Vilkyškių kalvagūbris

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vilkyškių kalvagūbris − kalva Lietuvos vakaruose, skirianti Nemuno deltos žemumą nuo Karšuvos žemumos.

Vilkyškių kalvagūbris tęsiasi 17 km iš šiaurės į pietus, nuo Lauksargių per Kreivėnus, Vilkyškius iki Nemuno 2−3 km pločio juosta. Vilkyškių kalvagūbrio tęsinys šiaurėje − Sartininkų kalvotas ruožas, pereinantis į Žemaičių aukštumos vakarinį šlaitą; pietuose, Nemuno kairiajame krante, kitas panašus kalvagūbris tęsiasi į pietvakarius, moreninės plynaukštės link. Virš gretimų žemumų Vilkyškių kalvagūbris pakilęs 40−50 m; aukščiausi jo taškai − Strazdai (76 m virš jūros lygio), (64 m).

Vilkyškių kalvagūbris sustumtas ledyno, atslinkusio nuo Kuršių marių. Jis sudarytas iš moreninių priemolių ir limnoglacialinių sąnašų luistų. Ledynas buvo susiskaidęs į keletą liežuvių, todėl kalvagūbris susideda iš 4 nedidelių lankų; tose vietose, kur jie susiduria (prie Kreivėnų, Strazdų, Bitėnų), kalvagūbris yra platesnis. Ledynui tirpstant, jį apsėmė prieledyninės marios, kurios aplygino kalvagūbrio keterą, o šlaitus ir daubas apnešė smėliu. Marioms slūgstant, aukštesnės kalvagūbrio vietos išniro iš vandens. Dar vėliau jį perkirto besistumiančios į vakarus Nemuno žiotys ir susidarė pralaužtinė Nemuno slėnio atkarpa prie Rambyno.