Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vila d Estė it Villa d Este XVI a Tivolyje netoli Romos Garsi savo terasomis ant kalvos šlaitų ir fontanais Šiuo metu vi
Vila d'Estė
Vila d’Estė (it. Villa d'Este) – XVI a. Tivolyje, netoli Romos. Garsi savo terasomis ant kalvos šlaitų ir fontanais. Šiuo metu vila yra vienas iš Italijos valstybinių muziejų, o 2001 m. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
| Vila d'Estė Tivolyje | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | Italija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv, vi |
| Nuoroda | 1025 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2001 (25-oji sesija) |
| Vila d'Estė šalies/regiono žemėlapyje | |
| Vikiteka: | Vila d'Estė |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Istorija
Vilos statybą inicijavo kardinolas (1509–1572 m.), antrasis Feraros hercogo sūnus ir popiežiaus Aleksandro VI anūkas. Nuo 1393 m. d’Estė šeima buvo Feraros valdovai ir garsėjo kaip meno mecenatai bei Renesanso mokslininkai humanistai. Kadangi Ipolitas buvo antrasis sūnus, pagal to meto tradicijas jis turėjo tapti dvasininku. Kai buvo vos dešimties, jis buvo paskirtas Milano arkivyskupu. Būdamas dvidešimt septynerių, jis buvo išsiųstas į Prancūzijos dvarą, kur tapo Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I patarėju, o 1540 m. tapo karaliaus privačios tarybos nariu. Sulaukęs trisdešimties, karaliaus prašymu popiežius Paulius Ill paskyrė I. d’Estė kardinolu. Dėl savo bažnytinių ir karališkųjų ryšių jis tapo vienu turtingiausių to meto kardinolų, kurio metinės pajamos siekė 120 000 skudų. Jis buvo garsus meno mecenatas, rėmęs skulptorių Benvenutą Čelinį, kompozitorių Džovanį Pjerluidžį da Palestriną ir poetą Torkvatą Tasą. Nors jo pajamos buvo didžiulės, kardinolas klimpo skolose.
Prancūzijos karalius Henrikas II vėliau išsiuntė Ipolitą d’Estė į Romą, kur jis atliko svarbų vaidmenį socialiniame ir politiniame miesto gyvenime. Atrodė, kad jam buvo lemta tapti popiežiumi, todėl šiam tikslui pasiekti I. d’Estė leido visus savo pinigus ir bandė daryti įtaką. Tačiau reformacijos ir Tridento susirinkimo metais jo ekstravagantiškas gyvenimo būdas veikė prieš jį. 1549 m. Habsburgų imperatorius užkirto kelią pirmajai jo kandidatūrai į popiežiaus pareigas. Tais pačiais metais I. d’Estė pats atšaukė savo kandidatūrą ir pritarė tuometiniam Habsburgų kandidatui. 1549 m. gruodžio 3 d. Kardinolų kolegija paskyrė jį Tivolio vadovu iki gyvos galvos. Šis naujas titulas I. d’Estė tiko, nes jau tada kardinolas buvo aistringas senienų kolekcionierius, o dėka titulo jam oficialiai priklausė Adriano vilos vieta bei kitos ką tik atkasinėtos vietos. Vis dėlto, jis neatsisakė savo siekio tapti popiežiumi. Kardinolas penkis kartus kandidatavo į popiežiaus poziciją, tačiau niekada nebuvo išrinktas.
Tivolis buvo populiari vasaros rezidencija nuo senovės Romos laikų dėl savo aukščio virš jūros lygio, vėsesnės temperatūros bei Adriano vilos, imperatoriaus Adriano vasaros rezidencijos, artumo. Tuo metu, kai I. d’Estė buvo paskirtas Tivolio vadovu, jo oficiali rezidencija buvo buvusiame benediktinų ordino vienuolyne, pastatytame IX a., senovės romėnų vilos vietoje. 1256 m. vienuolynas buvo padovanotas pranciškonų ordinui. Rezidencija nebuvo tokia didelė, kad joje tilptų didžiulis kardinolo, tokio iškilaus kaip I. d’Estė, namų ūkis, tačiau nuo jos atsivėrė įspūdingas vaizdas į žemiau esantį kaimą, įskaitant ir Adriano vilą. I. d’Estė įgaliojo iškilų to meto menininką Pirą Ligoriją, tyrinėjusį Adriano vilą ir kitas romėnų vietas netoliese, suprojektuoti naują vilą ir jos sodus, kurie būtų didesni už viską, ką buvo pastatę romėnai. Iš Adriano vilos griuvėsių kardinolas gavo daug marmuro ir statulų.
Žemė buvo įsigyta, o statybas buvo planuota pradėti 1550 m. pabaigoje, tačiau kardinolo dėmesį atitraukė įvairios diplomatinės misijos. Jis buvo komandiruotas į Šiaurės Italiją, kad išspręstų karą Parmoje, vėliau Henrikas II jį išsiuntė į misiją Sienoje. Į Tivolį kardinolas grįžo tik 1555 m. vasarą. Tačiau 1555 m. rugsėjį popiežius Paulius IV jį apkaltino simonija ir ištrėmė iš Tivolio. 1559 m. popiežius mirė, o naujasis popiežius Pijus IV reabilitavo I. d’Estė reputaciją ir grąžino jam Tivolio vadovo titulą. Statybos prasidėjo jam grįžus 1560 m. liepą. Iki 1569 m. buvo įsigyta dar daugiau žemės. Dėl didžiulių statybų reikėjo griauti aplinkinius namus, visuomeninius pastatus ir kelius. 1568 m. vietos gyventojai pateikė dvylika skirtingų ieškinių kardinolui, bet tai neatgrasė jo nuo šio projekto. 1563–1565 m. buvo iškastas didžiulis žemės plotas, kuris vėliau buvo panaudotas terasų, grotų, nišų ir nimfėjų statyboms. Netoliese esanti Anjenės upė buvo nukreipta, kad aprūpintų sudėtingą baseinų, vandens srovių, kanalų, kaskadų sistemą. Status, daugiau nei 45 m aukščio šlaitas kėlė ypatingų iššūkių. Buvo iškasti kanalai ir buvo nutiesta 200 metrų požeminių vamzdžių tam, kad vanduo is dirbtinio kalno po ovaliu fontanu būtų nuvestas į likusią sodo dalį. Laikantis Renesanso epochos estetinių principų, sodas buvo kruopščiai padalintas į reguliarius vienetus, arba skyrius, kurių kiekvienas buvo 30 m skersmens.
Pačios vilos statybos planai buvo vykdomi vadovaujant d’Estė dinastijos architektui-inžinieriui Albertui Galvani, kilusiam iš Feraros. Pagrindinis ambicingos vidaus apdailos dalininkas buvo Livijas Agrestis iš Forlio. 1565 ir 1566 metais buvo pradėtas puošti vilos interjeras. Už dekoravimą buvo atsakinga tapytojų komanda, vadovaujama Džirolamo Muciano ir . 1566 m. kardinolas penktą kartą kandidatavo į popiežiaus poziciją. Naujasis popiežius Pijus V jį nušalino nuo oficialių paskyrimų. Kardinolas vis daugiau dėmesio skyrė savo vilos puošybai. 1567–1572 m. šią užduotį atliko naujos dailininkų ir tinko darbininkų komandos, vadovaujamos Džirolamo Muciano, Livijo Agresčio, Čėzario Nėbijos, Durantės Alberti, Metėjo Neronio ir Federiko Dzukario. Prie tapytojų prisijungė skulptoriai Džiovanis Batista dela Porta, Pirinas del Galiardo, Filis fon den Vlitė ir Pieras de la Motė. Prie jų prisijungė keramikai, mozaikų dailininkai bei fontanų inžinieriai, vadovaujami pirminio projekto dizainerio Piro Ligorijo, grįžusio baigti darbų 1567–1568 m.
