Victor Vasarely liet Viktoras Vazarelis 1908 m balandžio 9 d Pečo mieste Vengrijoje 1997 m kovo 15 d vengrų prancūzų dai
Viktoras Vazarelis

Victor Vasarely (liet. Viktoras Vazarelis, 1908 m. balandžio 9 d. Pečo mieste Vengrijoje – 1997 m. kovo 15 d.) – vengrų – prancūzų dailininkas.
Biografija
1927 m. ėmė lankyti Podolini’o Volkmanno piešimo mokyklą. Nuo 1928 m. tęsė studijas „Vengriškajame Bauhauze” – Mühely akademijoje, kur susipažino su savo būsimaja žmona Klara Spinner. Su ja 1930 m. Vasarely’is iškeliavo į Paryžių, vėliau gyveno Arcueil, o galiausiai apsistojo Anė prie Marnos (Annet–sur-Marne), kur gyveno iki mirties – 1997 m.
Darbai ir karjera
Nuo 1930 m. gyvendamas Paryžiuje Vasarely’is dirbo grafiku firmose „Havas“, „Draeger“ ir „Devambez“. Tuo laikotarpiu menininkas sukūrė kontrastingus juodos ir baltos spalvų darbus su zebro bei tigro motyvais. Pirmaisiais pokario metais daugiau dėmesio skyrė tapybai (vėliau šio laikotarpio darbus pats Vasarely’is pavadino „Klystkeliais”). Nuo 1947 m. vystė abstraktaus vaizdo struktūras, kūrė judančius, vibruojančius juodos ir baltos spalvų paveikslus. Po 1947 m. galutinai perėjo prie geometrinės abstrakcijos ir buvo vienas iš opdailės pradininkų. 1959 m. išrutuliojo savo „unités plastigues” sistemą, kai iš pagrindinio elemento – kvadrato – sudėliojamos įvairios geometrinės formos (iš pradžių juodos ir baltos, vėliau šešių pagrindinių spalvų). Persiėmęs utopinėmis idėjomis Vazarelis svajojo apie naują, džiuginančių spalvų pasaulį, kuriame kiekvienam žmogui būtų prieinamas vertingas dailės kūrinys. Originalas jam – tik serijomis gaminamų „multiplikatų” pirmavaizdis. 1955 m. pradėjo nuosekliai dirbti siekdams „Plastinės vienybės” ir tirdamas naujas kinetinės kūrybos galimybes. Užbaigė darbų ciklą pavadinimu „Planetaire Folklore”. Kūrė dviejų ir trijų išmatavimų aštuoniakampio atvaizdus, užbaigė „Bidim”, „Hexagone”, „Tridim”, „Vega” ir „Line” ciklus.
1970 m. pradėjo pasiruošimą retrospektyvinėms parodoms, architektūrinėms bei mokomosioms programoms, pirmiausia surengtoms Vasarely’io muziejuje Gordes, o vėliau nukreiptoms į Vasarely’io fondus Amerikoje, Vokietijoje ir Norvegijoje.
Muziejai ir parodos
1976 m. įsteigė savo muziejų Provanso Ekse (Aix–en-Provance), kuriame apjungė meną, architektūrą, bei rengė tarptautines studijas analitiniams vaizdinių bandymams atlikti. 1976 m. buvo atidarytas Vasarely’io muziejus Pečo mieste, o 1987 m. – antrasis menininko muziejus Vengrijoje – Budapešte. Victoras Vasarely’is surengė daugybę parodų visame pasaulyje. Tarp jų žymiausiose Paryžiaus, Niujorko, Briuselio, Londono, Berlyno ir kitų miestų galerijose bei muziejuose.
Apdovanojimai
Vengrų menininkas laimėjo nemažai tarptautinių premijų, buvo apdovanotas prestižiniais prizais už pasiekimus mene, jam buvo suteiktas Paryžiaus, Provanso Ekso, Prancūzijos Garbės Legiono kavalieriaus vardas, Naujojo Orleano, Vilparizio, Provanso Ekso ir Pečo miesto garbės piliečio vardas.
Nuorodos
- Kompiuterinė Lietuvos enciklopedija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viktoras Vazarelis, Kas yra Viktoras Vazarelis? Ką reiškia Viktoras Vazarelis?
Victor Vasarely liet Viktoras Vazarelis 1908 m balandzio 9 d Peco mieste Vengrijoje 1997 m kovo 15 d vengru prancuzu dailininkas Victor VasarelyBiografija1927 m eme lankyti Podolini o Volkmanno piesimo mokykla Nuo 1928 m tese studijas Vengriskajame Bauhauze Muhely akademijoje kur susipazino su savo busimaja zmona Klara Spinner Su ja 1930 m Vasarely is iskeliavo į Paryziu veliau gyveno Arcueil o galiausiai apsistojo Ane prie Marnos Annet sur Marne kur gyveno iki mirties 1997 m Darbai ir karjeraNuo 1930 m gyvendamas Paryziuje Vasarely is dirbo grafiku firmose Havas Draeger ir Devambez Tuo laikotarpiu menininkas sukure kontrastingus juodos ir baltos spalvu darbus su zebro bei tigro motyvais Pirmaisiais pokario metais daugiau demesio skyre tapybai veliau sio laikotarpio darbus pats Vasarely is pavadino Klystkeliais Nuo 1947 m vyste abstraktaus vaizdo strukturas kure judancius vibruojancius juodos ir baltos spalvu paveikslus Po 1947 m galutinai perejo prie geometrines abstrakcijos ir buvo vienas is opdailes pradininku 1959 m isrutuliojo savo unites plastigues sistema kai is pagrindinio elemento kvadrato sudeliojamos įvairios geometrines formos is pradziu juodos ir baltos veliau sesiu pagrindiniu spalvu Persiemes utopinemis idejomis Vazarelis svajojo apie nauja dziuginanciu spalvu pasaulį kuriame kiekvienam zmogui butu prieinamas vertingas dailes kurinys Originalas jam tik serijomis gaminamu multiplikatu pirmavaizdis 1955 m pradejo nuosekliai dirbti siekdams Plastines vienybes ir tirdamas naujas kinetines kurybos galimybes Uzbaige darbu cikla pavadinimu Planetaire Folklore Kure dvieju ir triju ismatavimu astuoniakampio atvaizdus uzbaige Bidim Hexagone Tridim Vega ir Line ciklus 1970 m pradejo pasiruosima retrospektyvinems parodoms architekturinems bei mokomosioms programoms pirmiausia surengtoms Vasarely io muziejuje Gordes o veliau nukreiptoms į Vasarely io fondus Amerikoje Vokietijoje ir Norvegijoje Muziejai ir parodos1976 m įsteige savo muzieju Provanso Ekse Aix en Provance kuriame apjunge mena architektura bei renge tarptautines studijas analitiniams vaizdiniu bandymams atlikti 1976 m buvo atidarytas Vasarely io muziejus Peco mieste o 1987 m antrasis menininko muziejus Vengrijoje Budapeste Victoras Vasarely is surenge daugybe parodu visame pasaulyje Tarp ju zymiausiose Paryziaus Niujorko Briuselio Londono Berlyno ir kitu miestu galerijose bei muziejuose ApdovanojimaiVengru menininkas laimejo nemazai tarptautiniu premiju buvo apdovanotas prestiziniais prizais uz pasiekimus mene jam buvo suteiktas Paryziaus Provanso Ekso Prancuzijos Garbes Legiono kavalieriaus vardas Naujojo Orleano Vilparizio Provanso Ekso ir Peco miesto garbes piliecio vardas NuorodosKompiuterine Lietuvos enciklopedija