Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
William JamesViljamas DžeimsasGimė 1842 m sausio 11 d Mirė 1910 m rugpjūčio 26 d 68 metai Veikla amerikiečių filosofas p
Viljamas Džeimsas
| William James | |
|---|---|
| Viljamas Džeimsas | |
| Gimė | 1842 m. sausio 11 d. |
| Mirė | 1910 m. rugpjūčio 26 d. (68 metai) |
| Veikla | amerikiečių filosofas, psichologas |
| Vikiteka | William James |
Viljamas Džeimsas (William James, 1842 sausio 11 – 1910 rugpjūčio 26) – amerikiečių filosofas, psichologas.
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
V. Džeimso filosofija
V. Džeimsas plėtojo psichologinį arba instrumentinį pragmatizmą. Dėl to jis vadinamas instrumentalistu, t. y. teorijos – yra veiklos įrankiai, instrumentai, todėl kai kalbame apie teoriją reikia nurodyti kokios veiklos dalis yra ši teorija. V. Džeimsas mano, kad teisinga yra tik tokia idėja, tokia teorija, kuri padeda suvokti objektą, padeda pasiekti patenkinamų rezultatų ir turi praktinių padarinių individui, yra jam naudinga. Teorijos, idėjos, sąvokos traktuojamos kaip instrumentas, padedantis orientuotis pasaulyje, tvarkyti „sąmonės srauto“ chaosą. „Sąmonės srautas“ visada individualus. Pasak jo, elementarus psichinis faktas yra ne „mintis“ apskritai, ne „ta ar kita akimirka“, o „mano mintis“, „mintis priklausanti kam nors“. „Sąmonės srautas“ yra vieningas, tačiau jame galima išskirti atskirus išgyvenimus, jausmus ir mintis.
Nuo kitų pragmatistų James skyrėsi tuo, kad jį domino ne filosofinių sąvokų savaiminis aiškumas, bet jų egzistencinė prasmė. Štai todėl jis yra laikomas psichologizuoto „gyvenimo filosofijos“ varianto kūrėju. Du aspektai, kurie sudarė W. James filosofiją buvo: tiesioginiai faktai ir bendra metafizinė pasaulio samprata. Ši filosofija tiesą tapatina su naudingumu, o tikrovę – su patyrimu.
Dar vienas V. Džeimso filosofijos tikslas – išspręsti nesutarimus kylančius tarp religijos ir mokslo. Jis teigė, kad be religijos gyvenimas yra neįmanomas, o mokslas, jo nuomone vis labiau trynė religijos pamatus. Todėl ieškodamas išeities bandė sukurti optimistinę filosofiją. V. Džeimsas siūlė: „Jeigu ko negalime įrodyti empiriniais faktais, ieškokime argumentacijos tikėjime, nes kiekvienos problemos sprendimas priklauso nuo paties žmogaus, jo valios“.
Pragmatizmas kaip filosofijos kryptis susiformavo XIX a. pab. – XX a. pr. Amerikoje. Būtent James pragmatizmas buvo pilnas laisvės dvasios, demokratiškas ir humanistiškas. Pasak James, pragmatizmas yra „naujas senųjų mąstymo būdų įvardijimas“.
Ankstyvieji metai
William James kartu su savo broliu Henry James (kuris vėliau tapo garsiu rašytoju) ir seserimi Alice James (kuri išgarsėjo savo dienoraščiu, išspausdintu po jos mirties) įgijo eklektinį transatlantinį išsilavinimą, bei išmoko laisvai kalbėti vokiškai ir prancūziškai. W. James buvo labai kosmopolitiška asmenybė. Dvi išvykos į Europą, kai jis buvo dar vaikas paliko jam neišdildomą įspūdį ir lėmė tai, kad jis leidosi į daugiau nei į 30 išvykų po tą pačią Europą, savo vėlesniais gyvenimo metais.
Būdamas jaunas jis turėjo artistiškų gabumų, todėl lankė užsiėmimus William Moriss Hunt studijoje, įsikūrusioje Newport, Rhode Island, tačiau 1861 m. perėjo į mokslines studijas Lawrence mokslo mokyklą, Harvardo universitete.
Ankstyvoje jaunystėje James buvo silpnos sveikatos. Jis taip pat neturėjo muzikinės klausos, neskyrė tonų. Negana to, jis turėjo įvairių psichologinių sutrikimų, kurie buvo diagnozuoti kartu su liga – neurastenija. Ši liga lėmė, kad jis dažnai puldavo į depresiją, kurios metu netgi mąstydavo apie savižudybę. Du jo jaunesni broliai, Garth Wilkinson ir Robertson kovėsi Amerikos pilietiniame kare. Kitas jo brolis Henry ir sesuo Alice, taip pat kaip ir pats William tūrėjo invalidumą.
James 1864 m. pradėjo medicinos studijas Harvardo universitete. 1865 m. jis pasiėmė atostogas, kad kartu su gamtininku Louis Aggassiz leistųsi į mokslinę ekspediciją aukštyn Amazonės upe. Tačiau po 8 mėnesių šią ekspediciją nutraukė dėl dažnų jūros ligos priepuolių ir švelnios formos raupų. Jis dar kartą nutraukė medicinos studijas 1867 m. balandį, kai smarkiai susirgo. Jis keliavo po Vokietiją ieškodamas gydymo ir ten užtruko iki 1868 m. lapkričio mėnesio. (Šiuo metu jis pradėjo publikuoti recenzijas literatūros periodiniame leidinyje „North American Review“). 1869 m. birželį jis pagaliau gavo medicininį išsilavinimą, bet medicinos jis taip niekada ir nepraktikavo. Tai ką jis vadino savo „sielos liga“ galiausiai išsisprendė 1872 m. po ilgų filosofinių ieškojimų. 1878 m. jis vedė Alice Gibbens.