Greitas projekto tempas 1569 m. po truputį ėmė lėtėti, tikriausiai dėl kardinolo, kuris nebeturėjo vilties būti išrinktas popiežiumi ir tuo pačiu prarado pelningas pareigas, finansinių sunkumų. Vis daugiau laiko jis praleisdavo viloje, skaitydamas ir susitikdamas su žymiausiais Renesanso poetais, menininkais ir filosofais. 1572 m. vasarą jis pas save pasikvietė paskutinį svarbų svečią – popiežių Grigalių XIII. Ruošdamasis vizitui kardinolas iš naujo dekoravo viršutinius vilos aukštus ir skubėjo baigti statyti drakono formos fontaną. Popiežiaus priėmimas jam kainavo daugiau nei penkis tūkstančius skudų, priversdamas jį įkeisti savo sidabrą ir kitus brangius daiktus. Netrukus po priėmimo, 1572 m. gruodžio 2 d. kardinolas mirė Romoje ir buvo palaidotas paprastame kape prie vilos esančioje bažnyčioje.
Vėlesniais metais
1572 m. mirus Ipolitui, vila ir jos sodai atiteko jo sūnėnui kardinolui Luidžiui (1538–1586 m.), kuris tęsė kai kurių nebaigtų fontanų ir sodų darbus, bet suprato, kad tam reikia didelių priežiūros išlaidų. Po jo mirties 1586 m. vila atiteko Kardinolų kolegijos nariams, kurie mažai prisidėjo prie vilos išlaikymo. 1599 m. vila sugrįžo d’Estė šeimai, kuomet kardinolu buvo paskirtas Aleksandras d’Estė (1538–1624 m.). Aleksandrui rūpėjo jo protėvių palikimas, todėl jis atliko esminį sodų ir vandens sistemų atnaujinimą, taip pat pastatė naują fontanų sistemą žemutiniame sode. Jis taip pat įtikino popiežių Grigalių XV oficialiai suteikti vilos nuosavybės teisę d’Estė šeimai. Aleksandro įpėdiniai Modenos kunigaikščiai dar labiau išpuoselėjo sodus. Pranciškus I (1629–1641 m.) atkūrė daugelį aptrupėjusių konstrukcijų ir pradėjo sodinti medžius. Kardinolas Rinaldas I, 1660–1661 m. užsakė du naujus Lorenco Berninio fontanus. Tačiau 1695 m. d’Estė šeima nusprendė, kad nebeišgali padengti didelių vilos, kurią jie retai lankė ir kuri nedavė jokių pajamų, išlaikymo kaštų. Vila po truputį ėmė nykti. 1751 m. viloje esantys baldai buvo išsiųsti į Modeną, o antikvarinės skulptūros palaipsniui buvo išvežtos iš sodų ir parduotos kolekcininkams. 1796 m. vilą perėmė Habsburgų dinastija, kai ją paliko savo dukrai , ištekėjusiai už kunigaikščio . Vila tuo metu buvo labai apleista ir du kartus buvo užimta prancūzų kareivių, kurie išsinešė daug likusių dekoracijų.
1850–1896 metais vila priklausė kardinolui Gustafui fon Hohenlohei, kuris atkūrė apgriuvusią vilą bei jos apaugusius sodus, labai patikusius to laikotarpio romantikams. Vila vėl ėmė traukti menininkus, muzikantus ir rašytojus. Kompozitorius Ferencas Listas kelis kartus lankėsi viloje ir parašė tris fortepijoninės muzikos kūrinius ir dvi muzikines „“ – „Aux cyprès de la Villa d’Este“ ir „Les jeux d’eau à la Villa d’Este“.
Po Pirmojo pasaulinio karo vilą įsigijo Italijos karalystė, kuri 1922 m. pradėjo kapitalinį vilos restauravimą. Vila buvo atnaujinta paveikslais iš nacionalinės meno galerijos, esančios Romoje. 1944 m. per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo apgadinta, o pokario metais daugelis sienų suiro dėl aplinkos taršos. Vis dėlto restauravimo metu garsieji vilos ir sodų bruožai buvo išlaikyti nepaliesti. Amerikiečių poetės Džinos Garig eilėraščių tomas „Pasivaikščiojimas vandeniu prie Vilos d’Estė“ (1959 m.) buvo įkvėptas vilos sodų. O amerikiečių filmų kūrėjas tarp sodo vandens objektų nufilmavo trumpametražį filmą „Eaux d’Artifice“. Daug metų neveikiantys buvo restauruoti ir dabar kiekvieną dieną vėl groja lankytojams.
Vila
- Vila, matoma iš sodų
- Kuklus šių dienų įėjimas į vilą šalia Santa Maria Maggiore bažnyčios
- Vilos kiemas, kuris iš pradžių buvo dengta vienuolyno arkada
- Kieme esantis Veneros fontanas, išlaikęs savo pirminę išvaizdą
Šiandien į vilą galima patekti pro duris, esančias Trento aikštėje, šalia įėjimo į Santa Maria Maggiore bažnyčią. Ipolito d’Estė laikais šis įėjimas buvo retai naudojamas. Jo lankytojai į vilos teritoriją įeidavo sodų apačioje ir žingsnis po žingsnio pakildavo į vilos pastatą, taip turėdami progos apžiūrėti fontanus ir statulas. Manoma, kad durys, pro kurias šiuo metu lankytojai patenka į vilą, buvo pagamintos 1521 m., dar prieš Ipolitui pradedant vilos statybas. Už durų esančioje fojė yra nudažytas skliautas, kadaise buvęs uždengtas paveikslais, kurie daugiausia buvo sunaikinti per Antrojo pasaulinio karo bombardavimus. Prieš karą skliautą puošė vienspalvės Senojo Testamento scenos, o kai kurias iš jų, įskaitant Izaoko auką, vis dar galima pamatyti. Šie paveikslai datuojami 1563–1565 m. ir tikriausiai buvo nutapyti Džirolamo Muciano. Kitame kambaryje, Saliamono istorijų salėje, yra eksponuojami paveikslai su karaliaus Saliamono gyvenimo scenomis. Paveikslai įstatyti į marmurą primenančius rėmus. Jie taip pat priskiriami Mucianui ir jo amatininkams, taip pat nutapyti apie 1565 m. Šiame kambaryje taip pat eksponuojama didžiulė travertino akmens galva, kuri iki XVIII a. buvo laikoma sode.
Vidinis vilos kiemas iš pradžių buvo benediktinų vienuolyno arkada, pastatyta 1566–1567 m. Kiemo šone esantis Veneros fontanas yra vienintelis vilos viduje esantis fontanas, išlaikęs savo pirminę išvaizdą ir puošybą. Fontaną, kurį 1568–1569 m. suprojektavo Rafaelis Sangalis, įrėmina dvi dorėninės kolonos, o vainikuoja marmurinis IV a. imperatoriaus Konstantino biustas. Centrinis fontano elementas yra romėniška miegančios Veneros statula, pagaminta IV ar V a. prieš Kristų. Vanduo iš vazos, esančios šalia jos, iš pradžių buvo pilamas į romėnišką balto marmuro vonią (pagamintą II m. e. a.), papuoštą dviem liūto galvomis. Fontano pagrindą puošia reljefas, padarytas iš tinko, kadaise buvęs paauksuotas. Fontane taip pat yra vaizduojami baltieji heraldiniai d’Estė šeimos ereliai. Fontanas taip pat vaizduoja upės, tekančios nuo Sant Angelo kalno iki vilos, tėkmę.
Kitos kieme esančios skulptūros, ypač cidonijų, iliustruoja 11-ąjį Herkulio žygdarbį – auksinių obuolių vagystę iš Hesperidžių sodo, kur juos saugojo slibinas Ladonė. Herkulis buvo žinomas kaip Tiburtino regiono, kuriame yra vila, globėjas. Jis taip pat buvo laikomas d’Estė šeimos protėviu.
