenė.
1895 m. Pilies kalno rytiniame šlaite nutiestas naujas kelias į Aukštutinę pilį. Medžiais apsodinti kalno šlaitai, sutvirtintos Aukštutinės pilies rūmų sienos, apsaugotas Gedimino bokštas. Viršuje pastatyti du paviljonai pienui ir mineraliniam vandeniui pardavinėti. Darbai baigti 1896 m.
Aukštutinė pilis XX a.
1901 m. Aukštutinės pilies bokštas buvo išnuomotas kunigaikščiui Antanui Tiškevičiui, kuris jame įrengė kavinę, veikusią iki 1912 metų.
1905 m. Aukštutinės pilies rūmų liekanos konservuotos: tvirtinami rytinės sienos pamatai, užtaisyti plyšiai, išlikusios gynybinės sienos viršus padengtas cementu. 1914 m. Lvovo universiteto profesorius Adolfas Šiška parengė du Aukštutinės pilies vakarinio bokšto restauravimo projektus. Nei vienas projektas nebuvo įgyvendintas.
1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos trispalvė, kurią nuėmė sausio 5 d. miestą užėmusi raudonoji armija. Antrą kartą trispalvė iškelta 1920 m. rugpjūčio 26 d., Vilnių atkovojus Lietuvos kariuomenei. Trečią kartą trispalvė iškelta 1939 m. rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių.
1930 m. nugriautas bokšto antstatas, likę du Gedimino bokšto aukštai uždengti skardos stogu, saugant nuo drėgmės. Pilies kalno konservavimo darbams vadovavo Stanislovas Lorencas ir Stanislovas Narembskis. Buvo sumūrytas trečias bokšto aukštas, virš jo įrengta gelžbetoninė perdanga apžvalgos aikštelei - belvederiui. Atstatyta laiptinė. Išvalytas nuo griūvenų gyvenamųjų rūmų apatinis aukštas. Į bokšto angas įstatyti geležiniai vartai. Tyrinėti mūrai.
1940 m. birželio mėn. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Gedimino pilies bokšte iškelta raudonoji vėliava. Okupavus Vilnių vokiečiams, 1941 m. birželio 23 d. lietuvių sukilėlių dar kartą iškelta trispalvė, kuri nuleista 1944 m. balandžio 6 d., Sovietų sąjungai vėl okupavus Lietuvą. Raudonoji vėliava Gedimino pilies bokšte kabėjo beveik 50 metų. Sovietinė armija II pasaulinio karo pabaigoje smarkiai apgriovė Gedimino bokštą, artilerijos sviediniais buvo apdaužyti bokšto viršutiniai aukštai, išardyta laiptinė, sienose žiojėjo plyšiai.
Gedimino pilies bokštas atstatytas 1948-1950 m. Rekonstrukcijos metu konservuotos pilies rūmų sienos, pietinio ir šiaurinio bokštų liekanos. 1960 m. Gedimino pilyje atidarytas pilies istorijos muziejus (Istorijos ir etnografijos muziejaus filialas).
1988 m. spalio 7 d. Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos tautinė vėliava.
1995 m. suremontuotas Gedimino pilies bokštas, atnaujinta jo ekspozicija, tvarkyti kalno šlaitai.
2017 m. vasarą Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje atrado 1863 m. sukilimo dalyvių palaikų, tarp jų ir sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikus.
Šaltiniai
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė. Vilniaus Aukštutinė pilis. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2013. ISBN 978-609-8039-47-4.
- Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 1009-1795. Vilnius: R.Paknio leidykla, 2007. ISBN 9986-830-89-3.
- Kęstutis Katalynas. Vilniaus plėtra XIV -XVII a. Vilnius: Diemedis, Lietuvos istorijos institutas, 2006. ISBN 9986-23-127-2.
- A.Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985.
- Oksana Valionienė. Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija. (XIII a. vidurys – XIV a. pirmasis ketvirtis). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. ISBN 978-609-8183-56-6.
- Rimtautas Gibavičius ir kt. Vilniaus architektūra. Vilnius: Vaga, 1982.
- Juzefas Ignacas Kraševskis.Vilnius nuo jo pradžios iki 1750. I tomas. Vilnius: Mintis, 2014. ISBN 978-5-417-01083-5.
- Napoleonas Kitkauskas. Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: Mokslas, 1989. ISBN 5-420-00172-1.