James praleistas laikas Vokietijoje padėjo suprasti, kad tikrieji jo interesai yra ne medicina, bet filosofija ir psichologija. Vėliau, 1902 m. jis rašė: „ Aš studijavau mediciną, kad būčiau fiziologu, bet lemtis taip nulėmė, kad aš pasukau į psichologiją ir filosofiją. Aš niekada nesimokiau filosofijos ir pirma paskaita apie psichologiją buvo ta, kurią pats skaičiau.“
Karjera
James beveik visą savo akademinę karjerą praleido Harvarde. 1873 m. pavasarį jį paskyrė fiziologijos dėstytoju. 1873 m. buvo paskirtas anatomijos ir fiziologijos dėstytoju. 1876 m. paskirtas psichologijos profesoriaus padėjėju. 1881 m. paskirtas filosofijos profesoriaus padėjėju. 1885 m. paskirtas profesoriumi. 1889 m. James apdovanotas už nuopelnus psichologijoje. 1897 m. grįžo prie filosofijos. 1907 m. tapo filosofijoje nusipelniusiu profesoriumi.
William James studijavo mediciną, fiziologiją, ir biologiją, vėliau šiose srityse pradėjo mokytojauti, bet buvo įtrauktas į mokslinį žmogiškojo proto studijavimą tuomet, kai psichologija išpopuliarėjo kaip atskira mokslo sritis. James garsus savo darbų skaičiumi taip pat kaip Hermann Helmholtz Vokietijoje ir Pierre Janet Prancūzijoje, kurie palengvino jo kursų įžangą mokslinėje psichologijoje Harvardo universitete. 1875–1876 mokslo metus jis mokė pirmąjį savo bandomąjį psichologijos kursą. Per studijų Harvarde metus, James tapo filosofinių diskusijų nariu su Charles Peirce, Oliver Wendell Holmes, ir Chauncey Wright, kurios plėtojosi į gyvybingą grupę intelektualų, žinomą kaip Metafizinis Klubas 1872.
James studentų tarpe Harvarde buvo tokie šviesuliai kaip Boris Sidis, Theodore Roosevelt, George Santayana, W. E. B. Du Bois, G. Stanley Hall, Ralph Barton Perry, Gertrude Stein, Horace Kallen, Morris Raphael Cohen, Walter Lippmann, Alain Locke, C. I. Lewis, ir Mary Calkins.
1907 m. sausį jis išėjo iš Harvardo į pensiją, tačiau ir toliau rašė, pamokslavo, publikuodamas pragmatizmą, pliuralistinę visatą, ir tiesos reikšmę. Baigęs dėstytojo karjerą, James buvo vis dažniau gniuždomas kardialinių skausmų. James pablogėjo 1909 m. ,tuo metu, kai jis dirbo ties filosofijos tekstu (nebaigtas, bet po mirties publikuotas kaip ,,Tam tikros problemos filosofijoje‘‘). 1910 m. pavasarį jis išplaukė į Europą, kad išbandytų bandomąjį gydymą, kuris pasirodė nesėkmingas, ir sugrįžo namo rugpjūčio 18-ąją. Širdis jį nuvylė 1910 m. rugpjūčio 26-ąją, jo namuose Chocorua, Naujajame Hampšyre. Jis buvo palaidotas Kembridžo Kapinėse, Kembridže, Masačiusetse.
William James buvo vienas iš stipriausių funkcionalizmo psichologijoje ir pragmatizmo filosofijoje gynėjų. Jis padėjo pagrindus Amerikos visuomenės psichiniams tyrinėjimams, taip pat buvo alternatyvių gydymo metodų čempionas. Empirinėse Haggbloom studijose, kuriose jis naudojo šešis kriterijus, tokius kaip citavimai ir pripažinimas, buvo manyta, kad James buvo 14-asis žymiausias 20-ojo šimtmečio psichologas.
Epistemologija
William James apibrėžė tiesos įsitikinimus kaip tokius, kurie įrodo naudą tikinčiajam. Jo pragmatizmo teorija apie tiesą buvo sintezė iš „correspondence theory of truth“ ir „coherence theory of truth” su pridėtomis dimensijomis. Tiesa yra patikrinama tiek, kiek mintys ir pasisakymai atitinka faktinį dalyką, taip pat kokiu atstumu jos „kaba kartu“, ar derinasi kaip dėlionės dalys viena su kita; tai yra savo ruožtu patvirtinami stebėti rezultatai – kaip idėjos iškėlimas į taikomą praktiką.
James matė pasaulio vaizdą kartu su pragmatiškumu, skelbiančiu, kad tiesos kaina buvo visiškai priklausoma nuo jos naudos žmogui, kuris ją turėjo. Papildomi James pragmatizmo principai apėmė požiūrį, kad pasaulis yra mozaika iš skirtingų patirčių, kurios gali būti tinkamai interpretuojamos ir suprantamos per „radikalaus empirizmo“ taikymą. Radikalusis empirizmas (nesusijęs su kasdieniniu moksliniu empirizmu), tvirtina, kad pasaulis ir patirtis negali būti sustabdyti dėl visiškai objektyvios analizės jeigu nėra kitų veiksnių, stebėtojo protas ir paprastas stebėjimo poelgis turės įtakos bet kokiems empiriniams priėjimams prie tiesos, nes protas, jo patirtys ir prigimtis yra neišskiriami. James įvairovės akcentavimas kaip numatoma žmogaus būsena (prieš ir už dvilypumą, ypač Hegelio dialektišką dvilypumą), išlaikė stiprią įtaką Amerikos kultūrai, ypač tarp liberalų (žiūrėti Richard Rorty). James aprašymas tarp proto – pasaulio ryšio, kurį jis aprašė kaip “Sąmonės srautą (psichologija)”, turėjo tiesioginį ir ypač svarbų poveikį avangarde ir modernizmo literatūroje bei mene.
