Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viešoji paslauga valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialių įstaigų bei organizacijų veikla teikianti gyventojams soci
Viešoji paslauga
Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialių įstaigų bei organizacijų veikla, teikianti gyventojams socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų numatytais atvejais bei tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir privatūs asmenys.
Viešosios paslaugos samprata
Kiekvienoje valstybėje viešųjų paslaugų apibrėžimas gali skirtis priklausomai nuo šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio išsivystymo lygio, valstybės dalyvavimo paslaugų teikime. Pvz., Prancūzijoje, apibrėžiant viešąsias paslaugas, yra išryškinamas valstybės vaidmuo ir sritys, kurios, kaip manoma, nėra pelningos privačioms kompanijoms. Tuo tarpu Švedijoje viešosios paslaugos apima visas politikos veiklos sritis: dotacijas, švietimą bei šalies socialinės ir ekonominės struktūros vystymą. Didžiojoje Britanijoje viešųjų paslaugų apibrėžimui yra naudojamas terminas socialinė ekonomika. Priešingai, Italijoje paslaugos yra suskirstytos į tas, kurios garantuoja ekonominį konkurencingumą ir į tas, kurios įneša indėlį į socialinę sanglaudą (Maciness,2003).
ES tradicinis viešųjų paslaugų apibrėžimas yra pakeistas bendro intereso paslaugų konceptu (services in the general interest). Teigiama, kad viešosios paslaugos terminas nėra tikslus bei gali turėti skirtingų apibrėžimų, todėl gali kilti nesusipratimų. TačiauEuropiniame kontekste toks supratimas yra dažnai prilyginamas universalios paslaugos sampratai, t. y. įsipareigojimui teikti paslaugas universaliai, priimtinomis kainomis, dažnai nedarant skirtumo tarp teikimo išlaidų skirtinguose regionuose. „Universalios paslaugos“ samprata (Walker, Marr 2002) yra dinaminis konceptas, kuris sutelkia dėmesį į tai, kas ir kokiomis sąlygomis teikia paslaugas. Atsižvelgiant į Europos Bendrijos išdėstytus principus dėl universalių paslaugų, teikėjams yra taikomos prievolės siūlyti aukštos kokybės paslaugas už priimtiną kainą visiems vartotojams. Europos Komisija (toliau EK) apibrėžė viešąsias paslaugas kaip rinkos ir ne rinkos paslaugas, kurias viešosios organizacijos priskiria prie tarnaujančių viešajam interesui ir jos yra specifinių viešųjų paslaugų prievolės objektas. Tuo tarpu LR Viešojo Administravimo įstatyme (1999) viešosios paslaugos apibrėžiamos kaip valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialių įstaigų bei organizacijųveikla, teikianti gyventojams socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytaspaslaugas. Įstatymų numatytais atvejais bei tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir privatūs asmenys. Galiausiai Europos Komisija išskiria „bendro ekonominio intereso paslaugas“, kurios yra susijusios su rinkos paslaugomis ir, apima tokias veiklas: transportą, energetiką ir komunikacijas. Tačiau tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga ir švietimas yra paliekamos valstybių narių kompetencijai.
Paslaugų teikimas
Kiekviena įstatymu savivaldybei priskirta ar savivaldybės tarybos prisiimta bendroji funkcija turi būti priskirta atskiram departamentui ir skyriui, vengiant bet kokio, net ir gretutinio funkcijų dubliavimosi. Tačiau vienas skyrius gali kontroliuoti, kaip kitas skyrius įgyvendina jam priskirtą funkciją. Pavyzdžiui, jeigu Komunalinių paslaugų skyrius organizuoja atliekų tvarkymą, Sveikatos skyrius gali prižiūrėti, ar prisilaikoma normų, Aplinkos apsaugos skyrius gali kontroliuoti, ar atliekos tinkamai rūšiuojamos, ar jas deponuojant arba deginant nepažeidžiami gamtosauginiai normatyvai, o Finansų skyrius gali tikrinti apmokėjimą ir atsiskaitymą už paslaugas.
Taip pat kiekviena skyriui priskirta funkcija turi būti paskirstyta skyriaus tarnautojams, įrašant funkciją ar jos dalį bei jos vykdymo sąlygas į kiekvieno tarnautojo ar darbuotojo darbo aprašymą ar . Tokia sistema ne tik supaprastina valdymą, nes kiekvienas darbuotojas žino, ką konkrečiai jis turi veikti atlikdamas pareigas, bet ir leidžia nustatyti optimalų darbuotojų skaičių, nes kiekvienas darbas kiekvienoje darbo vietoje gali būti įvertintas ir laiko, reikalingo funkcijai atlikti normatyvais, ir papildomomis techninėmis išlaidomis, ir darbo užmokesčiu.