- Mykolas Balinskis. Vilniaus miesto istorija.Iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė, Irena Katilienė, iš lotynų kalbos vertė Jūratė Dalia Baronienė. Vilnius: Mintis, 2007. ISBN 978-5-417-00907-5.
- Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV-XIX a.). Vilnius: Mokslas, 1988.
- Architektūros reikalų valdyba prie LTSR Ministrų tarybos. Vilnius. Architektūra iki XX amžiaus pradžios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- Gedimino kalne galimai aptikti 1863 metų sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2017. [1] Archyvuota kopija 2020-03-19 iš Wayback Machine projekto.
- Violeta Grigaliūnaitė. Ant Gedimino kalno archeologai atkasė dar keturis didvyrių kapus, 2017. [2]
- Violeta Grigaliūnaitė. 1863 metų sukilėlius ant Gedimino kalno atradę archeologai: prikėlėme didvyrius, 2018. [3]
- Arūnas Dumalakas. Ant Gedimino kalno atkasė 11 kapaviečių: sukilėliai nukankinti itin žiauriai, 2018.[4]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus Aukštutinės pilies istorija, Kas yra Vilniaus Aukštutinės pilies istorija? Ką reiškia Vilniaus Aukštutinės pilies istorija?
Vilniaus Aukstutines arba Gedimino pilies tvirtove sudare ovalia Gedimino kalno aikste juosusi muro siena su gynybiniais vakariniu pietiniu siauriniu ir vartu bokstais rytineje kalno dalyje stovejusiais gotikiniais muriniais dvieju aukstu rumais Islikes Vakarinis gynybinis bokstas vadinamas Gedimino pilimi Į tvirtove buvo patenkama is Siaures puses LDK kunigaikstis Gediminas ant Pilies kalno statant Aukstutine pilį Mykolas Elvyras Andriolis 1882 Taip pat islike pietinio siaurinio bokstu pamatai Pirmosios zinios apie Aukstutine pilį ir jos istorija iki XVIII a Vilniaus miesto panorama 1600 m Aukstutine pilis pazymeta 24 numeriu Tomaso Makovskio raizinys XI XIII ant Gedimino arba Pilies kalno jau stovejo medine pilis Jos kiema supo medine aptvara bei pylimas Aukstutineje pilyje gyventa nuo pirmuju amziu po Kristaus papilio gyvenvietes buta jau IX X a Naujos murines pilies statybos ant Gedimino kalno vyko XIII XIV a 1326 1327 m iskirsta medziu pilies bokstams vartams bei kalno slaitams sutvirtinti Pro vartus ejo naujas kelias Sienos murytos trimis sluoksniais is akmenu Tarpai tarp akmenu uzkisti plytu ir akmenu nuolauzomis Lauko riedulius parupindavo miesto bajorai ir miestieciai Pilies rumai pastatyti pailgo staciakampio formos rumu antrame aukste buvo erdvi sale Aplink pilis slenio apacioje eme kurtis miestas Pirma karta Aukstutine pilis pamineta 1323 m spalio 2 d Gedimino taikos sutartyje su Teutonu ordinu ir Rygos miestu kurioje parasyta jog sutartis sudaryta musu pilyje Vilniuje 1365 m rugpjucio 15 d kryziuociu kronikose pamineta jog jie puole Vilniu ir pilį miestas buvo sudegintas bet pilis isliko Jogailos valdymo laikais Aukstutine pilį supo gynybine siena su aukstais bokstais 1390 m kryziuociu puolimo metu Aukstutine pilis apgultį atlaike penkias savaites Po siu kovu pilis buvo restauruota Issamiai Vilniaus pilis ir musius su kryziuociais aprase Pomeranijos vyskupijos Ryzenburgo oficiolas Jonas Posilge 1360 1405 m kronikoje Gynybine siena junge pilies bokstus ir kunigaiksciu rumus Joje buvo iskirstos saudymo angos Pilies kalnu murine siena leidosi iki apacios kur jungesi prie papedeje stovejusio boksto Pietinis bokstas stovejo auksciausioje Pilies kalno pietines puses dalyje prie gynybines sienos į kiemo puse Jis buvo keturiu aukstu su arkiniais langais boksto apacia kvadratine Siaurinis bokstas buvo is muro mazesnis nei kiti bokstai Tarp siaurinio ir vakarinio bokstu buvo 50 metru atstumas Panasus atstumas nuo bokstu