Knygoje „What Pragmatism Means“, James rašo, kad centrinis taškas jo doktrinoje apie tiesą yra, kad : “Tiesos kyla iš faktų, bet jos leidžiasi pirmyn vėl į faktus ir prisideda prie jų; tie faktai vėl sukurs ar atskleis naują tiesą ir taip neribotam laikui. Patys ”faktai” tuo tarpu yra neteisingi. Jie papraščiausiai yra. Tiesa yra tikėjimo funkcija, kuri prasideda ir baigiasi tarp jų”. Ričard Rorty teigia, kad James nenorėjo paskelbti tiesos teorijos su šiuo konstatavimu ir kad mes neturėtume jo taip suprasti. Tačiau kiti pragmatizmo mokslininkai, kaip Susan Haack ir Howard Mounce, nepritaria Rorty instrumentiško James interpretavimo.
„Valia tikėti“ („The Will to Believe“)
Savo darbą „The will to believe“ William James suskirstė į dešimt esių. "The Will to Believe" rašinyje James pabaigė kelis dešimtmečius užsitęsusius samprotavimus apie asmeniškas religinės ir moralinės tiesos šaltinius. Iškyla klausimas, ką reiškia ir kas yra ta „valia tikėti“? Pagal James’ą, sprendžiant atsakymus į daugelį klausimų tereikia objektyvių duomenų, o jo asmeniško pasitenkinimo, jo geismų ir viso kito vaidmuo yra labai menkas. Kaip pavyzdys pateikiamas pinigų kiekis piniginėje. Sužinoti, kiek yra piniginėje pinigų, tereikia juos suskaičiuoti. Skaičiuotojo vidinis stovis skirtumo nesudaro. Ar jis šykštus, ar dosnus, pinigų yra tiek, ir nei daugiau, nei mažiau. Tačiau, ne visais atvejais duomenų pakanka, ar jie gali iš viso neegzistuoti. Vienas iš sprendimų yra atidėti keliamų klausimų buvimą ir taip išlaikyti neutralumą. Būtent James rašinyje „The will to believe“ konstatuoja, kad ne visada priimtina yra savo įsitikinimus grįsti vien faktais, o jei jų trūksta, pareiga tampa neutralumas. Autorius teigia, kad taip galima remtis tik ten, kur klausimas yra nereikšmingas, arba kitu atveju, kai neutralumas yra leistinas. Dauguma įvykių iš praeities mums jau yra nebeaktualūs, nereikšmingi. Yra klausimų, kurie nėra svarbūs šią dieną, nors mus ir domina. Nėra skubos sužinoti tam tikrų dalykų, kaip iš ko sudarytas kitų planetų paviršius. William James‘o prezumpcija, kad tam tikruose situacijose, nors nėra pakankamai faktų, bet žmonės yra priversti apsispręsti. Neturėdamas duomenų, kur rytai, kur vakarai paklydėlis miške mirs, ar jis eis klaidinga kryptimi, ar sėdės ir lauks kol atsiras jam reikalingi duomenys, kuria linkme eiti. Apsisprendimą tokioje padėtyje James vadina priverstiniu, nes neutralumo pasekmės čia lygiai tokios pačios, kaip ir klaidos. Pagal James’ą, tokiais atvejais yra bereikšmiška reikalauti mokslinio objektyvumo.
„Valia tikėti“ („The Will to Believe“) paskaita, kuri buvo pristatyta Viljamo Džeimso ir pirmą kartą publikuota 1896 metais. Ją aprašė Bobas Korbetas (Bob Corbett) 1980 metais:
Įvadinės pastabos. Džeimsas nurodo situaciją savo universitete – būtent, kad laisvų pažiūrų studentai netiki, kad asmuo turi turėti religines pažiūras (turi tikėti), kol tai (religinės pažiūros) negali būti protingai pademonstruota. Jis vylėsi, kad Brauno ir Jeilio studentai bus atviresni nei jo studentai Harvarde.
I. Apibrėžimai. Džeimsas kalba apie „tikrą“ pasirinkimą. Kiekvienas pasirinkimas, kuris, pagal Džeimsą, nusipelni tokio vardo, turi atitikti tris kriterijus:
- Būti gyvu.
- Būti priverstu.
- Būti reikšmingu.
A. Jis charakterizuoja gyvenimo pasirinkimą, priešingą mirties pasirinkimui. 1. Gyvenimo pasirinkimas pasirenkančiajam turi emocinį atsišaukimą, kuris yra vidinis ir subjektyvus. 2. Tuo tarpu mirties pasirinkimas pasirenkančiajam neturi jokio atsišaukimo į užduodamą klausimą. Jis apibūdina pasirinkimą kaip priverstinį ir nepripverstinį.