Kardinolo apartamentai
- Medinių lubų detalė Ipolito d’Estė miegamajame
- Vaizdas iš kardinolo apartamentų
- Privati kardinolo koplyčia
Pirmame aukšte esanti svetainė yra pirmasis asmeninių Ipolito apartamentų kambarys. Svetainė buvo naudojama svečių priėmimui, o iš jos atsiveria įspūdingas vaizdas į sodą ir Adriano vilą. Sienos, šiandien apnuogintos, buvo padengtos oda, papuošta aukso ir žalios spalvos piešiniais bei d’Estė šeimos ereliais. Skliautines kambario lubas iki šiol puošia frizai ir freskos. Juos 1568 m. suprojektavo Livijas Agrestis, o nutapė menininkų ir tinkuotojų komanda. Freskose vyrauja dorybės ir kraštovaizdžių su šventyklų griuvėsiais tematika.
Šalia svetainės esantis nedidelis prieškambaris veda į Kardinolo miegamąjį, įrengtą 1576 m. Miegamojo sienos iš pradžių buvo padengtos auksu ir sidabru dažyta oda. Ryškiausias kambario bruožas – medinės lubos. Paauksuotos lubos yra pagražintos d’Estė herbu su ereliu, apsuptu cikorijų šakomis, vyskupo kepure ir d’Estė šeimos šūkiu ab insomni non custodita dracone – Ovidijaus eilėraštis, kuriame kalbama apie slibiną, saugantį Hesperidžių sodus. Moteriškos figūros, reprezentuojančios skirtingus dorybės aspektus, stovi kambario kampuose. Kardinolo butą užbaigia biblioteka ir nedidelė koplytėlė, kurios sienas puošia klasikinės ir krikščioniškos simbolikos mišinys – sibilių ir pranašų freskos, o lubų skliaute – Mergelės Marijos karūnavimo freska. Butas durimis jungiasi su Piro Ligorijo klasikine didžiąja lodžija, esančia namo fasade, žvelgiančiame į sodus.
Apatinis aukštas
- Pirmosios Tiburtino salės apdaila
- Freska Nojaus salėje
- Apolono triumfas, antroji Tiburtino salė
- Šlovės salė
- Medžioklės salė
- „Dievų sinodo“ freska, esanti ant Fontano salės lubų
- „Heraklis pasveikintas Olimpe“ freska, esanti ant Heraklio salės lubų
- Antrosios Tiburtino salės lubų freska su mitologijos ir Romos istorijos scenomis
Aukšte, esančiame po asmeniniais kardinolo apartamentais, yra daugybė kambarių, kurių kiekvienas dekoruotas tam tikra tema, iš kurių visos yra susijusios su gamta, mitologija ir vandeniu. Kambariai yra mažiau oficialūs nei aukščiau esantys kardinolo apartamentai. Šie kambariai buvo naudojami privačioms kardinolo gyvenimo progoms – klausytis muzikos ar poezijos, pokalbiams, skaitymams ir religiniams apmąstymams. Juos pasiekti galima dideliais iškilmingais laiptais, kurie nusileidžia iš kiemo pusės ir yra sujungti vienas su kitu ilgu siauru koridoriumi aukštomis skliautinėmis lubomis, į kurias šviesa patenka iš daugybės angų, atsiveriančių į aukščiau esantį kiemą. Koridoriaus lubas puošia XVI a. pabaigos mozaikos, vaizduojančios spalvingų paukščių apgyvendintą pergolę, todėl koridorius atrodo kaip sodo dalis. Koridoriuje taip pat yra trys įmantrūs kaimiško stiliaus fontanai, kuriuose yra miniatiūrinės nišos, įrėmintos kolonomis ir frontonais.
Nojaus salėje, kaip ir kituose kambariuose tame pačiame aukšte, sienos yra padengtos freskomis, sukurtomis taip, kad būtų panašios į gobelenus. Freskose susipina klasikinių peizažų scenos su kitos tematikos scenomis. Ši salė datuojama 1571 m., ir, manoma, buvo įrengta vilos puošybos pabaigoje. Laikoma, kad Džirolamas Mucianis, kuris garsėjo panašiomis Venecijos peizažų scenomis, yra šios salės freskų autorius. Pagrindinės vaizduojamos scenos yra „Keturi metų laikai“, apdairumo ir nuosaikumo alegorijos, bei Nojaus scena su arka netrukus po to, kai ji nusileido ant Ararato kalno, tam, kad sudarytų susitarimą su Dievu. Baltasis erelis, d’Estė šeimos simbolis, yra aiškiai parodytas besileidžiantis iš arkos.
Kito kambario, Mozės salės, lubų centre yra freska, vaizduojanti, kaip Mozė lazdele trenkia į uolą ir neša vandenį Izraelio žmonėms. Tai yra aliuzija į kardinolą, kuris atnešė vandenį į vilos sodus, padarydamas kanalus per uolas. Kitose lubų plokštelėse rodomos Mozės gyvenimo scenos, hidra su septyniomis galvomis, Ercolės I d’Estė, Ipolito protėvio, šeimos herbas ir fantastiniai peizažai.
Iš pradžių Veneros salės centre buvo didelis fontanas su dirbtiniu skardžiu ir tinku įrėminta niša. Fontane buvo vandens dubuo ir klasikinė miegančios Veneros statula. Tačiau XIX a. dubuo buvo pašalintas, o Venera, kuri taip pat buvo pašalinta po kardinolo mirties, pakeista dviem naujomis Taikos ir Religijos statulomis, vaizduojančiomis sceną Lurdo grotoje. Originalios terakotos grindys vis dar yra šioje salėje, o ant jų pavaizduotas d’Estė šeimos baltasis erelis. Vienintelė kita kambario puošmena – ant lubų esantis XVII a. paveikslas vaizduojantis angelus, siūlančius Venerai gėles.
Pirmąją ir Antrąją Tiburtino sales vienu metu kūrė dailininkų komanda, vadovaujama Čėzario Nėbijos. Salės buvo įrengtos iki 1569 m., o jos abi turi bendrą išplanavimą. Kambarių sienos padengtos architektūriniais elementais, įskaitant kolonas ir duris, įmantriai dažytus lipdinius bei skulptūrinius elementus. Erdves tarp architektūros elementų užpildo gėlių piešiniai kartu su medaliais, kaukėmis ir kitomis emblemomis. Dviejų kambarių apdaila vaizduoja pasakojimus iš mitologijos ir Tiburtino regiono, kuriame stovi vila, istorijos.
Pagrindinė Antrosios Tiburtino salės tema – Albunėjos istorija: pasak mitologijos, karalienė Ino buvo Junonos nubausta už tai, kad užaugino jauną Bakchą. Kad išvengtų savo vyro Atamanto pamišimo, kurį jam pasiuntė Junona, Venera ir Neptūnas pavertė ją jūros deive Leukotėja. Ji keliavo į Italiją, kur gyveno Tiburtino miškuose, skelbdama pranašystes ir pranašaudama Kristaus gimimą. Kita kambaryje iliustruota Tiburtino legenda yra apie karalių Anjų, kuris persekiojo savo dukters Kloris pagrobėją Merkurijų ir paskendo jo vardu pavadintoje upėje, kuri tiekia vandenį vilos fontanams. Kitose kambario freskose yra vaizduojama Sibilė, karalius Anjus ir Anjenės upė, kartu su Apolono triumfu.
Pirmoji Tiburtino salė vaizduoja trijų graikų brolių Tiburto, Koro ir Katilo, kurie nugalėjo ir pastatė naują miestą Tiburą (dabar Tivolis), istoriją. Kaip ir kiti regiono įkūrimo įvykiai, jų mūšis vaizduojamas centrinėje lubų freskoje. Kita kambario puošmena yra dešimtasis Heraklio žygdarbis, kuomet jis pavagia vertingą galvijų bandą. Jį išgelbėjęs Dzeusas apmėto savo priešus akmenimis. Kambaryje taip pat vaizduojamos dievų ir deivių poros: Vulkanas ir Venera, Jupiteris ir Junona, Apolonas su Diana ir Bakchas su Kirke. Viena iš sienų yra ovalo formos fontano, kurį Ipolitas statė tuo metu, kai buvo dekoruotas kambarys, iliustracija.