iki pilies rumu Apie bokstu isvaizda liudija islike dailininku tapybos darbai 1387 m Lietuvos kriksto metu Jogaila pirmajam Vilniaus vyskupui Andriui Vasilai bei Vilniaus katedrai padovanojo viena murinį bei keturis medinius namus Vilniaus pilies muru viduje 1387 m Vilniui suteikus Magdeburgo teises miesto teritorija suskirstyta į tris dalis teritorija priklausiusia piliai vyskupui ir miestieciams Piliai priklause upiu apjuosta sala dalis zemiu vandens malunai 1394 m Aukstutine pilis atlaike triju savaiciu kryziuociu kariuomenes puolima iki 1387 metu Aukstutines pilies teritorijoje vietoj pagoniu sventyklos pastatyta Sv Martyno baznycia kuri buvo skirta kitatauciams katalikams dirbusiems Lietuvos didziuju kunigaiksciu dvare Baznycia veike iki 1500 m kai jos parapijieciai persikele į ka tik pastatyta Sv Onos baznycia 1414 m Aukstutine pilis pamineta prancuzu diplomato Zilibero de Lanua kelioniu dienorastyje kuris rase jog mate Vilniuje murine sutvirtinta pilį Dienorastyje taip pat paminetas pilies atslaimas kuris leidziasi nuo auksto kalno iki apacios Dienorastyje parasyta jog jis apjuostas muro siena atslaime stovi daug mediniu namu Ziliberas de Lanua nurode jog pilyje buna kunigaikstis Vytautas Georgo Brauno ir Franco Hogenbergo planas Vilnius 1576 m Aukstutine pilis pavaizduota is pietvakariu puses matyti ja juosianti gynybine siena Aukstutine pilis dege 1419 m gaisro metu Apnaikinta pilis buvo nedelsiant atstatoma Apie tai mineta Daugpilio komturo laiske Livonijos magistrui 1500 m LDK kunigaikstis Aleksandras į Sv Martyno baznycios pastata perkele pilies arsenala Arsenalas sudege 1530 m gaisro metu Kalno slaitai nuolat tvirtinti del erozijos XIV a nuosliauzomis uzversti Montvydo rumai Kai kurie tyrinetojai speja jog mineti Montvydo rumai stovejo Pilies kalno pietineje papedeje XVI a įvyko dideles kalno nuosliauzos 1547 m pavasarį jos sugriove dalį kunigaiksciu rumu Del to XVI a antroje puseje architektas tvirtino kalno slaita Kalno slaitas sutvirtintas aukstesne negu 10 metru siena Vilniaus Aukstutines ir Zemutines piliu panorama is siaures puses 1785 m dailininkas Pranciskus Smuglevicius 1581 m Brauno ir Hogenbergo plane Aukstutine pilis vaizduojama is pietvakariu puses su dvejais bokstais kuriuos jungia pilį juosianti muro siena XVI a Aukstutines pilies murai jau buvo apgriuve Tai fiksuota 1613 m Amsterdame isleistame Tomaso Makovskio brezinyje Pilis pavaizduota is vakaru puses Pavaizduoti du keturkampiai pilies bokstai ir ja juosusi gynybine muro siena prijungta prie rumu Sv Martyno baznycia rytineje kalno dalyje Vakarinis bokstas pavaizduotas dvieju aukstu su kugio formos stogu Pietinis bokstas gerokai aukstesnis XVI a rytinio pilies kalno pastato rusiuose buvo įrengtas kalejimas Siame kalejime kalinti aukstos kilmes Vilniaus pareigunai skolininkai bei asmenys nuteisti uz bajoru ar didiku įzeidima ar suzeidima Pilį priziurejo pilininkas raktus nuo kalejimo saugojo raktininkai Kalejimas panaikintas 1613 m Seimo sprendimu po skundu del kaliniu svaidytu akmenu į Zemutines pilies rumu langus Aukstutine pilis XVIII XIX a Vilniaus Aukstutine ir zemutine pilys Ivanas Trutnevas 1874 m XVII a pradzioje Aukstutine pilis buvo netekusi gynybines paskirties jos murai iro 1633 m architekta Abieju Tautu Respublikos karalius Vladislovas Vaza apdovanojo uz dvidesimties metu Vilniaus pilies pastatu prieziura ir tvarkyma Aukstutine pilis kaip gynybine tvirtove paskutinį karta panaudota 1655 1662 m karo metu Sio karo metu pilis nukentejo kadangi apgultyje buvo laikyta 1 5 metu Buvo sugriauta Vakarinio boksto laptine Pilis po mineto karo nebuvo