B. Jis apibūdina pasirinkimą kaip priverstinį ir nepripverstinį. 1. Pasirinikimas yra priverstinis, kai yra kitas pasirinkimas. Beveik visi šie pasirinkimai yra: arba daryti tai, arba to nedaryti. 2. Išvengiamas pasirinikimas yra, kai siūloma pasirinkti A ar B. Tu gali išvengti šios problemos nesirenktant nei vieno atsakymo arba pasirenkant C ar D. 3. Jis apibūdina pasirinkimą kaip reikšmingą arba nereikšmingą. a)Pasirinkimas yra reikšmingas, kai jis yra esmė svarbiems įvykiams, kaip gyvenimas ir mirtis, arba yra svarbus vieną kartą kažkurioje gyvenimo situacijoje. b)Priešingybė pastarajam yra nereikšmingi pasirinkimai – tai pasirinikimas, kuris iš esmės visai nieko nepakeičia pasaulyje arba toks, kurį artimoje ateityje nuolat iš naujo reikės rinktis. c) Atkreipkite dėmesį, kad čia yra didelė dviprasmybė ir tikėjimas apibrėžia vieną, kas yra reikšminga ir kas yra nereikšminga.
II. Ar gali žmogus rinktis tikėti kai kuriais tvirtinimais (dažniausiai nepagrįstais)? Džeimsas teigia, kad žmogus negali pasirinkti savo įsitikinimų, bet tiesiog juos turi.
Jis gina šį išsireiškimą įvairiais pavyzdžiais, sutelkti į tai, kaip mes galim ne pasirinkti tikėti dalykais, kurie žinome, kad yra neteisingi, kaip antai Abraomas Linkolnas negyveno arba kad tu nesergi, nors sergi.
III. Džeimsas tvirtino, kad mes ieškome lyderių ar autoritetų ir pagal juos modeliuojame savo įsitikinimus. Mes tikime ir nežinom kodėl; mes priimam, kas mums buvo pasakyta.
Jis aptaria laisvos valios vertę, bet nėra visiškai aiškus šiuo klausimu.
Šio skyriaus tezė yra, kad gryna logika nelemia mūsų įsitikinimų. Čia yra stiprūs polinkiai ir norai, kurie gali ateiti anksčiau ar vėliau įsitikinimų.
IV. Tezė: Kai mes turime tikrą pasirinikimą, kuris negali būti nuspręstas tik intelektualiniu pagrindu, turi būti leista mūsų stipriai gamtai nurodinėti.
V. Empirikai nežino, kada jie suranda tiesą, tuo tarpu absoliutizmo atstovai žino.
VI. Net jei mes ir esam gimę turėdami absoliutistų nusistatymus, turėtume įveikti šias silpnybes ir stengtis įgyti empiristų požiūrį: be perstojo ieškoti tiesos.
VII. Tu turi daugiau ką prarasti, bijant suklysti neapsimestinio pasirinkimo materijoje, nei įgyti.
VIII. Mūsų valia privalo žaisti partiją mūsų nuomonės formavime.
IX. Pamokančios nuomonės yra pagrįstos asmeniniu patyrimu, kuo žmogus nori tikėti ir kuo nebūtinai tikėjo.
X. Džeimsas klausia, ką mes turime omenyje dėl religinių hipotezių. Jis palaiko žmogų, pasirenkantį religines hipotezes, ir pateikia priežastis.
A. Skepticizmas, teigia jis, nėra pasirinkimo vengimas. Tai tam tikros rūšies pasirinkimo galimybė.
B. Džeimsas netiki, kad agnosticizmas irgi pasiteisina. Jis sako, kad jie (agnosticistai) negalėtų atsižvelgti į kitas tiesas, kurios padarytų poziciją iracionalia.
C. Džeimsas siūlo abstrakčius ir konkrečius mąstymo būdus.
1. Abstraktus: mes turime teisę tikėti mūsų pačių rizika betkokiomis hipotezėmis, kurios yra pakankamai svarbios patraukti mūsų valią.
2.Konkretus: lasvė tikėti gali tik pridengti gyvenimo pasirinkimus, kurių pats protas negali išspręst; ir gyvenimo pasirinkimai niekada neatrodo absurdiški tam, kuris turi jas išnagrinėti.
XI. Išvados Džeimsas pabaigoje teigia, kad tai, ar mes renkamės tikėti ar ne, ar laukti, kada patikėsim, mes pasirenkame savo pačių rizika, savo pačių likimu.
Kitų žmonių mintys apie Viljamą Džeimsą
H. B. Van Vesepas: „Džeimsas gynė ne visagalį dievą, o dievą – žmogaus kovos dėl savo tikslų įgyvendinimo bendrininką, savotišką amerikonišką dievą, kuris sveikina mūsų paramą jam taip, kaip mes sveikinome jo paramą mums“.
H. B. Van Vesepas: „Džeimsas nebuvo siaurų pažiūrų mąstytojas, priklausantis kuriai nors vienai srovei, jis atidengė naują erą visai filosofijai. Jo lūpomis prabilo Amerika, skelbianti savo viešpatavimą ir kalbanti su kitomis šalimis kaip subrendusi šalis“.
Darbai
1890 m. pasirodė dviejų tomų veikalas „Psichologijos pagrindai“ (The Principles of Psychology). Šis veikalas yra vienas iš žinomiausių XIX a. psichologijos kūrinių. Būtent jame V. Džeimsas apibrėžė pagrindines savo idėjas.
1907 m. Knygoje „Pragmatizmas: naujas kai kurių senų mąstymo būdų pavadinimas“ (Pragmatism: a New Name for Some Old Ways of Thinking) filosofo mintys ir pažiūros galutinai sudarė filosofinę sistemą.