Fontano salėje kardinolas Ipolitas priimdavo svečius, atvykusius per žemiau esantį sodą, taip pat rengdavo koncertus ir kitus meninius renginius. Patalpa buvo įrenginėjama tarp 1565 m. ir 1570 m., tikriausiai Džirolamo Muciano ir jo menininkų komandos. Centrinis salės elementas – fontanas, esantis prie sienos, papuoštas įvairiaspalve keramika ir skulptūromis, inkrustuotas stiklo gabalėliais, jūros kriauklėmis ir brangakmeniais, vainikuotas d’Estė šeimos baltojo erelio. Fontaną 1568 m. užbaigė Paolas Kalandrinas. Fontano dubuo yra pastatytas ant dviejų akmeninių delfinų. Centrinės nišos reljefai vaizduoja Tiburtino akropolio fontaną ir Sibilės šventyklą. Ant kitų sienų – namo ir nebaigto įrengti sodo bei fontanų atvaizdai, o priešingoje sienoje – nedidelė Ipolito vilos Romoje, ant Kvirinalo kalvos, dabar esančios Italijos prezidento rezidencijos, fontano iliustracija. Paveikslai ant lubų skirti mitologijos scenoms. Kiekviename lubų kampe yra skirtingų dievų ir deivių portretai. Sakoma, kad Merkurijaus paveikslas yra nutapytas pagal Dž. Muciano autoportretą. Centrinėje lubų freskoje pavaizduotas „Dievų sinodas“, o centre Jupiteris, apsuptas visų Olimpo dievų. Freska sukurta pagal panašų Rafaelio darbą „Psichės lodžija“, esantį . Salė jungiasi su lodžija, o iš jos laiptai leidžiasi į sodą.
Heraklio salė datuojama 1565–1566 m. ir taip pat buvo įrengta Dž. Muciano. Paveikslai ant lubų vaizduoja aštuonis Heraklio žygdarbius, apsuptus kraštovaizdžių, senovės architektūros, malonės ir dorybių vaizdų. Centriniame lubų paveiksle pavaizduotas Heraklis, kurį dievai priima į Olimpą.
Bajorų salė buvo kito menininko ir jo tapytojų komandos darbas. Centrinė lubų freska vaizduoja „bajorus soste tarp laisvumo ir dosnumo“. Sienas puošia – Platono, Pitagoro, Diogeno Sinopiečio, Sokrato ir kitų klasikinių filosofų, bei vaisingumo deivės Dianos biustai. Ši deivė taip pat turi jai skirtą fontaną sode.
Šlovės salę 1566–1577 m. užbaigė Federikas Dzukaris ir aštuoni jo asistentai. Tai romėnų manieristinės tapybos šedevras su tapytomis durų, langų, gobelenų, skulptūrų ir kasdienių kardinolo naudojamų daiktų iliuzijomis. Centrinis lubų paveikslas „Šlovės alegorija“ yra dingęs. Vis dėlto salėje liko kiti paveikslai, vaidzuojantys alegorines dorybes, keturis metų laikus, religiją, didybę, sėkmę ir laiką.
Medžioklės salė buvo įrengta vėliau nei kitos vilos patalpos – XVI a. pabaigoje arba XVII a. pradžioje, ir yra kitokio stiliaus nei kitos vilos salės. Joje yra vaizduojamos medžioklės scenos, kaimo kraštovaizdžiai, medžioklės trofėjai ir jūrų mūšių scenos. Iš salės į sodą nusileidžia travertino akmens laiptai, vadinami „sraigių laiptais“.
Visiškai pastatyti ir įrengti Ipolito apartamentai buvo baigti 1572 m., kai Ipolitas gulėjo mirties patale.
Sodai ir fontanai
- Neptūno fontanas ir už jo esantis Vargonų fontanas
- Rometos fontanas
- Neptūno fontanas
- Šimtas fontanų
- Ovaliojo fontano (Fontana dell'Ovato) vanduo iš kiaušinio formos dubens kaskadomis leidžiasi į baseiną, esantį priešais kaimiško stiliaus
- Pelėdos fontanas
- Efeso Dianos arba „Motinos gamtos“ fontanas
Vilos d'Estė garbę ir pripažinimą pirmiausia lėmė nepaprasta fontanų sistema. Šią sistemą sudaro penkiasdešimt vienas fontanas ir nimfėjas, 398 vandens čiurkšlės, 364 vandens purkštukai, 64 kriokliai ir 220 baseinų, maitinamų 875 metrais kanalų, griovelių ir kaskadų. Visa ši sistema veikia tik gravitacijos jėga, nenaudojant siurblių.
Pirui Ligorijui, kuris buvo atsakingas už vilos freskas, taip pat buvo pavesta suprojektuoti vilos sodus. Jam padėjo Tomasas Kiručis iš Bolonijos – vienas iš kvalifikuočiausių XVI a. hidrotechnikos inžinierių. T. Kiručis jau buvo dirbęs prie fontanų sistemos . Viloje d'Estė sukurti fontanų techninius projektus jam padėjo prancūzas Klodas Venaras, kuris buvo vandens vargonų gamintojas. Rezultatas buvo vienas iš geriausių Renesanso sodų, konkuruojančių tik su esančiais Vila Lantėje, , Viloje Aldobrandini ir Viloje Torlonia, esančiose Fraskatyje. Per ateinančius du šimtmečius vilos sodai ir vandens elementai buvo mėgdžiojami soduose nuo Portugalijos iki Sankt Peterburgo.
Sodas išplanuotas ant centrinės ašies, turinčią papildomas kryžmines ašis, kurias laisto maždaug penki šimtai fontanų, baseinų ir vandens dubenų purkštukų. Vanduo tiekiamas iš upės, kuri nuo vilos teka maždaug kilometro atstumu ir yra iš dalies nukreipiama per miestą iki vilos. Iš pradžių fontanams vandenį tiekė Rivalėzės šaltinis, kuris tekėjo į cisternas, esančias po vilos kiemu. Šiuo metu sodas priklauso Grandi Giardini Italiani asociacijai.
Vialone, arba terasa
- Vialone, arba terasa, esanti virš sodų
- Trikojo fontanas su vaizdu į sodą apačioje
- Per dvigubą lodžiją buvo galima patekti į apeigines patalpas ir aukščiau esančią kardinolo apartamentų terasą
- Cenacolo, arba didžioji lodžija,Vialone gale
Tarp vilos ir sodų yra didelė 200 metrų ilgio terasa, vadinama Vialone, iš kurios atsiveria panoraminis vaizdas į sodus ir apylinkes. Ji buvo pastatyta 1568–1569 m. Kardinolas išnaudojo šią erdvę fejerverkams, žaidimams, reginiams ir šventėms. Iš pradžių vaizdą dengė dvi guobų eilės, išskyrus erdvę tiesiai priešais vilą, kuri buvo palikta tuščia. Viename terasos gale yra Europos fontanas, o kitame – didžiulė lodžija ir veranda, triumfo arkos pavidalu, vadinama Cenacolo. Ši struktūra metė šešėlį vasarą, o nuo jos atsiveria apylinkių kraštovaizdis. Iš pradžių struktūros interjerą buvo ketinta papuošti paauksuotu tinku ir freskomis, tačiau jis taip ir nebuvo pabaigtas.
Terasos centre, atremta į vilos fasadą, yra travertino akmens dviguba lodžija, pastatyta 1566–1577 m. Iš jos einančios dvi laiptinės leidžia patekti į apatiniame vilos aukšte esančius apeiginius svečių kambarius, o viršutinis lodžijos aukštas tarsi sukuria balkoną kardinolo apartamentams. Terasos lygyje yra nimfėjas, kuriame yra Ledos fontanas. Originali fontano statula, vaizduojanti Jupiterį ir Ledą, paverstą gulbe, su keturiais jos vaikais – Helene, Klitemnestra, Kastoru ir Polideuku, buvo parduota XVIII a. ir dabar yra laikoma Borgezių galerijoje Romoje. Statula buvo pakeista Minervos statula be galvos, rasta Palazzo Manni sode Tivolyje. Originaliame fontane buvo panaudota hidraulinė gudrybė – iš Ledos laikomos vazos trykštantis vanduo pataikė į metalinį diską, dėl kurio nišos sienose atsispindėjo šviesos blyksniai.