remontuota Siaures karo metu cia buvo įrengti maisto ir ginklu sandeliai 1787 m Aukstutines pilies architekturinius brezinius parenge architektas Martynas Knakfusas Noreta Aukstutine pilį nugriauti taciau Knakfusas miesto valdzia įkalbejo to nedaryti Apie 1800 m dailininkas Jonas Rustemas nupiese Pilies kalna is siaures puses Vakarinis bokstas pavaizduotas triju aukstu Tais paciais metais boksta nutape nezinomas dailininkas Bokstas taip pat pavaizduotas triju aukstu 1808 m Juozapas Peska pavaizdavo Pilies kalna su pilies griuvesiais matoma is pietu puses Kalnas pavaizduotas lygiais slaitais vakarinis bokstas be virsutines kondignacijos 1816 1817 m vadovaujant Vilniaus miesto architektui Zozefui Pusje buvo sutvirtintas Pilies kalnas konservuoti pilies rumai Pastatyti įtvirtinimai islygintas aikstes pavirsius iskasti berbetai patrankoms rusiai sviediniams ir parakui laikyti XIX a treciame desimtmetyje nugriautas Aukstutines pilies Pietinis pilies bokstas ir Siaurinio boksto likuciai Buvo sutvirtintas slenkantis Pilies kalnas Kai kurie saltiniai teigia jog butent Zozefo Pusje iniciatyva Vilnios vaga nukreipta tokia vaga kokia teka siuo metu Aukstutine pilis nukentejo 1831 m sukilimo metu Caras Nikolajus I įsake Vilniaus mieste įrengti tvirtove kurios centras buvo Pilies kalnas 1834 m Gedimino bokste įrengtas sargybos postas 1837 1838 m nugriauti Gedimino boksto du virsutiniai aukstai ir ant likusio dviaukscio korpuso pastatytas dvieju aukstu sesiakampis telegrafo anstatas Perdirbtos boksto angos dalis uzmuryta kitos sumazintos Iskirstos aukstos durys į boksta Boksto apatiniuose aukstuose apsigyveno signalininkai Po kalnu buvo pozeminis koridorius su laiptais iseinantis prie Vilnios 1843 m nuo Pilies kalno nustota leisti saliutus Vakarinio boksto muruose atsirado plysiu bokstas pasviro į pietus 1846 m Gedimino bokstas remontuotas sustiprintos jo sienos pamatas nugriauta pilies vartu arka Optinis telegrafas panaikintas 1854 metais Vilniaus piliu vaizdas is siaures Jozefas Marsevskis 1861 m 1878 m Rusijos imperijos caras Aleksandras II patvirtino Vilniaus tvirtoves panaikinimo projekta pagal kurį buvo nukasti pylimai grioviai uzpilti zememis Panaikinus tvirtove duotas leidimas zmonems lankyti Pilies kalna 1879 m Pilies kalnas su Gedimino bokstu pateko į poilsio parko zona XIX a pabaigoje Vilniaus miesto duma numate Gedimino pilies boksta perdirbti į vandentiekio slegimo boksta del ko uzprotestavo Vilniaus sviesuomene 1895 m Pilies kalno rytiniame slaite nutiestas naujas kelias į Aukstutine pilį Medziais apsodinti kalno slaitai sutvirtintos Aukstutines pilies rumu sienos apsaugotas Gedimino bokstas Virsuje pastatyti du paviljonai pienui ir mineraliniam vandeniui pardavineti Darbai baigti 1896 m Aukstutine pilis XX a Vilniaus grazinimo Lietuvai iskilmes salia Gedimino pilies 1939 m 1901 m Aukstutines pilies bokstas buvo isnuomotas kunigaiksciui Antanui Tiskeviciui kuris jame įrenge kavine veikusia iki 1912 metu 1905 m Aukstutines pilies rumu liekanos konservuotos tvirtinami rytines sienos pamatai uztaisyti plysiai islikusios gynybines sienos virsus padengtas cementu 1914 m Lvovo universiteto profesorius Adolfas Siska parenge du Aukstutines pilies vakarinio boksto restauravimo projektus Nei vienas projektas nebuvo įgyvendintas 1919 m sausio 1 d Gedimino pilies bokste iskelta Lietuvos trispalve kuria nueme sausio 5 d miesta uzemusi raudonoji armija Antra karta trispalve iskelta 1920 m rugpjucio 26 d Vilniu atkovojus Lietuvos kariuomenei Trecia karta trispalve iskelta 1939 m rudenį Lietuvai atgavus Vilniu 1930 m nugriautas boksto antstatas