Literatūra:
1. V. Džeimsas „Pragmatizmas“. Vilniaus pradai, 1995.
2. Władysław Tatarkiewicz „Filosofijos istorija III“ . Vilnius, Alma litera, 2001–2003.
7. B. Genzelis, „Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija“. Vilnius, Mintis, 1974.
8. Kęstutis Skrupskelis, Kultūrinis žurnalas „Aidai“, William James Writings 1878–1899
9. http://www.webster.edu/~corbetre/philosophy/misc/james.html Archyvuota kopija 2011-06-06 iš Wayback Machine projekto.
10. William James. Pokalbiai su mokytojais apie psichologiją ir su studentais apie kai kuriuos gyvenimo idealus. Vilnius, Vaga, 1998.
Svarbiausi darbai
- (1890) The Principles of Psychology
- (1892) Psychology (Briefer Course)
- (1897) The Will to Believe, and Other Essays in Popular Philosophy
- (1897) Human Immortality: Two Supposed Objections to the Doctrine
- (1899) Talks to Teachers on Psychology: and to Students on Some of Life's Ideals
- (1902) The Varieties of Religious Experience: A Study in Human Nature
- (1907) Pragmatism: A New Name for Some Old Ways of Thinking
- (1909) A Pluralistic Universe
- (1909) The Meaning of Truth: A Sequel to „Pragmatism“
- (1911) Some Problems of Philosophy
- (1911) Memories and Studies
- (1912) Essays in Radical Empiricism
- (1920) Letters of William James
- (1920) Collected Essays and Reviews
Nuorodos
- Stanford Encyclopedia of Philosophy: V. Džeimsas
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viljamas Džeimsas, Kas yra Viljamas Džeimsas? Ką reiškia Viljamas Džeimsas?
William JamesViljamas DzeimsasGime 1842 m sausio 11 d Mire 1910 m rugpjucio 26 d 68 metai Veikla amerikieciu filosofas psichologasVikiteka William James Viljamas Dzeimsas William James 1842 sausio 11 1910 rugpjucio 26 amerikieciu filosofas psichologas Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite V Dzeimso filosofijaV Dzeimsas pletojo psichologinį arba instrumentinį pragmatizma Del to jis vadinamas instrumentalistu t y teorijos yra veiklos įrankiai instrumentai todel kai kalbame apie teorija reikia nurodyti kokios veiklos dalis yra si teorija V Dzeimsas mano kad teisinga yra tik tokia ideja tokia teorija kuri padeda suvokti objekta padeda pasiekti patenkinamu rezultatu ir turi praktiniu padariniu individui yra jam naudinga Teorijos idejos savokos traktuojamos kaip instrumentas padedantis orientuotis pasaulyje tvarkyti samones srauto chaosa Samones srautas visada individualus Pasak jo elementarus psichinis faktas yra ne mintis apskritai ne ta ar kita akimirka o mano mintis mintis priklausanti kam nors Samones srautas yra vieningas taciau jame galima isskirti atskirus isgyvenimus jausmus ir mintis Nuo kitu pragmatistu James skyresi tuo kad jį domino ne filosofiniu savoku savaiminis aiskumas bet ju egzistencine prasme Stai todel jis yra laikomas psichologizuoto gyvenimo filosofijos varianto kureju Du aspektai kurie sudare W James filosofija buvo tiesioginiai faktai ir bendra metafizine pasaulio samprata Si filosofija tiesa tapatina su naudingumu o tikrove su patyrimu Dar vienas V Dzeimso filosofijos tikslas isspresti nesutarimus kylancius tarp religijos ir mokslo Jis teige kad be religijos gyvenimas yra neįmanomas o mokslas jo nuomone vis labiau tryne religijos pamatus Todel ieskodamas iseities bande sukurti optimistine filosofija V Dzeimsas siule Jeigu ko negalime įrodyti empiriniais faktais ieskokime argumentacijos tikejime nes kiekvienos problemos sprendimas priklauso nuo paties zmogaus jo valios Pragmatizmas kaip filosofijos kryptis susiformavo XIX a pab XX a pr Amerikoje Butent James pragmatizmas buvo pilnas laisves dvasios demokratiskas ir humanistiskas Pasak James pragmatizmas yra naujas senuju mastymo budu įvardijimas Ankstyvieji metaiWilliam James kartu su savo broliu Henry James kuris veliau tapo garsiu rasytoju ir seserimi Alice James kuri isgarsejo savo dienorasciu isspausdintu po jos mirties įgijo eklektinį transatlantinį issilavinima bei ismoko laisvai kalbeti vokiskai ir prancuziskai W James buvo labai kosmopolitiska asmenybe Dvi isvykos į Europa kai jis buvo dar vaikas paliko jam neisdildoma įspudį ir leme tai kad jis leidosi į daugiau nei į 30 isvyku po ta pacia Europa savo velesniais gyvenimo metais Budamas jaunas jis turejo artistisku gabumu todel lanke uzsiemimus William Moriss Hunt studijoje įsikurusioje Newport Rhode Island taciau 1861 m perejo į mokslines studijas Lawrence mokslo mokykla Harvardo universitete Ankstyvoje jaunysteje James buvo silpnos sveikatos Jis taip pat neturejo muzikines klausos neskyre tonu Negana to jis turejo įvairiu psichologiniu sutrikimu kurie buvo diagnozuoti kartu su liga neurastenija Si liga leme kad jis daznai puldavo į depresija kurios metu netgi mastydavo apie savizudybe Du jo jaunesni broliai Garth