Terasos centre taip pat yra Trikojo fontanas. Jis buvo pastatytas buvo tik 1930 m. Šis fontanas yra senovės romėnų fontano, kurio marmurinis baseinas yra paremtas centrine kolona ir trimis piliastrais, kopija. Fontano originalas šiuo metu yra Luvre. Šioje vietoje XVI a. stovėjo Jūros žirgų fontanas, kurį Ipolitas perkėlė į savo sodą iš Adriano vilos. Šiuo metu Jūros žirgų fontanas yra Vatikano muziejuje.
Europos fontaną pradėjo projektuoti Ipolitas, tačiau fontanas buvo baigtas tik 1671 m. Jo dizainas yra triumfo arka su dviem kolonų kategorijomis – korintiniu ir dorėniniu, kopijuojančiomis didžiosios lodžijos statinį. Didelėje centre esančioje nišoje, dabar tuščioje, buvo pastatyta skulptūra „Europa, apkabinanti bulių“, kuri dabar yra Viloje Albani Romoje.
Galerija
- Neptūno fontanas
- Vargonų fontanas
- Ovalusis fontanas
- Laiptai su vandens kaskada
Šaltiniai
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 8-9. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 10-11. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 12. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 13. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 14-15. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 23-24. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 28-32. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 36. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 38. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 41-43. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 48. ISBN 978-88-8016-613-9.
- Barisi, Isabella (2004). Guide to Villa d'Este. De Luca. p. 51. ISBN 978-88-8016-613-9.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vila d'Estė, Kas yra Vila d'Estė? Ką reiškia Vila d'Estė?
Vila d Este it Villa d Este XVI a Tivolyje netoli Romos Garsi savo terasomis ant kalvos slaitu ir fontanais Siuo metu vila yra vienas is Italijos valstybiniu muzieju o 2001 m buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa Vila d Este TivolyjePasaulio paveldo sarasasVieta ItalijaTipas KulturinisKriterijus i ii iii iv viNuoroda 1025Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2001 25 oji sesija Vila d Este salies regiono zemelapyjeVikiteka Vila d Este Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma IstorijaKardinolas Ipolitas d Este Vilos d Este ir jos sodu kurejas Vilos statyba inicijavo kardinolas 1509 1572 m antrasis Feraros hercogo sunus ir popieziaus Aleksandro VI anukas Nuo 1393 m d Este seima buvo Feraros valdovai ir garsejo kaip meno mecenatai bei Renesanso mokslininkai humanistai Kadangi Ipolitas buvo antrasis sunus pagal to meto tradicijas jis turejo tapti dvasininku Kai buvo vos desimties jis buvo paskirtas Milano arkivyskupu Budamas dvidesimt septyneriu jis buvo issiustas į Prancuzijos dvara kur tapo Prancuzijos karaliaus Pranciskaus I patareju o 1540 m tapo karaliaus privacios tarybos nariu Sulaukes trisdesimties karaliaus prasymu popiezius Paulius Ill paskyre I d Este kardinolu Del savo baznytiniu ir karaliskuju rysiu jis tapo vienu turtingiausiu to meto kardinolu kurio metines pajamos sieke 120 000 skudu Jis buvo garsus meno mecenatas remes skulptoriu Benvenuta Celinį kompozitoriu Dzovanį Pjerluidzį da Palestrina ir poeta Torkvata Tasa Nors jo pajamos buvo didziules kardinolas klimpo skolose Prancuzijos karalius Henrikas II veliau issiunte Ipolita d Este į Roma kur jis atliko svarbu vaidmenį socialiniame ir politiniame miesto gyvenime Atrode kad jam buvo lemta tapti popieziumi todel siam tikslui pasiekti I d Este leido visus savo pinigus ir bande daryti įtaka Taciau reformacijos ir Tridento susirinkimo metais jo ekstravagantiskas gyvenimo budas veike pries jį 1549 m Habsburgu imperatorius uzkirto kelia pirmajai jo kandidaturai į popieziaus pareigas Tais paciais metais I d Este pats atsauke savo kandidatura ir pritare tuometiniam Habsburgu kandidatui 1549 m gruodzio 3 d Kardinolu kolegija paskyre jį Tivolio vadovu iki gyvos galvos Sis naujas titulas I d Este tiko nes jau tada kardinolas buvo aistringas senienu kolekcionierius o deka titulo jam oficialiai priklause Adriano vilos vieta bei kitos ka tik atkasinetos vietos Vis delto jis neatsisake savo siekio tapti popieziumi Kardinolas penkis kartus kandidatavo į popieziaus pozicija taciau niekada nebuvo isrinktas Piras Ligorijas menininkas ir klasikas suprojektaves vilos ir sodu tematika bei simbolika Tivolis buvo populiari vasaros rezidencija nuo senoves Romos laiku del savo aukscio virs juros lygio vesesnes temperaturos bei Adriano vilos imperatoriaus Adriano vasaros rezidencijos artumo Tuo metu kai I d Este buvo paskirtas Tivolio vadovu jo oficiali rezidencija buvo buvusiame benediktinu ordino vienuolyne pastatytame IX a senoves romenu vilos vietoje 1256 m vienuolynas buvo padovanotas pranciskonu ordinui Rezidencija nebuvo tokia didele kad joje tilptu didziulis kardinolo tokio iskilaus kaip I d Este namu ukis taciau nuo jos atsivere įspudingas vaizdas į zemiau esantį kaima įskaitant ir Adriano vila I d Este įgaliojo iskilu to meto menininka Pira Ligorija tyrinejusį Adriano vila ir kitas romenu vietas netoliese suprojektuoti nauja vila ir jos sodus kurie butu didesni uz viska ka buvo pastate romenai Is Adriano vilos griuvesiu kardinolas gavo daug marmuro ir statulu Vila ir jos sodai 1560 1575 m Zeme buvo įsigyta o statybas buvo planuota pradeti 1550 m pabaigoje taciau kardinolo demesį atitrauke įvairios diplomatines misijos Jis buvo komandiruotas į Siaures Italija kad issprestu kara Parmoje veliau Henrikas II jį issiunte į misija Sienoje Į Tivolį kardinolas grįzo tik 1555 m vasara Taciau 1555 m rugsejį popiezius Paulius IV jį apkaltino simonija ir istreme is Tivolio 1559 m popiezius mire o naujasis popiezius Pijus IV reabilitavo I d Este reputacija ir grazino jam Tivolio vadovo titula Statybos prasidejo jam grįzus 1560 m liepa Iki 1569 m buvo įsigyta dar daugiau zemes Del didziuliu statybu reikejo griauti aplinkinius namus visuomeninius pastatus ir kelius 1568 m vietos gyventojai pateike dvylika skirtingu ieskiniu kardinolui bet tai neatgrase jo nuo sio projekto 1563 1565 m buvo iskastas didziulis zemes plotas kuris veliau buvo panaudotas terasu grotu nisu ir nimfeju statyboms Netoliese esanti Anjenes upe buvo nukreipta kad aprupintu sudetinga baseinu vandens sroviu kanalu kaskadu sistema Status daugiau nei 45 m aukscio slaitas kele ypatingu issukiu Buvo iskasti kanalai ir buvo nutiesta 200 metru pozeminiu vamzdziu tam kad vanduo is dirbtinio kalno po ovaliu fontanu butu nuvestas į likusia sodo dalį Laikantis Renesanso epochos estetiniu principu sodas buvo kruopsciai padalintas į reguliarius vienetus arba skyrius kuriu kiekvienas buvo 30 m skersmens Pacios vilos statybos planai buvo vykdomi vadovaujant d Este dinastijos architektui inzinieriui Albertui Galvani kilusiam is Feraros Pagrindinis ambicingos vidaus apdailos dalininkas buvo Livijas Agrestis is Forlio 1565 ir 1566 metais buvo