like du Gedimino boksto aukstai uzdengti skardos stogu saugant nuo dregmes Pilies kalno konservavimo darbams vadovavo Stanislovas Lorencas ir Stanislovas Narembskis Buvo sumurytas trecias boksto aukstas virs jo įrengta gelzbetonine perdanga apzvalgos aikstelei belvederiui Atstatyta laiptine Isvalytas nuo griuvenu gyvenamuju rumu apatinis aukstas Į boksto angas įstatyti geleziniai vartai Tyrineti murai 1940 m birzelio men Sovietu Sajungai okupavus Lietuva Gedimino pilies bokste iskelta raudonoji veliava Okupavus Vilniu vokieciams 1941 m birzelio 23 d lietuviu sukileliu dar karta iskelta trispalve kuri nuleista 1944 m balandzio 6 d Sovietu sajungai vel okupavus Lietuva Raudonoji veliava Gedimino pilies bokste kabejo beveik 50 metu Sovietine armija II pasaulinio karo pabaigoje smarkiai apgriove Gedimino boksta artilerijos sviediniais buvo apdauzyti boksto virsutiniai aukstai isardyta laiptine sienose ziojejo plysiai Gedimino pilies bokstas atstatytas 1948 1950 m Rekonstrukcijos metu konservuotos pilies rumu sienos pietinio ir siaurinio bokstu liekanos 1960 m Gedimino pilyje atidarytas pilies istorijos muziejus Istorijos ir etnografijos muziejaus filialas 1988 m spalio 7 d Gedimino pilies bokste iskelta Lietuvos tautine veliava 1995 m suremontuotas Gedimino pilies bokstas atnaujinta jo ekspozicija tvarkyti kalno slaitai 2017 m vasara Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aiksteleje atrado 1863 m sukilimo dalyviu palaiku tarp ju ir sukilimo vadu Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikus SaltiniaiVladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 Edita Povilaityte Birute Ruta Vitkauskiene Vilniaus Aukstutine pilis Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2013 ISBN 978 609 8039 47 4 Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 Vilnius R Paknio leidykla 2007 ISBN 9986 830 89 3 Kestutis Katalynas Vilniaus pletra XIV XVII a Vilnius Diemedis Lietuvos istorijos institutas 2006 ISBN 9986 23 127 2 A Jankeviciene ir kt Vilniaus architektura Vilnius Mokslas 1985 Oksana Valioniene Viduramziu Vilnius Erdves evoliucija XIII a vidurys XIV a pirmasis ketvirtis Vilnius Lietuvos istorijos institutas 2019 ISBN 978 609 8183 56 6 Rimtautas Gibavicius ir kt Vilniaus architektura Vilnius Vaga 1982 Juzefas Ignacas Krasevskis Vilnius nuo jo pradzios iki 1750 I tomas Vilnius Mintis 2014 ISBN 978 5 417 01083 5 Napoleonas Kitkauskas Vilniaus pilys Statyba ir architektura Vilnius Mokslas 1989 ISBN 5 420 00172 1 Mykolas Balinskis Vilniaus miesto istorija Is lenku kalbos verte Ona Slavenaite Irena Katiliene is lotynu kalbos verte Jurate Dalia Baroniene Vilnius Mintis 2007 ISBN 978 5 417 00907 5 Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprasymai XIV XIX a Vilnius Mokslas 1988 Architekturos reikalu valdyba prie LTSR Ministru tarybos Vilnius Architektura iki XX amziaus pradzios Vilnius Valstybine grozines literaturos leidykla 1955 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 Adomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu ir jo apylinkes Is lenku kalbos verte Kazys Uscila Vilnius Mintis 2012 ISBN 978 5 417 01035 4 Gedimino kalne galimai aptikti 1863 metu sukilimo vado Z Sierakausko palaikai Lietuvos nacionalinis muziejus 2017 1 Archyvuota kopija 2020 03 19 is Wayback Machine projekto Violeta Grigaliunaite Ant Gedimino kalno archeologai atkase dar keturis didvyriu kapus 2017 2 Violeta Grigaliunaite 1863 metu sukilelius ant Gedimino kalno atrade archeologai prikeleme didvyrius 2018 3 Arunas Dumalakas Ant Gedimino kalno atkase 11 kapavieciu sukileliai nukankinti itin ziauriai 2018 4