66 48 p pl 89 11 v ilg 66 800 š pl 89 183 r ilg 66 800 89 183 Vilhelmo II žemės vieta Vilhelmo II žemė vok Kaiser Wilhel
Vilhelmo II Žemė

66°48′ p. pl. 89°11′ v. ilg. / 66.800°š. pl. 89.183°r. ilg.
Vilhelmo II žemė (vok. Kaiser Wilhelm II Land) – kraštas rytų Antarktidoje, tarp 88 ir 92° r. il. Iš šiaurės skalaujama Deiviso jūros, ribojasi su Princesės Elžbietos ir Karalienės Merės žemėmis. Ledo dangos storis 1000–2000 m. Vienintelė ledo nedengiama vieta – pakrantėje stūksantis užgesęs ugnikalnis, Hausbergo kalnas (369 m).
Ši žemė patenka į Australijos Antarktinę teritoriją. Seniau veikė Rusijos laikina antarktinė stotis Sovietskaja.
Vilhelmo II žemę 1902 m. atrado vokiečių keliautojas Erichas fon Drigalskis ir pavadino Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II garbei.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 91
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilhelmo II Žemė, Kas yra Vilhelmo II Žemė? Ką reiškia Vilhelmo II Žemė?
66 48 p pl 89 11 v ilg 66 800 s pl 89 183 r ilg 66 800 89 183 Vilhelmo II zemes vieta Vilhelmo II zeme vok Kaiser Wilhelm II Land krastas rytu Antarktidoje tarp 88 ir 92 r il Is siaures skalaujama Deiviso juros ribojasi su Princeses Elzbietos ir Karalienes Meres zememis Ledo dangos storis 1000 2000 m Vienintele ledo nedengiama vieta pakranteje stuksantis uzgeses ugnikalnis Hausbergo kalnas 369 m Si zeme patenka į Australijos Antarktine teritorija Seniau veike Rusijos laikina antarktine stotis Sovietskaja Vilhelmo II zeme 1902 m atrado vokieciu keliautojas Erichas fon Drigalskis ir pavadino Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II garbei SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 91