pradetas puosti vilos interjeras Uz dekoravima buvo atsakinga tapytoju komanda vadovaujama Dzirolamo Muciano ir 1566 m kardinolas penkta karta kandidatavo į popieziaus pozicija Naujasis popiezius Pijus V jį nusalino nuo oficialiu paskyrimu Kardinolas vis daugiau demesio skyre savo vilos puosybai 1567 1572 m sia uzduotį atliko naujos dailininku ir tinko darbininku komandos vadovaujamos Dzirolamo Muciano Livijo Agrescio Cezario Nebijos Durantes Alberti Metejo Neronio ir Federiko Dzukario Prie tapytoju prisijunge skulptoriai Dziovanis Batista dela Porta Pirinas del Galiardo Filis fon den Vlite ir Pieras de la Mote Prie ju prisijunge keramikai mozaiku dailininkai bei fontanu inzinieriai vadovaujami pirminio projekto dizainerio Piro Ligorijo grįzusio baigti darbu 1567 1568 m Greitas projekto tempas 1569 m po truputį eme leteti tikriausiai del kardinolo kuris nebeturejo vilties buti isrinktas popieziumi ir tuo paciu prarado pelningas pareigas finansiniu sunkumu Vis daugiau laiko jis praleisdavo viloje skaitydamas ir susitikdamas su zymiausiais Renesanso poetais menininkais ir filosofais 1572 m vasara jis pas save pasikviete paskutinį svarbu svecia popieziu Grigaliu XIII Ruosdamasis vizitui kardinolas is naujo dekoravo virsutinius vilos aukstus ir skubejo baigti statyti drakono formos fontana Popieziaus priemimas jam kainavo daugiau nei penkis tukstancius skudu priversdamas jį įkeisti savo sidabra ir kitus brangius daiktus Netrukus po priemimo 1572 m gruodzio 2 d kardinolas mire Romoje ir buvo palaidotas paprastame kape prie vilos esancioje baznycioje Velesniais metais Vilos d Este parkas 1830 m Apauge Vilos d Este sodai patrauke romantiku demesį Siandien vilos sodai vel yra ispuoseleti 1572 m mirus Ipolitui vila ir jos sodai atiteko jo sunenui kardinolui Luidziui 1538 1586 m kuris tese kai kuriu nebaigtu fontanu ir sodu darbus bet suprato kad tam reikia dideliu prieziuros islaidu Po jo mirties 1586 m vila atiteko Kardinolu kolegijos nariams kurie mazai prisidejo prie vilos islaikymo 1599 m vila sugrįzo d Este seimai kuomet kardinolu buvo paskirtas Aleksandras d Este 1538 1624 m Aleksandrui rupejo jo proteviu palikimas todel jis atliko esminį sodu ir vandens sistemu atnaujinima taip pat pastate nauja fontanu sistema zemutiniame sode Jis taip pat įtikino popieziu Grigaliu XV oficialiai suteikti vilos nuosavybes teise d Este seimai Aleksandro įpediniai Modenos kunigaiksciai dar labiau ispuoselejo sodus Pranciskus I 1629 1641 m atkure daugelį aptrupejusiu konstrukciju ir pradejo sodinti medzius Kardinolas Rinaldas I 1660 1661 m uzsake du naujus Lorenco Berninio fontanus Taciau 1695 m d Este seima nusprende kad nebeisgali padengti dideliu vilos kuria jie retai lanke ir kuri nedave jokiu pajamu islaikymo kastu Vila po truputį eme nykti 1751 m viloje esantys baldai buvo issiusti į Modena o antikvarines skulpturos palaipsniui buvo isveztos is sodu ir parduotos kolekcininkams 1796 m vila pereme Habsburgu dinastija kai ja paliko savo dukrai istekejusiai uz kunigaikscio Vila tuo metu buvo labai apleista ir du kartus buvo uzimta prancuzu kareiviu kurie issinese daug likusiu dekoraciju 1850 1896 metais vila priklause kardinolui Gustafui fon Hohenlohei kuris atkure apgriuvusia vila bei jos apaugusius sodus labai patikusius to laikotarpio romantikams Vila vel eme traukti menininkus muzikantus ir rasytojus Kompozitorius Ferencas Listas kelis kartus lankesi viloje ir parase tris fortepijonines muzikos kurinius ir dvi muzikines Aux cypres de la Villa d Este ir Les jeux d eau a la Villa d Este Po Pirmojo pasaulinio karo vila įsigijo Italijos karalyste kuri 1922 m pradejo kapitalinį vilos restauravima Vila buvo atnaujinta paveikslais is nacionalines meno galerijos esancios Romoje 1944 m per Antrajį pasaulinį kara ji buvo apgadinta o pokario metais daugelis sienu suiro del aplinkos tarsos Vis delto restauravimo metu garsieji vilos ir sodu bruozai buvo islaikyti nepaliesti Amerikieciu poetes Dzinos Garig eilerasciu tomas Pasivaiksciojimas vandeniu prie Vilos d Este 1959 m buvo įkveptas vilos sodu O amerikieciu filmu kurejas tarp sodo vandens objektu nufilmavo trumpametrazį filma Eaux d Artifice Daug metu neveikiantys buvo restauruoti ir dabar kiekviena diena vel groja lankytojams VilaVila matoma is sodu Kuklus siu dienu įejimas į vila salia Santa Maria Maggiore baznycios Vilos kiemas kuris is pradziu buvo dengta vienuolyno arkada Kieme esantis Veneros fontanas islaikes savo pirmine isvaizda Siandien į vila galima patekti pro duris esancias Trento aiksteje salia įejimo į Santa Maria Maggiore baznycia Ipolito d Este laikais sis įejimas buvo retai naudojamas Jo lankytojai į vilos teritorija įeidavo sodu apacioje ir zingsnis po zingsnio pakildavo į vilos pastata taip turedami progos apziureti fontanus ir statulas Manoma kad durys pro kurias siuo metu lankytojai patenka į vila buvo pagamintos 1521 m dar pries Ipolitui pradedant vilos statybas Uz duru esancioje foje yra nudazytas skliautas kadaise buves uzdengtas paveikslais kurie daugiausia buvo sunaikinti per Antrojo pasaulinio karo bombardavimus Pries kara skliauta puose vienspalves Senojo Testamento scenos o kai kurias is ju įskaitant Izaoko auka vis dar galima pamatyti Sie paveikslai datuojami 1563 1565 m ir tikriausiai buvo nutapyti Dzirolamo Muciano Kitame kambaryje Saliamono istoriju saleje yra eksponuojami paveikslai su karaliaus Saliamono gyvenimo scenomis Paveikslai įstatyti į marmura primenancius remus Jie taip pat priskiriami Mucianui ir jo amatininkams taip pat nutapyti apie 1565 m Siame kambaryje taip pat eksponuojama didziule travertino akmens galva kuri iki XVIII a buvo laikoma sode Vidinis vilos kiemas is pradziu buvo benediktinu vienuolyno arkada pastatyta 1566 1567 m Kiemo sone esantis Veneros fontanas yra vienintelis vilos viduje esantis fontanas islaikes savo pirmine isvaizda ir puosyba Fontana kurį 1568 1569 m suprojektavo Rafaelis Sangalis įremina dvi dorenines kolonos o vainikuoja marmurinis IV a imperatoriaus Konstantino biustas Centrinis fontano elementas yra romeniska miegancios Veneros statula pagaminta IV ar V a pries Kristu Vanduo is vazos esancios salia jos is pradziu buvo pilamas į romeniska balto marmuro vonia pagaminta II m e a papuosta dviem liuto galvomis Fontano pagrinda puosia reljefas padarytas is tinko kadaise buves paauksuotas Fontane taip pat yra vaizduojami baltieji heraldiniai d Este seimos ereliai Fontanas taip pat vaizduoja upes tekancios nuo Sant Angelo kalno iki vilos tekme Kitos kieme esancios skulpturos ypac cidoniju iliustruoja 11 ajį Herkulio zygdarbį auksiniu obuoliu vagyste is Hesperidziu sodo kur juos saugojo slibinas Ladone Herkulis buvo zinomas kaip Tiburtino regiono kuriame yra vila globejas Jis taip pat buvo laikomas d Este seimos proteviu Kardinolo apartamentai Mediniu lubu detale Ipolito d Este miegamajame Vaizdas is kardinolo apartamentu Privati kardinolo koplycia Pirmame aukste esanti svetaine yra