Apmokėjimas
Iš esmės visos administracinės, komunalinės, socialinės ar kitokios paslaugos yra ūkinė veikla, nes už jų teikimą bendruomenei ir gyventojams yra mokama. Mokėjimas gali būti įvairus. Savivaldybės gyventojas už jam asmeniškai suteikiamas bendruomenines, visiems bendruomenės nariams vienodos kokybės ir vienodomis sąlygomis teikiamas paslaugas, taip pat ir už šių paslaugų administravimo paslaugas, savivaldybei susimoka mokėdamas asmeninių arba gyventojo pajamų mokestį. Kartu jis susimoka ir už draudimą, kad tos paslaugos jam ir jo vaikams bus teikiamos ir tada, kai jis, užbaigęs savo darbinę veiklą, nebegalės mokėti to tiesioginio bendruomenės nario mokesčio.
Įmonės už joms savivaldybės teikiamas paslaugas paprastai moka verslo mokesčius. Nekilnojamojo turto mokesčiu dengiamos bendruomeninio turto priežiūros, remonto ir plėtros paslaugos. Už specializuotas paslaugas, priklausomai nuo galimybės jomis pasinaudoti, mokama arba tiesiogiai tas paslaugas teikiančioms ūkinėms struktūroms, arba per savivaldybės kasą – pagal savivaldybės nustatytus tarifus. Sovietinėje sistemoje dauguma ir šių paslaugų išlaidų buvo dengiama bendrųjų mokesčių lėšomis, todėl jos atrodė pakankamai pigios ir neskatino taupyti ne tik bendruomeninio turto, bet ir nacionalinių naudingųjų iškasenų.
Kiekvienas darbas turi būti apmokamas – tai ekonominė aksioma. Todėl ekonomikos požiūriu visi mokesčiai, mokami į savivaldybės ar jos įmonių kasą, yra apmokėjimas už savivaldybės tiesiogiai atliekamą ar jos organizuojamą darbą. Rinkoje niekada nebus įmanoma gauti visas bendruomenei ir jos nariui reikalingas paslaugas, arba jos bus per brangios, nes bus teikiamos tik mažam vartotojų ratui. Savivaldybė paslaugas teikia šiek tiek reguliuodama jų kainas, kad jomis galėtų pasinaudoti visi bendruomenės nariai.
Paslaugų grupės
Valstybei paprastai priskiriamos tik tos viešosios paslaugos, kurios yra neatskiriamos nuo valstybinių funkcijų – , užsienio ryšiai, teisinė apsauga ir kt.
Savivaldybės tiesioginei kompetencijai pirmiausia priskiriamos tos paslaugos, kurias teikiant būtina ypač griežta taisyklių, normų ir standartų kontrolė. Tai:
- 1. Teritorijos planavimas, ūkio raidos analizė, prognozės, raidos koncepcijų sudarymas.
- 2. Geografinės informacinės sistemos valdymas – infrastruktūros, turto, gyventojų, jų veiklos, pajamų ir kitų duomenų registras, jo analizė, prognozavimas.
- 3. Aplinkos kontrolė – statybų planavimas, aplinkosauga, teritorijų sanavimas, pastatų ir statinių kokybės kontrolė.
- 4. Bendruomeninės infrastruktūros plėtra
- 5. Viešosios tvarkos palaikymas, civilinė sauga, eismo kontrolė.
- 6. Socialinės ir sveikatos saugos organizavimas.
- 7. Gamtos, kultūros, istorijos paveldo globa ir racionalus naudojimas.
- 8. Švietimo organizavimas ir kontrolė.
Visos šios funkcijos negali būti nei tiesiogiai privatizuotos, nei patikėtos vykdyti privačioms struktūroms.
Tačiau dalį taip pat savivaldybės kompetencijai įstatymo priskiriamų funkcijų pilnai arba bent didžiąja dalimi gali atlikti savivaldybės nuosavybės arba iš dalies privačios įmonės ir įstaigos. Tai daugiausia civilizacijos raidoje atsiradusi ūkinė veikla, pradėta vykdyti pačių savivaldybių arba jų iniciatyva, kuri dėl savo specifikos yra monopolistinė, arba negali būti reguliuojama rinkos metodais:
- 1. Centralizuotas šilumos, elektros, vandens, dujų tiekimas, lietaus vandens ir buitinių nuotekų valymas, sąvartynai.
- 2. Viešojo transporto organizavimas.
- 3. Nekomercinės kultūros, laisvalaikio (teatrų, kino teatrų, parodų salių) organizavimas.
- 4. Pagrindinis (privalomas) švietimas.
- 5. Vaikų ir jaunimo dienos centrų, ikimokyklinio ir popamokinio lavinimo organizavimas.
- 6. Specialusis lavinimas (meno, sporto, techninės kūrybos būreliai ir mokyklos).
- 7. Gyventojų užimtumo ir viešųjų darbų organizavimas.
- 8. Socialinio būsto statyba.
- 9. Kapinių priežiūra.
Trečiąją grupę sudaro veikla, kurią savivaldybės užsakymu ir jos nustatytomis sąlygomis gali atlikti privačios struktūros ar nevyriausybinės organizacijos:
- 1. Komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas.
- 2. Keleivių ir krovinių vežimas.
- 3. Turizmo organizavimas.
- 4. Infrastruktūros objektų statyba ir eksploatavimas.
- 5. ir rūpyba.
Išankstinis nusistatymas, jog privačios ūkinės veiklos modelis visais atvejais leidžia greičiau, kokybiškiau ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti savivaldybei priskirtas funkcijas, neatlaiko kritikos. Savivaldybės tikslas yra siekti visuotinės gerovės, visiems savivaldybės gyventojams sudaryti vienodas sąlygas naudotis jų lėšomis sukurta infrastruktūra, todėl ūkinės veiklos ekonomiškumas vienoje, atskirai paimtoje ūkio šakoje, neturi tapti lemiamu privatizavimo kriterijumi. Į visą savivaldybės ūkį reikia žiūrėti kompleksiškai. Vienoje ūkio sferoje privatizavimo keliu sumažinus paslaugos kainą, galima susilaukti žymaus tarifo augimo kitoje. Visiškai nepriimtinas yra monopolinių ūkinės veiklos įmonių privatizavimas, ypač, jeigu prarandamos valdymo ir kontrolės galimybės.
Šaltiniai
- Dvorak, J. (2004, balandžio mėn). Viešųjų Paslaugų Privatizacija Lietuvoje – ES Įtaka. „Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos jaunųjų mokslininkų konferencijos darbai“ 2004/7. Vytauto Dydžiojo Universitetas. ISBN 9955-12-038-X
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viešoji paslauga, Kas yra Viešoji paslauga? Ką reiškia Viešoji paslauga?
Viesoji paslauga valstybes ar savivaldybiu įsteigtu specialiu įstaigu bei organizaciju veikla teikianti gyventojams socialines svietimo mokslo kulturos sporto ir kitas įstatymu numatytas paslaugas Įstatymu numatytais atvejais bei tvarka viesasias paslaugas gali teikti ir privatus asmenys Viesosios paslaugos samprataKiekvienoje valstybeje viesuju paslaugu apibrezimas gali skirtis priklausomai nuo salies ekonominio socialinio kulturinio issivystymo lygio valstybes dalyvavimo paslaugu teikime Pvz Prancuzijoje apibreziant viesasias paslaugas yra isryskinamas valstybes vaidmuo ir sritys kurios kaip manoma nera pelningos privacioms kompanijoms Tuo tarpu Svedijoje viesosios paslaugos apima visas politikos veiklos sritis dotacijas svietima bei salies socialines ir ekonomines strukturos vystyma Didziojoje Britanijoje viesuju paslaugu apibrezimui yra naudojamas terminas socialine ekonomika Priesingai Italijoje paslaugos yra suskirstytos į tas kurios garantuoja ekonominį konkurencinguma ir į tas kurios įnesa indelį į socialine sanglauda Maciness 2003 ES tradicinis viesuju paslaugu apibrezimas yra pakeistas bendro intereso paslaugu konceptu services in the general interest Teigiama kad viesosios paslaugos terminas nera tikslus bei gali tureti skirtingu apibrezimu todel gali kilti nesusipratimu TaciauEuropiniame kontekste toks supratimas yra daznai prilyginamas universalios paslaugos sampratai t y įsipareigojimui teikti paslaugas universaliai priimtinomis kainomis daznai nedarant skirtumo tarp teikimo islaidu skirtinguose regionuose Universalios paslaugos samprata Walker Marr 2002 yra dinaminis konceptas kuris sutelkia demesį į tai kas