Wilkinson ir Robertson kovesi Amerikos pilietiniame kare Kitas jo brolis Henry ir sesuo Alice taip pat kaip ir pats William turejo invaliduma James 1864 m pradejo medicinos studijas Harvardo universitete 1865 m jis pasieme atostogas kad kartu su gamtininku Louis Aggassiz leistusi į moksline ekspedicija aukstyn Amazones upe Taciau po 8 menesiu sia ekspedicija nutrauke del daznu juros ligos priepuoliu ir svelnios formos raupu Jis dar karta nutrauke medicinos studijas 1867 m balandį kai smarkiai susirgo Jis keliavo po Vokietija ieskodamas gydymo ir ten uztruko iki 1868 m lapkricio menesio Siuo metu jis pradejo publikuoti recenzijas literaturos periodiniame leidinyje North American Review 1869 m birzelį jis pagaliau gavo medicininį issilavinima bet medicinos jis taip niekada ir nepraktikavo Tai ka jis vadino savo sielos liga galiausiai issisprende 1872 m po ilgu filosofiniu ieskojimu 1878 m jis vede Alice Gibbens James praleistas laikas Vokietijoje padejo suprasti kad tikrieji jo interesai yra ne medicina bet filosofija ir psichologija Veliau 1902 m jis rase As studijavau medicina kad buciau fiziologu bet lemtis taip nuleme kad as pasukau į psichologija ir filosofija As niekada nesimokiau filosofijos ir pirma paskaita apie psichologija buvo ta kuria pats skaiciau KarjeraJames beveik visa savo akademine karjera praleido Harvarde 1873 m pavasarį jį paskyre fiziologijos destytoju 1873 m buvo paskirtas anatomijos ir fiziologijos destytoju 1876 m paskirtas psichologijos profesoriaus padejeju 1881 m paskirtas filosofijos profesoriaus padejeju 1885 m paskirtas profesoriumi 1889 m James apdovanotas uz nuopelnus psichologijoje 1897 m grįzo prie filosofijos 1907 m tapo filosofijoje nusipelniusiu profesoriumi William James studijavo medicina fiziologija ir biologija veliau siose srityse pradejo mokytojauti bet buvo įtrauktas į mokslinį zmogiskojo proto studijavima tuomet kai psichologija ispopuliarejo kaip atskira mokslo sritis James garsus savo darbu skaiciumi taip pat kaip Hermann Helmholtz Vokietijoje ir Pierre Janet Prancuzijoje kurie palengvino jo kursu įzanga mokslineje psichologijoje Harvardo universitete 1875 1876 mokslo metus jis moke pirmajį savo bandomajį psichologijos kursa Per studiju Harvarde metus James tapo filosofiniu diskusiju nariu su Charles Peirce Oliver Wendell Holmes ir Chauncey Wright kurios pletojosi į gyvybinga grupe intelektualu zinoma kaip Metafizinis Klubas 1872 James studentu tarpe Harvarde buvo tokie sviesuliai kaip Boris Sidis Theodore Roosevelt George Santayana W E B Du Bois G Stanley Hall Ralph Barton Perry Gertrude Stein Horace Kallen Morris Raphael Cohen Walter Lippmann Alain Locke C I Lewis ir Mary Calkins 1907 m sausį jis isejo is Harvardo į pensija taciau ir toliau rase pamokslavo publikuodamas pragmatizma pliuralistine visata ir tiesos reiksme Baiges destytojo karjera James buvo vis dazniau gniuzdomas kardialiniu skausmu James pablogejo 1909 m tuo metu kai jis dirbo ties filosofijos tekstu nebaigtas bet po mirties publikuotas kaip Tam tikros problemos filosofijoje 1910 m pavasarį jis isplauke į Europa kad isbandytu bandomajį gydyma kuris pasirode nesekmingas ir sugrįzo namo rugpjucio 18 aja Sirdis jį nuvyle 1910 m rugpjucio 26 aja jo namuose Chocorua Naujajame Hampsyre Jis buvo palaidotas Kembridzo Kapinese Kembridze Masaciusetse William James buvo vienas is stipriausiu funkcionalizmo psichologijoje ir pragmatizmo filosofijoje gyneju Jis padejo pagrindus Amerikos visuomenes psichiniams tyrinejimams taip pat buvo alternatyviu gydymo metodu cempionas Empirinese Haggbloom studijose kuriose jis naudojo sesis kriterijus tokius kaip citavimai ir pripazinimas buvo manyta kad James buvo 14 asis zymiausias 20 ojo simtmecio psichologas EpistemologijaWilliam James apibreze tiesos įsitikinimus kaip tokius kurie įrodo nauda tikinciajam Jo pragmatizmo teorija apie tiesa buvo sinteze is correspondence theory of truth ir coherence theory of truth su pridetomis dimensijomis Tiesa yra patikrinama tiek kiek mintys ir pasisakymai atitinka faktinį dalyka taip pat kokiu atstumu jos kaba kartu ar derinasi kaip deliones dalys viena su kita tai yra savo ruoztu patvirtinami stebeti rezultatai kaip idejos iskelimas į taikoma praktika James mate pasaulio vaizda kartu su pragmatiskumu skelbianciu kad tiesos kaina buvo visiskai priklausoma nuo jos naudos zmogui kuris ja turejo Papildomi James pragmatizmo principai apeme poziurį kad pasaulis yra mozaika is skirtingu patirciu kurios gali buti tinkamai interpretuojamos ir suprantamos per radikalaus empirizmo taikyma Radikalusis empirizmas nesusijes su kasdieniniu moksliniu empirizmu tvirtina kad pasaulis ir patirtis negali buti sustabdyti del visiskai objektyvios analizes jeigu nera kitu veiksniu stebetojo protas ir paprastas stebejimo poelgis tures įtakos bet kokiems empiriniams priejimams prie tiesos nes protas jo patirtys ir prigimtis yra neisskiriami James įvairoves akcentavimas kaip numatoma zmogaus busena pries ir uz dvilypuma ypac Hegelio dialektiska dvilypuma islaike stipria įtaka Amerikos kulturai ypac tarp liberalu ziureti Richard Rorty James aprasymas tarp proto pasaulio rysio kurį jis aprase kaip Samones srauta psichologija turejo tiesioginį ir ypac svarbu poveikį avangarde ir modernizmo literaturoje bei mene Knygoje What Pragmatism Means James raso kad centrinis taskas jo doktrinoje apie tiesa yra kad Tiesos kyla is faktu bet jos leidziasi pirmyn vel į faktus ir prisideda prie ju tie faktai vel sukurs ar atskleis nauja tiesa ir taip neribotam laikui Patys faktai tuo tarpu yra neteisingi Jie paprasciausiai yra Tiesa yra tikejimo funkcija kuri prasideda ir baigiasi tarp ju Ricard Rorty teigia kad James nenorejo paskelbti tiesos teorijos su siuo konstatavimu ir kad mes neturetume jo taip suprasti Taciau kiti pragmatizmo mokslininkai kaip Susan Haack ir Howard Mounce nepritaria Rorty instrumentisko James interpretavimo Valia tiketi The Will to Believe Savo darba The will to believe William James suskirste į desimt esiu The Will to Believe rasinyje James pabaige kelis desimtmecius uzsitesusius samprotavimus apie asmeniskas religines ir moralines tiesos saltinius Iskyla klausimas ka reiskia ir kas yra ta valia tiketi Pagal James a sprendziant atsakymus į daugelį klausimu tereikia objektyviu duomenu o jo asmenisko pasitenkinimo jo geismu ir viso kito vaidmuo yra labai menkas Kaip pavyzdys pateikiamas pinigu kiekis pinigineje Suzinoti kiek yra pinigineje pinigu tereikia juos suskaiciuoti Skaiciuotojo vidinis stovis skirtumo nesudaro Ar jis sykstus ar dosnus pinigu yra tiek ir nei daugiau nei maziau Taciau ne visais atvejais duomenu pakanka ar jie gali is viso neegzistuoti Vienas is sprendimu yra atideti keliamu klausimu buvima ir taip islaikyti neutraluma Butent James rasinyje The will to believe konstatuoja kad ne visada priimtina yra savo įsitikinimus grįsti vien faktais o jei ju truksta pareiga tampa neutralumas Autorius teigia kad taip galima remtis tik ten kur klausimas yra nereiksmingas arba kitu atveju kai neutralumas yra leistinas Dauguma įvykiu is praeities mums jau yra nebeaktualus nereiksmingi Yra klausimu kurie nera svarbus sia diena nors mus ir domina Nera skubos suzinoti tam tikru dalyku kaip is ko sudarytas kitu planetu pavirsius William James o prezumpcija kad tam tikruose situacijose nors nera pakankamai faktu bet zmones yra priversti apsispresti Neturedamas duomenu kur rytai kur vakarai paklydelis miske mirs ar jis eis klaidinga kryptimi ar sedes ir lauks kol atsiras jam reikalingi duomenys kuria linkme eiti Apsisprendima tokioje padetyje James vadina priverstiniu nes neutralumo pasekmes cia lygiai tokios pacios kaip ir klaidos Pagal James a tokiais atvejais yra bereiksmiska reikalauti mokslinio objektyvumo Valia tiketi The Will to Believe paskaita kuri buvo pristatyta Viljamo Dzeimso ir pirma karta publikuota 1896 metais Ja aprase Bobas Korbetas Bob Corbett 1980 metais Įvadines pastabos Dzeimsas nurodo situacija savo universitete butent kad laisvu paziuru studentai netiki kad asmuo turi tureti religines paziuras turi tiketi kol tai religines paziuros negali buti protingai pademonstruota Jis vylesi kad Brauno ir Jeilio studentai bus atviresni nei jo studentai Harvarde I Apibrezimai Dzeimsas kalba apie tikra pasirinkima Kiekvienas pasirinkimas kuris pagal Dzeimsa nusipelni tokio vardo turi atitikti tris kriterijus Buti gyvu Buti priverstu Buti reiksmingu A Jis charakterizuoja gyvenimo pasirinkima priesinga mirties pasirinkimui 1 Gyvenimo pasirinkimas pasirenkanciajam turi emocinį atsisaukima kuris yra vidinis ir subjektyvus 2 Tuo tarpu mirties pasirinkimas pasirenkanciajam neturi jokio atsisaukimo į uzduodama klausima Jis apibudina pasirinkima kaip priverstinį ir nepripverstinį B Jis apibudina pasirinkima kaip priverstinį ir nepripverstinį 1 Pasirinikimas yra priverstinis kai yra kitas pasirinkimas Beveik visi sie pasirinkimai yra arba daryti tai arba to nedaryti 2 Isvengiamas pasirinikimas yra kai siuloma pasirinkti A ar B Tu gali isvengti sios problemos nesirenktant nei vieno atsakymo arba pasirenkant C ar D 3 Jis apibudina pasirinkima kaip reiksminga arba nereiksminga a Pasirinkimas yra reiksmingas kai jis yra esme svarbiems įvykiams kaip gyvenimas ir mirtis arba yra svarbus viena karta kazkurioje gyvenimo situacijoje b Priesingybe pastarajam yra nereiksmingi pasirinkimai tai pasirinikimas kuris is esmes visai nieko nepakeicia pasaulyje arba toks kurį artimoje ateityje nuolat is naujo reikes rinktis c Atkreipkite demesį kad cia yra didele dviprasmybe ir tikejimas apibrezia viena kas yra reiksminga ir kas yra nereiksminga II Ar gali zmogus rinktis tiketi kai kuriais tvirtinimais dazniausiai nepagrįstais Dzeimsas teigia kad zmogus negali pasirinkti savo įsitikinimu bet tiesiog juos turi Jis gina sį issireiskima įvairiais pavyzdziais sutelkti į tai kaip mes galim ne pasirinkti tiketi dalykais kurie zinome kad yra neteisingi kaip antai Abraomas Linkolnas negyveno arba kad tu nesergi nors sergi III Dzeimsas tvirtino kad mes ieskome lyderiu ar autoritetu ir pagal juos modeliuojame savo įsitikinimus Mes tikime ir nezinom kodel mes priimam kas mums buvo pasakyta Jis aptaria laisvos valios verte bet nera visiskai aiskus siuo klausimu Sio skyriaus teze yra kad gryna logika nelemia musu įsitikinimu Cia yra stiprus polinkiai ir norai kurie gali ateiti anksciau ar veliau įsitikinimu IV Teze Kai mes turime tikra pasirinikima kuris negali buti nusprestas tik intelektualiniu pagrindu turi buti leista musu stipriai gamtai nurodineti V Empirikai nezino kada jie suranda tiesa tuo tarpu absoliutizmo atstovai zino VI Net jei mes ir esam gime turedami absoliutistu nusistatymus turetume įveikti sias silpnybes ir stengtis įgyti empiristu poziurį be perstojo ieskoti tiesos VII Tu turi daugiau ka prarasti bijant suklysti neapsimestinio pasirinkimo materijoje nei įgyti VIII Musu valia privalo zaisti partija musu nuomones formavime IX Pamokancios nuomones yra pagrįstos asmeniniu patyrimu kuo zmogus nori tiketi ir kuo nebutinai tikejo X Dzeimsas klausia ka mes turime omenyje del religiniu hipoteziu Jis palaiko zmogu pasirenkantį religines hipotezes ir pateikia priezastis A Skepticizmas teigia jis nera pasirinkimo vengimas Tai tam tikros rusies pasirinkimo galimybe B Dzeimsas netiki kad agnosticizmas irgi pasiteisina Jis sako kad jie agnosticistai negaletu atsizvelgti į kitas tiesas kurios padarytu pozicija iracionalia C Dzeimsas siulo abstrakcius ir konkrecius mastymo budus 1 Abstraktus mes turime teise tiketi musu paciu rizika betkokiomis hipotezemis kurios yra pakankamai svarbios patraukti musu valia 2 Konkretus lasve tiketi gali tik pridengti gyvenimo pasirinkimus kuriu pats protas negali issprest ir gyvenimo pasirinkimai niekada neatrodo absurdiski tam kuris turi jas isnagrineti XI Isvados Dzeimsas pabaigoje teigia kad tai ar mes renkames tiketi ar ne ar laukti kada patikesim mes pasirenkame savo paciu rizika savo paciu likimu Kitu zmoniu mintys apie Viljama DzeimsaH B Van Vesepas Dzeimsas gyne ne visagalį dieva o dieva zmogaus kovos del savo tikslu įgyvendinimo bendrininka savotiska amerikoniska dieva kuris sveikina musu parama jam taip kaip mes sveikinome jo parama mums H B Van Vesepas Dzeimsas nebuvo siauru paziuru mastytojas priklausantis kuriai nors vienai srovei jis atidenge nauja era visai filosofijai Jo lupomis prabilo Amerika skelbianti savo viespatavima ir kalbanti su kitomis salimis kaip subrendusi salis Darbai1890 m pasirode dvieju tomu veikalas Psichologijos pagrindai The Principles of Psychology Sis veikalas yra vienas is zinomiausiu XIX a psichologijos kuriniu Butent jame V Dzeimsas apibreze pagrindines savo idejas 1907 m Knygoje Pragmatizmas naujas kai kuriu senu mastymo budu pavadinimas Pragmatism a New Name for Some Old Ways of Thinking filosofo mintys ir paziuros galutinai sudare filosofine sistema Literatura 1 V Dzeimsas Pragmatizmas Vilniaus pradai 1995 2 Wladyslaw Tatarkiewicz Filosofijos istorija III Vilnius Alma litera 2001 2003 7 B Genzelis Filosofijos istorijos chrestomatija XIX ir XX amziu Vakaru Europos ir Amerikos filosofija Vilnius Mintis 1974 8 Kestutis Skrupskelis Kulturinis zurnalas Aidai William James Writings 1878 1899 9 http www webster edu corbetre philosophy misc james html Archyvuota kopija 2011 06 06 is Wayback Machine projekto 10 William James Pokalbiai su mokytojais apie psichologija ir su studentais apie kai kuriuos gyvenimo idealus Vilnius Vaga 1998 Svarbiausi darbai 1890 The Principles of Psychology 1892 Psychology Briefer Course 1897 The Will to Believe and Other Essays in Popular Philosophy 1897 Human Immortality Two Supposed Objections to the Doctrine 1899 Talks to Teachers on Psychology and to Students on Some of Life s Ideals 1902 The Varieties of Religious Experience A Study in Human Nature 1907 Pragmatism A New Name for Some Old Ways of Thinking 1909 A Pluralistic Universe 1909 The Meaning of Truth A Sequel to Pragmatism 1911 Some Problems of Philosophy 1911 Memories and Studies 1912 Essays in Radical Empiricism 1920 Letters of William James 1920 Collected Essays and ReviewsNuorodosStanford Encyclopedia of Philosophy V Dzeimsas VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose William James