pirmasis asmeniniu Ipolito apartamentu kambarys Svetaine buvo naudojama sveciu priemimui o is jos atsiveria įspudingas vaizdas į soda ir Adriano vila Sienos siandien apnuogintos buvo padengtos oda papuosta aukso ir zalios spalvos piesiniais bei d Este seimos ereliais Skliautines kambario lubas iki siol puosia frizai ir freskos Juos 1568 m suprojektavo Livijas Agrestis o nutape menininku ir tinkuotoju komanda Freskose vyrauja dorybes ir krastovaizdziu su sventyklu griuvesiais tematika Salia svetaines esantis nedidelis prieskambaris veda į Kardinolo miegamajį įrengta 1576 m Miegamojo sienos is pradziu buvo padengtos auksu ir sidabru dazyta oda Ryskiausias kambario bruozas medines lubos Paauksuotos lubos yra pagrazintos d Este herbu su ereliu apsuptu cikoriju sakomis vyskupo kepure ir d Este seimos sukiu ab insomni non custodita dracone Ovidijaus eilerastis kuriame kalbama apie slibina saugantį Hesperidziu sodus Moteriskos figuros reprezentuojancios skirtingus dorybes aspektus stovi kambario kampuose Kardinolo buta uzbaigia biblioteka ir nedidele koplytele kurios sienas puosia klasikines ir krikscioniskos simbolikos misinys sibiliu ir pranasu freskos o lubu skliaute Mergeles Marijos karunavimo freska Butas durimis jungiasi su Piro Ligorijo klasikine didziaja lodzija esancia namo fasade zvelgianciame į sodus Apatinis aukstas Pirmosios Tiburtino sales apdaila Freska Nojaus saleje Apolono triumfas antroji Tiburtino sale Sloves sale Medziokles sale Dievu sinodo freska esanti ant Fontano sales lubu Heraklis pasveikintas Olimpe freska esanti ant Heraklio sales lubu Antrosios Tiburtino sales lubu freska su mitologijos ir Romos istorijos scenomis Aukste esanciame po asmeniniais kardinolo apartamentais yra daugybe kambariu kuriu kiekvienas dekoruotas tam tikra tema is kuriu visos yra susijusios su gamta mitologija ir vandeniu Kambariai yra maziau oficialus nei auksciau esantys kardinolo apartamentai Sie kambariai buvo naudojami privacioms kardinolo gyvenimo progoms klausytis muzikos ar poezijos pokalbiams skaitymams ir religiniams apmastymams Juos pasiekti galima dideliais iskilmingais laiptais kurie nusileidzia is kiemo puses ir yra sujungti vienas su kitu ilgu siauru koridoriumi aukstomis skliautinemis lubomis į kurias sviesa patenka is daugybes angu atsiverianciu į auksciau esantį kiema Koridoriaus lubas puosia XVI a pabaigos mozaikos vaizduojancios spalvingu pauksciu apgyvendinta pergole todel koridorius atrodo kaip sodo dalis Koridoriuje taip pat yra trys įmantrus kaimisko stiliaus fontanai kuriuose yra miniatiurines nisos įremintos kolonomis ir frontonais Nojaus saleje kaip ir kituose kambariuose tame paciame aukste sienos yra padengtos freskomis sukurtomis taip kad butu panasios į gobelenus Freskose susipina klasikiniu peizazu scenos su kitos tematikos scenomis Si sale datuojama 1571 m ir manoma buvo įrengta vilos puosybos pabaigoje Laikoma kad Dzirolamas Mucianis kuris garsejo panasiomis Venecijos peizazu scenomis yra sios sales fresku autorius Pagrindines vaizduojamos scenos yra Keturi metu laikai apdairumo ir nuosaikumo alegorijos bei Nojaus scena su arka netrukus po to kai ji nusileido ant Ararato kalno tam kad sudarytu susitarima su Dievu Baltasis erelis d Este seimos simbolis yra aiskiai parodytas besileidziantis is arkos Kito kambario Mozes sales lubu centre yra freska vaizduojanti kaip Moze lazdele trenkia į uola ir nesa vandenį Izraelio zmonems Tai yra aliuzija į kardinola kuris atnese vandenį į vilos sodus padarydamas kanalus per uolas Kitose lubu plokstelese rodomos Mozes gyvenimo scenos hidra su septyniomis galvomis Ercoles I d Este Ipolito protevio seimos herbas ir fantastiniai peizazai Is pradziu Veneros sales centre buvo didelis fontanas su dirbtiniu skardziu ir tinku įreminta nisa Fontane buvo vandens dubuo ir klasikine miegancios Veneros statula Taciau XIX a dubuo buvo pasalintas o Venera kuri taip pat buvo pasalinta po kardinolo mirties pakeista dviem naujomis Taikos ir Religijos statulomis vaizduojanciomis scena Lurdo grotoje Originalios terakotos grindys vis dar yra sioje saleje o ant ju pavaizduotas d Este seimos baltasis erelis Vienintele kita kambario puosmena ant lubu esantis XVII a paveikslas vaizduojantis angelus siulancius Venerai geles Pirmaja ir Antraja Tiburtino sales vienu metu kure dailininku komanda vadovaujama Cezario Nebijos Sales buvo įrengtos iki 1569 m o jos abi turi bendra isplanavima Kambariu sienos padengtos architekturiniais elementais įskaitant kolonas ir duris įmantriai dazytus lipdinius bei skulpturinius elementus Erdves tarp architekturos elementu uzpildo geliu piesiniai kartu su medaliais kaukemis ir kitomis emblemomis Dvieju kambariu apdaila vaizduoja pasakojimus is mitologijos ir Tiburtino regiono kuriame stovi vila istorijos Pagrindine Antrosios Tiburtino sales tema Albunejos istorija pasak mitologijos karaliene Ino buvo Junonos nubausta uz tai kad uzaugino jauna Bakcha Kad isvengtu savo vyro Atamanto pamisimo kurį jam pasiunte Junona Venera ir Neptunas paverte ja juros deive Leukoteja Ji keliavo į Italija kur gyveno Tiburtino miskuose skelbdama pranasystes ir pranasaudama Kristaus gimima Kita kambaryje iliustruota Tiburtino legenda yra apie karaliu Anju kuris persekiojo savo dukters Kloris pagrobeja Merkuriju ir paskendo jo vardu pavadintoje upeje kuri tiekia vandenį vilos fontanams Kitose kambario freskose yra vaizduojama Sibile karalius Anjus ir Anjenes upe kartu su Apolono triumfu Pirmoji Tiburtino sale vaizduoja triju graiku broliu Tiburto Koro ir Katilo kurie nugalejo ir pastate nauja miesta Tibura dabar Tivolis istorija Kaip ir kiti regiono įkurimo įvykiai ju musis vaizduojamas centrineje lubu freskoje Kita kambario puosmena yra desimtasis Heraklio zygdarbis kuomet jis pavagia vertinga galviju banda Jį isgelbejes Dzeusas apmeto savo priesus akmenimis Kambaryje taip pat vaizduojamos dievu ir deiviu poros Vulkanas ir Venera Jupiteris ir Junona Apolonas su Diana ir Bakchas su Kirke Viena is sienu yra ovalo formos fontano kurį Ipolitas state tuo metu kai buvo dekoruotas kambarys iliustracija Fontano saleje kardinolas Ipolitas priimdavo svecius atvykusius per zemiau esantį soda taip pat rengdavo koncertus ir kitus meninius renginius Patalpa buvo įrenginejama tarp 1565 m ir 1570 m tikriausiai Dzirolamo Muciano ir jo menininku komandos Centrinis sales elementas fontanas esantis prie sienos papuostas įvairiaspalve keramika ir skulpturomis inkrustuotas stiklo gabaleliais juros kriauklemis ir brangakmeniais vainikuotas d Este seimos baltojo erelio Fontana 1568 m uzbaige Paolas Kalandrinas Fontano dubuo yra pastatytas ant dvieju akmeniniu delfinu Centrines nisos reljefai vaizduoja Tiburtino akropolio fontana ir Sibiles sventykla Ant kitu sienu namo ir nebaigto įrengti sodo bei fontanu atvaizdai o priesingoje sienoje nedidele Ipolito vilos Romoje ant Kvirinalo kalvos dabar esancios Italijos prezidento rezidencijos fontano iliustracija