Viliūnų valsčius (vok. Amtsbezirk Willuhnen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Viliūnuose.
| Viliūnų valsčius Amtsbezirk Willuhnen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Viliūnų valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Viliūnai | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 1 992 (1905) | |||
| Plotas | 50,2 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 14 kaimo bendruomenių ir 5 dvaro apygardų. 1928 m. panaikintos visos dvaro apygardos: Viliūnų dvaro apygarda prijungta prie Viliūnų kaimo, Ežerupių – prie Plynių kaimo, Bačkelių ir Bačkių – prie Kumelupių kaimo, Diržkiemio – prie Užalksnių kaimo (naujoji seniūnija pavadinta Diržkiemio kaimo bendruomene). 1928–1945 m. Viliūnų valsčių sudarė 14 kaimo bendruomenių: Bylių, Diržkiemio, Juodeglynų, Juodžių, Kailių, Kiečių, Kumelupių, Kuzmų, Lenkčių, Opšriūtų, Paulikų, Plynių, Viliūnų ir Žydžių.
Valsčius buvo pietinėje apskrities dalyje. Valsčiuje buvo vienintelis apskrityje Viliūnų ežeras, tekėjo Ežerupės, Vėžupės, Paduodupės ir Briedupės upeliai, vakariniame pakraštyje telkšojo nedidelė Paniabalio pelkė. Valsčiaus teritoriją kirto Pilkalnio–Širvintos plentas ir Pilkalnio siauruko Grumbkaukaičių–Širvintos atšaka.
1905 m. valsčiuje buvo 1992 gyventojai, iš jų 39 lietuviai (2,0 %). Daugiausia lietuvių gyveno Ežerupiuose (15 %) ir Kuzmuose (12 %). Didžiausia gyvenvietė 1939 m. buvo valsčiaus centras ir bažnytkaimis Viliūnai (289 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Viliūnų valsčius, Kas yra Viliūnų valsčius? Ką reiškia Viliūnų valsčius?