Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Viešoji politika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Viešoji politika – tam tikra valstybės veiklos sritis, jos iškeltos priežastys, sprendimų priėmimai ir jų įgyvendinimo motyvacija. Terminas viešoji politika dažniausiai vartojamas apibūdinant valdžios institucijų, oficialių asmenų elgseną, veiksmus, veiklos kurso pasirinkimą ir praktinį jo įgyvendinimą politikos procese.
Kilmė
Anglų kalboje viešosios politikos sąvokos kilmė siejama su sąvokomis policy ir politics. Kitos šiuolaikinės kalbos (rusų, vokiečių) turi tik vieną terminą (politik, politika), kurie anglų kalboje atitinka policy, politics sąvokas.
Viešosios politikos sąvoka buvo pradėta vartoti XX a. septintajame dešimtmetyje, kai viešosios politikos funkcijos, metodai ir procedūros buvo pripažintos daugelyje šalių, o pati viešoji politika kaip veiklos struktūra tapo gana savarankiška. Senųjų laikų mąstytojai politinės filosofijos traktatuose dažniausiai išskirdavo valdžios vykdomą politiką, ją formuojančias jėgas ir jų poveikį visuomenės raidai. Aristotelis politikos terminą – politea – tapatino su piliečiais ir miesto-valstybės valdymo struktūra bei funkcijomis. Kai kurie šių laikų autoriai, analizuodami viešąją politiką, akcentuoja viešosios valdžios pagrindus – moralumą, sugebėjimus, išsilavinimą, motyvus, kaštus. Dažniausiai ji siejama su su administracinės valdžios vadovavimu viešiesiems reikalams.
Viešosios politikos terminas kilęs iš senosios graikų kalbos. Viešosios politikos samprata buvo siejama su civilizacijos plėtra, nes istoriniai pokyčiai reikalavo sistemingų, racionalesnių valstybės valdymo, komercinės veiklos ir gamybos organizavimo, planavimo, koordinavimo ir naujų biurokratinės kontrolės būdų.
Viešosios politikos turinys
Viešosios politikos turinį ir veiklos kryptis geriausiai išreiškia priimami sprendimai, kurie daro įtaką teisėkūrai, potvarkiams, administracinio reguliavimo taisyklėms. Todėl viešojoje politikoje labai svarbus yra sprendimų rengimas ir jų įgyvendinimas, nes viešoji politika dažniau suvokiama pagal tai, ką valdžios institucijos atlieka, o ne pagal jų planus ir ketinimus.
Klasifikacija
Viešoji politika gali būti negatyvi ir pozityvi:
Negatyvi viešoji politika yra tada, kai valdžios institucijos nepakankamai aktyvios ir būtiniems politiniams sprendimams neužtenka reguliavimo taisyklių, nutarimu ar aktų. Pozityvi viešoji politika remiasi teisėkūra, įstatymų autoritetu. Tada viešosios institucijos yra labai įtakingos, verčia piliečius ir organizacijas tinkamai elgtis ir veikti, naudodamosi įstatymų galia ir netgi prievartos priemonėmis. Taip viešoji politika, siekdama įgyvendinti valstybės priimtus sprendimus, gali reguliuoti valdžios struktūrų elgesį.
Kai kurie politikai politiką skirsto į savarankišką ir procedūrinę:
Savarankiška – tai valstybės institucijų veikla, kai jos gali savarankiškai atlikti su politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, pavyzdžiui, tiesiogiai paskirstyti lėšas interesų grupėms, nustatyti kainas ir kt. Procedūrinei politikai priskiriami daugiau organizaciniai viešosios politikos elementai: atsakomybės paskirstymas, politikos taisyklių ir normų parengimas ir jų laikymasis.
Taip pat viešoji politika gali būti klasifikuojama pagal jos tikslus, vykdymo formas ir kitus požymius.
Rūšys
Pagal įtaką visuomenei išskiriamos šešios viešosios politikos rūšys:
• Paskirstymo politikos esmė yra paslaugų ir paramos įvairioms grupėms paskirstymas.
• Reguliavimo politika suprantama kaip tam tikri apribojimai, limitai, taisyklės individų ar jų grupių elgsenai.
• Savireguliavimo politika yra panaši į reguliavimo politiką, nes ji taip pat draudžia ir reguliuoja kai kuriuos procesus. Nuo reguliavimo politikos ji skiriasi tuo, kad yra pačių reguliuojamų grupių remiama.
• Perskirstymo politiką sudaro valdžios parengtos priemonės, padedančios pakeisti pajamų, vertybių paskirstymą tarp visuomenės grupių.
• Materiali politika suteikia tam tikrų materialinių išteklių, naudos ar valdžios.
• Simbolinė politika neturi išteklių, todėl ji dažniausiai patraukia visuomenę bendražmogiškomis vertybėmis bei idėjomis.
Struktūros elementai pagal A. Raipą
A. Raipa išskiria aštuonis struktūros elementus:
• Pirmasis viešosios politikos elementas yra materialinių vertybių paskirstymas konkretiems viešiesiems tikslams įgyvendinti.
• Antrasis viešosios politikos struktūrinis elementas gali būti apibūdinamas kaip tam tikros netiesioginės vertybės: netiesioginė nauda, šalutiniai poveikiai, faktai ar produktai, atsirandantys dėl viešosios politikos sprendimų.
• Trečiasis elementas apima valdžios institucijų lėšų paskirstymą. Tai sprendimai, skirti kurios nors visuomenės grupės poreikiams paremti, atsižvelgiant į tai, kuriai visuomenės grupei parama yra reikalingiausia.
• Ketvirtasis elementas apima naudą, efektą ar poveikį, gautą naudojant tiesiogines išlaidas, dažniausiai ši išraiška yra piniginė. Jos priklauso nuo ekonominių, socialinių ir geopolitinių veiksnių.
• Penktasis elementas leidžia suprasti netiesioginių išlaidų modelį, kurį sąlygoja valdžios institucijų tiesioginės naudos siekimas, įgyvendinant stambias viešąsias programas ir projektus.
• Šeštasis viešosios politikos elementas – nauda, kurią visuomenės nariai gauna iš apribojimų, licencijų, draudimų, kontrolės taisyklių, kurių vienas tikslas – siekti kiek įmanoma suderinti naudingumo, gamybos ir vartotojų interesus, sumažinti išlaidas.
• Septintasis elementas apibūdina simbolinių skirstymų išlaidas bei gaunamą vertę ir yra susijęs su tokiais terminais: religija, ideologija, demokratija.
• Aštuntasis elementas apima vertę, atsirandančią piliečiams įsitraukus į politikos procesą ir pasirinkus priemones bei galimybę gerinti savo socialines ir ekonomines pozicijas, kurios tiek pat svarbios kaip ir dalyvavimas priimant sprendimus.
Šaltiniai
- Raipa A. Viešosios politikos vieta viešojo valdymo sistemoje // Įvadas į viešąjį valdymą, KTU leidykla Technologija, 2009.- 17-27p.
- Raipa A. Viešoji politika ir viešasis administravimas: raida, struktūra ir sąveika, p. 11-21 // Viešoji politika ir administravimas Nr. 1, 2002 Kauno Technologijos universitetas, Lietuvos teisės universitetas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viešoji politika, Kas yra Viešoji politika? Ką reiškia Viešoji politika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Viesoji politika tam tikra valstybes veiklos sritis jos iskeltos priezastys sprendimu priemimai ir ju įgyvendinimo motyvacija Terminas viesoji politika dazniausiai vartojamas apibudinant valdzios instituciju oficialiu asmenu elgsena veiksmus veiklos kurso pasirinkima ir praktinį jo įgyvendinima politikos procese KilmeAnglu kalboje viesosios politikos savokos kilme siejama su savokomis policy ir politics Kitos siuolaikines kalbos rusu vokieciu turi tik viena termina politik politika kurie anglu kalboje atitinka policy politics savokas Viesosios politikos savoka buvo pradeta vartoti XX a septintajame desimtmetyje kai viesosios politikos funkcijos metodai ir proceduros buvo pripazintos daugelyje saliu o pati viesoji politika kaip veiklos struktura tapo gana savarankiska Senuju laiku mastytojai politines filosofijos traktatuose dazniausiai isskirdavo valdzios vykdoma politika ja formuojancias jegas ir ju poveikį visuomenes raidai Aristotelis politikos termina politea tapatino su pilieciais ir miesto valstybes valdymo struktura bei funkcijomis Kai kurie siu laiku autoriai analizuodami viesaja politika akcentuoja viesosios valdzios pagrindus moraluma sugebejimus issilavinima motyvus kastus Dazniausiai ji siejama su su administracines valdzios vadovavimu viesiesiems reikalams Viesosios politikos terminas kiles is senosios graiku kalbos Viesosios politikos samprata buvo siejama su civilizacijos pletra nes istoriniai pokyciai reikalavo sistemingu racionalesniu valstybes valdymo komercines veiklos ir gamybos organizavimo planavimo koordinavimo ir nauju biurokratines kontroles budu Viesosios politikos turinysViesosios politikos turinį ir veiklos kryptis geriausiai isreiskia priimami sprendimai kurie daro įtaka teisekurai potvarkiams administracinio reguliavimo taisyklems Todel viesojoje politikoje labai svarbus yra sprendimu rengimas ir ju įgyvendinimas nes viesoji politika dazniau suvokiama pagal tai ka valdzios institucijos atlieka o ne pagal ju planus ir ketinimus KlasifikacijaViesoji politika gali buti negatyvi ir pozityvi Negatyvi viesoji politika yra tada kai valdzios institucijos nepakankamai aktyvios ir butiniems politiniams sprendimams neuztenka reguliavimo taisykliu nutarimu ar aktu Pozityvi viesoji politika remiasi teisekura įstatymu autoritetu Tada viesosios institucijos yra labai įtakingos vercia piliecius ir organizacijas tinkamai elgtis ir veikti naudodamosi įstatymu galia ir netgi prievartos priemonemis Taip viesoji politika siekdama įgyvendinti valstybes priimtus sprendimus gali reguliuoti valdzios strukturu elgesį Kai kurie politikai politika skirsto į savarankiska ir procedurine Savarankiska tai valstybes instituciju veikla kai jos gali savarankiskai atlikti su politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas pavyzdziui tiesiogiai paskirstyti lesas interesu grupems nustatyti kainas ir kt Procedurinei politikai priskiriami daugiau organizaciniai viesosios politikos elementai atsakomybes paskirstymas politikos taisykliu ir normu parengimas ir ju laikymasis Taip pat viesoji politika gali buti klasifikuojama pagal jos tikslus vykdymo formas ir kitus pozymius RusysPagal įtaka visuomenei isskiriamos sesios viesosios politikos rusys Paskirstymo politikos esme yra paslaugu ir paramos įvairioms grupems paskirstymas Reguliavimo politika suprantama kaip tam tikri apribojimai limitai taisykles individu ar ju grupiu elgsenai Savireguliavimo politika yra panasi į reguliavimo politika nes ji taip pat draudzia ir reguliuoja kai kuriuos procesus Nuo reguliavimo politikos ji skiriasi tuo kad yra paciu reguliuojamu grupiu remiama Perskirstymo politika sudaro valdzios parengtos priemones padedancios pakeisti pajamu vertybiu paskirstyma tarp visuomenes grupiu Materiali politika suteikia tam tikru materialiniu istekliu naudos ar valdzios Simboline politika neturi istekliu todel ji dazniausiai patraukia visuomene bendrazmogiskomis vertybemis bei idejomis Strukturos elementai pagal A RaipaA Raipa isskiria astuonis strukturos elementus Pirmasis viesosios politikos elementas yra materialiniu vertybiu paskirstymas konkretiems viesiesiems tikslams įgyvendinti Antrasis viesosios politikos strukturinis elementas gali buti apibudinamas kaip tam tikros netiesiogines vertybes netiesiogine nauda salutiniai poveikiai faktai ar produktai atsirandantys del viesosios politikos sprendimu Treciasis elementas apima valdzios instituciju lesu paskirstyma Tai sprendimai skirti kurios nors visuomenes grupes poreikiams paremti atsizvelgiant į tai kuriai visuomenes grupei parama yra reikalingiausia Ketvirtasis elementas apima nauda efekta ar poveikį gauta naudojant tiesiogines islaidas dazniausiai si israiska yra pinigine Jos priklauso nuo ekonominiu socialiniu ir geopolitiniu veiksniu Penktasis elementas leidzia suprasti netiesioginiu islaidu modelį kurį salygoja valdzios instituciju tiesiogines naudos siekimas įgyvendinant stambias viesasias programas ir projektus Sestasis viesosios politikos elementas nauda kuria visuomenes nariai gauna is apribojimu licenciju draudimu kontroles taisykliu kuriu vienas tikslas siekti kiek įmanoma suderinti naudingumo gamybos ir vartotoju interesus sumazinti islaidas Septintasis elementas apibudina simboliniu skirstymu islaidas bei gaunama verte ir yra susijes su tokiais terminais religija ideologija demokratija Astuntasis elementas apima verte atsirandancia pilieciams įsitraukus į politikos procesa ir pasirinkus priemones bei galimybe gerinti savo socialines ir ekonomines pozicijas kurios tiek pat svarbios kaip ir dalyvavimas priimant sprendimus SaltiniaiRaipa A Viesosios politikos vieta viesojo valdymo sistemoje Įvadas į viesajį valdyma KTU leidykla Technologija 2009 17 27p Raipa A Viesoji politika ir viesasis administravimas raida struktura ir saveika p 11 21 Viesoji politika ir administravimas Nr 1 2002 Kauno Technologijos universitetas Lietuvos teises universitetas