Paveikslai ant lubu skirti mitologijos scenoms Kiekviename lubu kampe yra skirtingu dievu ir deiviu portretai Sakoma kad Merkurijaus paveikslas yra nutapytas pagal Dz Muciano autoportreta Centrineje lubu freskoje pavaizduotas Dievu sinodas o centre Jupiteris apsuptas visu Olimpo dievu Freska sukurta pagal panasu Rafaelio darba Psiches lodzija esantį Sale jungiasi su lodzija o is jos laiptai leidziasi į soda Heraklio sale datuojama 1565 1566 m ir taip pat buvo įrengta Dz Muciano Paveikslai ant lubu vaizduoja astuonis Heraklio zygdarbius apsuptus krastovaizdziu senoves architekturos malones ir dorybiu vaizdu Centriniame lubu paveiksle pavaizduotas Heraklis kurį dievai priima į Olimpa Bajoru sale buvo kito menininko ir jo tapytoju komandos darbas Centrine lubu freska vaizduoja bajorus soste tarp laisvumo ir dosnumo Sienas puosia Platono Pitagoro Diogeno Sinopiecio Sokrato ir kitu klasikiniu filosofu bei vaisingumo deives Dianos biustai Si deive taip pat turi jai skirta fontana sode Sloves sale 1566 1577 m uzbaige Federikas Dzukaris ir astuoni jo asistentai Tai romenu manieristines tapybos sedevras su tapytomis duru langu gobelenu skulpturu ir kasdieniu kardinolo naudojamu daiktu iliuzijomis Centrinis lubu paveikslas Sloves alegorija yra dinges Vis delto saleje liko kiti paveikslai vaidzuojantys alegorines dorybes keturis metu laikus religija didybe sekme ir laika Medziokles sale buvo įrengta veliau nei kitos vilos patalpos XVI a pabaigoje arba XVII a pradzioje ir yra kitokio stiliaus nei kitos vilos sales Joje yra vaizduojamos medziokles scenos kaimo krastovaizdziai medziokles trofejai ir juru musiu scenos Is sales į soda nusileidzia travertino akmens laiptai vadinami sraigiu laiptais Visiskai pastatyti ir įrengti Ipolito apartamentai buvo baigti 1572 m kai Ipolitas gulejo mirties patale Sodai ir fontanaiNeptuno fontanas ir uz jo esantis Vargonu fontanas Rometos fontanas Neptuno fontanas Simtas fontanu Ovaliojo fontano Fontana dell Ovato vanduo is kiausinio formos dubens kaskadomis leidziasi į baseina esantį priesais kaimisko stiliaus Peledos fontanas Efeso Dianos arba Motinos gamtos fontanas Vilos d Este garbe ir pripazinima pirmiausia leme nepaprasta fontanu sistema Sia sistema sudaro penkiasdesimt vienas fontanas ir nimfejas 398 vandens ciurksles 364 vandens purkstukai 64 kriokliai ir 220 baseinu maitinamu 875 metrais kanalu grioveliu ir kaskadu Visa si sistema veikia tik gravitacijos jega nenaudojant siurbliu Pirui Ligorijui kuris buvo atsakingas uz vilos freskas taip pat buvo pavesta suprojektuoti vilos sodus Jam padejo Tomasas Kirucis is Bolonijos vienas is kvalifikuociausiu XVI a hidrotechnikos inzinieriu T Kirucis jau buvo dirbes prie fontanu sistemos Viloje d Este sukurti fontanu techninius projektus jam padejo prancuzas Klodas Venaras kuris buvo vandens vargonu gamintojas Rezultatas buvo vienas is geriausiu Renesanso sodu konkuruojanciu tik su esanciais Vila Lanteje Viloje Aldobrandini ir Viloje Torlonia esanciose Fraskatyje Per ateinancius du simtmecius vilos sodai ir vandens elementai buvo megdziojami soduose nuo Portugalijos iki Sankt Peterburgo Sodas isplanuotas ant centrines asies turincia papildomas kryzmines asis kurias laisto mazdaug penki simtai fontanu baseinu ir vandens dubenu purkstuku Vanduo tiekiamas is upes kuri nuo vilos teka mazdaug kilometro atstumu ir yra is dalies nukreipiama per miesta iki vilos Is pradziu fontanams vandenį tieke Rivalezes saltinis kuris tekejo į cisternas esancias po vilos kiemu Siuo metu sodas priklauso Grandi Giardini Italiani asociacijai Vialone arba terasa Vialone arba terasa esanti virs sodu Trikojo fontanas su vaizdu į soda apacioje Per dviguba lodzija buvo galima patekti į apeigines patalpas ir auksciau esancia kardinolo apartamentu terasa Cenacolo arba didzioji lodzija Vialone gale Tarp vilos ir sodu yra didele 200 metru ilgio terasa vadinama Vialone is kurios atsiveria panoraminis vaizdas į sodus ir apylinkes Ji buvo pastatyta 1568 1569 m Kardinolas isnaudojo sia erdve fejerverkams zaidimams reginiams ir sventems Is pradziu vaizda denge dvi guobu eiles isskyrus erdve tiesiai priesais vila kuri buvo palikta tuscia Viename terasos gale yra Europos fontanas o kitame didziule lodzija ir veranda triumfo arkos pavidalu vadinama Cenacolo Si struktura mete seselį vasara o nuo jos atsiveria apylinkiu krastovaizdis Is pradziu strukturos interjera buvo ketinta papuosti paauksuotu tinku ir freskomis taciau jis taip ir nebuvo pabaigtas Terasos centre atremta į vilos fasada yra travertino akmens dviguba lodzija pastatyta 1566 1577 m Is jos einancios dvi laiptines leidzia patekti į apatiniame vilos aukste esancius apeiginius sveciu kambarius o virsutinis lodzijos aukstas tarsi sukuria balkona kardinolo apartamentams Terasos lygyje yra nimfejas kuriame yra Ledos fontanas Originali fontano statula vaizduojanti Jupiterį ir Leda paversta gulbe su keturiais jos vaikais Helene Klitemnestra Kastoru ir Polideuku buvo parduota XVIII a ir dabar yra laikoma Borgeziu galerijoje Romoje Statula buvo pakeista Minervos statula be galvos rasta Palazzo Manni sode Tivolyje Originaliame fontane buvo panaudota hidrauline gudrybe is Ledos laikomos vazos trykstantis vanduo pataike į metalinį diska del kurio nisos sienose atsispindejo sviesos blyksniai Terasos centre taip pat yra Trikojo fontanas Jis buvo pastatytas buvo tik 1930 m Sis fontanas yra senoves romenu fontano kurio marmurinis baseinas yra paremtas centrine kolona ir trimis piliastrais kopija Fontano originalas siuo metu yra Luvre Sioje vietoje XVI a stovejo Juros zirgu fontanas kurį Ipolitas perkele į savo soda is Adriano vilos Siuo metu Juros zirgu fontanas yra Vatikano muziejuje Europos fontana pradejo projektuoti Ipolitas taciau fontanas buvo baigtas tik 1671 m Jo dizainas yra triumfo arka su dviem kolonu kategorijomis korintiniu ir doreniniu kopijuojanciomis didziosios lodzijos statinį Dideleje centre esancioje nisoje dabar tuscioje buvo pastatyta skulptura Europa apkabinanti buliu kuri dabar yra Viloje Albani Romoje GalerijaNeptuno fontanas Vargonu fontanas Ovalusis fontanas Laiptai su vandens kaskadaSaltiniaiBarisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 8 9 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 10 11 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 12 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 13 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 14 15 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 23 24 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 28 32 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 36 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 38 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 41 43 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 48 ISBN 978 88 8016 613 9 Barisi Isabella 2004 Guide to Villa d Este De Luca p 51 ISBN 978 88 8016 613 9 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu