- Kitos reikšmės – Šv. Teresės bažnyčia.
54°41′50″š. pl. 25°18′10″r. ilg. / 54.6972°š. pl. 25.3028°r. ilg.
| Žvejų šv. Teresės bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčia 1830 m. paveiksle | |
| Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Įkurta | apie 1700 m. |
| Nugriauta | XIX a. viduryje |
Žvejų šv. Teresės bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, stovėjusi Vilniaus Žvejų priemiestyje, dešiniajame Neries krante.
Bažnyčia ir šalia jos buvęs basųjų karmelitų vienuolynas stovėjo šalia žydų kapinių, dabartinių Vilniaus sporto rūmų teritorijos pietrytiniame kampe.
Istorija
Basųjų karmelitų ordinui sklypą Žvejų priemiestyje 1695 m. dovanojo Karolina Vainaitė, Mstislavlio vaivados Simono Karolio Oginskio žmona. Iš pradžių bažnyčia buvo įrengta mediniame buvusio svirno pastate. Mūrinės bažnyčios statybas 1739 m. fundavo Vitebsko kaštelionas Martynas Mykolas Oginskis su sūnumi Tadu. Kitais metais prelatas Kolontajus pašventino mūrinę bažnyčią Šv. Juozapo ir Šv. Teresės titulu.
XIX a. pradžioje bažnyčia jau buvo prastos būklės, vienuolyne gyveno tik du vienuoliai. Vienuolynas veikė kaip filija didesnio Šv. Teresės vienuolyno prie Aušros vartų. Bažnyčią ir vienuolyną apiplėšė prancūzmečiu 1812 m. į Vilniaus miestą įsiveržusi Napoleono Didžioji armija.
1832 m. liepos 19 d. paskelbtas caro įsakymas uždaryti vienuolyną ir perduoti bažnyčią stačiatikiams. Tačiau Vilniaus vyskupas Klongevičius dėl šio įsakymo kelis metus bylinėjosi, kadangi Šv. Teresės bažnyčioje pamaldas laikė ir jau anksčiau uždarytos Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios tikintieji. 1837 m. patvinusi Neris paplovė bažnyčios pamatus ir pusė jos sugriuvo. Galiausiai 1844 m. Vilniaus vyskupas atidavė bažnyčią, ir ji buvo nugriauta iki pamatų. XX a. pradžioje nebebuvo likę jokios bažnyčios žymės, jos vietoje veikė lentpjūvė.
Architektūra
Bažnyčia buvo pailgo stačiakampio formos, 40 uolekčių ilgio ir 14 uolekčių pločio (apie 26×9 metrų), galu nukreipta į Neries pusę. Sienos tinkuotos ir balintos kalkėmis, dvišlaitis stogas dengtas čerpėmis. Galiniuose fasaduose buvo po du viršuje apvalintus langus, rytiniame šone – trys langai, o vakariniame – du langai ir pagrindinis įėjimas. Abiejuose stogo galuose buvo iškelti geležiniai kryžiai.
Viduje grindys grįstos plytomis, lubos iš medinių lentų. Bažnyčia turėjo tris dažytus medinius altorius. Mediniame chore stovėjo penkių balsų vargonai. Ant pagrindinio altoriaus buvo du paveikslai: Šv. Teresės bei Švč. Mergelės su Kūdikėliu Jėzumi ir Šv. Juozapu. Šoniniai altoriai buvo papuošti Dievo Motinos Škaplierinės, Nukryžiuoto Jėzaus, Šv. Juozapo ir Palaimintosios karmelitės Marijos paveikslais. Iš viso bažnyčioje buvo 17 paveikslų, tarp jų – fundatorių Martyno, Tado ir Ignoto Oginskių portretai.
Bažnyčios šventorių juosė mūrinė tvora, joje įrengta varpinė su dviem nedideliais varpais. Šventoriuje buvo ir mažos kapinaitės.
Šalia bažnyčios stovėjo pailgas medinis vienuolyno pastatas, apkaltas medinėmis lentelėmis, viduje tinkuotas. Jame buvo 7 vienuolių celės, į kurias patenkama iš koridoriaus. Vienuolynui priklausė ūkiniai pastatai: dviaukštis svirnas, pirtis, kiaulidė, alaus darykla. Visi statiniai, kiemas ir sodas užėmė 5,5 margo plotą (apie 3,9 ha), dar buvo 6 margai (apie 4,3 ha) dirbamos žemės.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žvejų šv. Teresės bažnyčia, Kas yra Žvejų šv. Teresės bažnyčia? Ką reiškia Žvejų šv. Teresės bažnyčia?