ir kokiomis salygomis teikia paslaugas Atsizvelgiant į Europos Bendrijos isdestytus principus del universaliu paslaugu teikejams yra taikomos prievoles siulyti aukstos kokybes paslaugas uz priimtina kaina visiems vartotojams Europos Komisija toliau EK apibreze viesasias paslaugas kaip rinkos ir ne rinkos paslaugas kurias viesosios organizacijos priskiria prie tarnaujanciu viesajam interesui ir jos yra specifiniu viesuju paslaugu prievoles objektas Tuo tarpu LR Viesojo Administravimo įstatyme 1999 viesosios paslaugos apibreziamos kaip valstybes ar savivaldybiu įsteigtu specialiu įstaigu bei organizacijuveikla teikianti gyventojams socialines svietimo mokslo kulturos sporto ir kitas įstatymu numatytaspaslaugas Įstatymu numatytais atvejais bei tvarka viesasias paslaugas gali teikti ir privatus asmenys Galiausiai Europos Komisija isskiria bendro ekonominio intereso paslaugas kurios yra susijusios su rinkos paslaugomis ir apima tokias veiklas transporta energetika ir komunikacijas Taciau tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga ir svietimas yra paliekamos valstybiu nariu kompetencijai Paslaugu teikimasKiekviena įstatymu savivaldybei priskirta ar savivaldybes tarybos prisiimta bendroji funkcija turi buti priskirta atskiram departamentui ir skyriui vengiant bet kokio net ir gretutinio funkciju dubliavimosi Taciau vienas skyrius gali kontroliuoti kaip kitas skyrius įgyvendina jam priskirta funkcija Pavyzdziui jeigu Komunaliniu paslaugu skyrius organizuoja atlieku tvarkyma Sveikatos skyrius gali priziureti ar prisilaikoma normu Aplinkos apsaugos skyrius gali kontroliuoti ar atliekos tinkamai rusiuojamos ar jas deponuojant arba deginant nepazeidziami gamtosauginiai normatyvai o Finansu skyrius gali tikrinti apmokejima ir atsiskaityma uz paslaugas Taip pat kiekviena skyriui priskirta funkcija turi buti paskirstyta skyriaus tarnautojams įrasant funkcija ar jos dalį bei jos vykdymo salygas į kiekvieno tarnautojo ar darbuotojo darbo aprasyma ar Tokia sistema ne tik supaprastina valdyma nes kiekvienas darbuotojas zino ka konkreciai jis turi veikti atlikdamas pareigas bet ir leidzia nustatyti optimalu darbuotoju skaiciu nes kiekvienas darbas kiekvienoje darbo vietoje gali buti įvertintas ir laiko reikalingo funkcijai atlikti normatyvais ir papildomomis techninemis islaidomis ir darbo uzmokesciu ApmokejimasIs esmes visos administracines komunalines socialines ar kitokios paslaugos yra ukine veikla nes uz ju teikima bendruomenei ir gyventojams yra mokama Mokejimas gali buti įvairus Savivaldybes gyventojas uz jam asmeniskai suteikiamas bendruomenines visiems bendruomenes nariams vienodos kokybes ir vienodomis salygomis teikiamas paslaugas taip pat ir uz siu paslaugu administravimo paslaugas savivaldybei susimoka mokedamas asmeniniu arba gyventojo pajamu mokestį Kartu jis susimoka ir uz draudima kad tos paslaugos jam ir jo vaikams bus teikiamos ir tada kai jis uzbaiges savo darbine veikla nebegales moketi to tiesioginio bendruomenes nario mokescio Įmones uz joms savivaldybes teikiamas paslaugas paprastai moka verslo mokescius Nekilnojamojo turto mokesciu dengiamos bendruomeninio turto prieziuros remonto ir pletros paslaugos Uz specializuotas paslaugas priklausomai nuo galimybes jomis pasinaudoti mokama arba tiesiogiai tas paslaugas teikiancioms ukinems strukturoms arba per savivaldybes kasa pagal savivaldybes nustatytus tarifus Sovietineje sistemoje dauguma ir siu paslaugu islaidu buvo dengiama bendruju mokesciu lesomis todel jos atrode pakankamai pigios ir neskatino taupyti ne tik bendruomeninio turto bet ir nacionaliniu naudinguju iskasenu Kiekvienas darbas turi buti apmokamas tai ekonomine aksioma Todel ekonomikos poziuriu visi mokesciai mokami į savivaldybes ar jos įmoniu kasa yra apmokejimas uz savivaldybes tiesiogiai atliekama ar jos organizuojama darba Rinkoje niekada nebus įmanoma gauti visas bendruomenei ir jos nariui reikalingas paslaugas arba jos bus per brangios nes bus teikiamos tik mazam vartotoju ratui Savivaldybe paslaugas teikia siek tiek reguliuodama ju kainas kad jomis galetu pasinaudoti visi bendruomenes nariai Paslaugu grupesValstybei paprastai priskiriamos tik tos viesosios paslaugos kurios yra neatskiriamos nuo valstybiniu funkciju uzsienio rysiai teisine apsauga ir kt Savivaldybes tiesioginei kompetencijai pirmiausia priskiriamos tos paslaugos kurias teikiant butina ypac griezta taisykliu normu ir standartu kontrole Tai 1 Teritorijos planavimas ukio raidos analize prognozes raidos koncepciju sudarymas 2 Geografines informacines sistemos valdymas infrastrukturos turto gyventoju ju veiklos pajamu ir kitu duomenu registras jo analize prognozavimas 3 Aplinkos kontrole statybu planavimas aplinkosauga teritoriju sanavimas pastatu ir statiniu kokybes kontrole 4 Bendruomenines infrastrukturos pletra 5 Viesosios tvarkos palaikymas civiline sauga eismo kontrole 6 Socialines ir sveikatos saugos organizavimas 7 Gamtos kulturos istorijos paveldo globa ir racionalus naudojimas 8 Svietimo organizavimas ir kontrole Visos sios funkcijos negali buti nei tiesiogiai privatizuotos nei patiketos vykdyti privacioms strukturoms Taciau dalį taip pat savivaldybes kompetencijai įstatymo priskiriamu funkciju pilnai arba bent didziaja dalimi gali atlikti savivaldybes nuosavybes arba is dalies privacios įmones ir įstaigos Tai daugiausia civilizacijos raidoje atsiradusi ukine veikla pradeta vykdyti paciu savivaldybiu arba ju iniciatyva kuri del savo specifikos yra monopolistine arba negali buti reguliuojama rinkos metodais 1 Centralizuotas silumos elektros vandens duju tiekimas lietaus vandens ir buitiniu nuoteku valymas savartynai 2 Viesojo transporto organizavimas 3 Nekomercines kulturos laisvalaikio teatru kino teatru parodu saliu organizavimas 4 Pagrindinis privalomas svietimas 5 Vaiku ir jaunimo dienos centru ikimokyklinio ir popamokinio lavinimo organizavimas 6 Specialusis lavinimas meno sporto technines kurybos bureliai ir mokyklos 7 Gyventoju uzimtumo ir viesuju darbu organizavimas 8 Socialinio busto statyba 9 Kapiniu prieziura Treciaja grupe sudaro veikla kuria savivaldybes uzsakymu ir jos nustatytomis salygomis gali atlikti privacios strukturos ar nevyriausybines organizacijos 1 Komunaliniu atlieku surinkimas ir tvarkymas 2 Keleiviu ir kroviniu vezimas 3 Turizmo organizavimas 4 Infrastrukturos objektu statyba ir eksploatavimas 5 ir rupyba Isankstinis nusistatymas jog privacios ukines veiklos modelis visais atvejais leidzia greiciau kokybiskiau ir mazesnemis sanaudomis vykdyti savivaldybei priskirtas funkcijas neatlaiko kritikos Savivaldybes tikslas yra siekti visuotines geroves visiems savivaldybes gyventojams sudaryti vienodas salygas naudotis ju lesomis sukurta infrastruktura todel ukines veiklos ekonomiskumas vienoje atskirai paimtoje ukio sakoje neturi tapti lemiamu privatizavimo kriterijumi Į visa savivaldybes ukį reikia ziureti kompleksiskai Vienoje ukio sferoje privatizavimo keliu sumazinus paslaugos kaina galima susilaukti zymaus tarifo augimo kitoje Visiskai nepriimtinas yra monopoliniu ukines veiklos įmoniu privatizavimas ypac jeigu prarandamos valdymo ir kontroles galimybes SaltiniaiDvorak J 2004 balandzio men Viesuju Paslaugu Privatizacija Lietuvoje ES Įtaka Lietuvos aukstuju mokyklu vadybos jaunuju mokslininku konferencijos darbai 2004 7 Vytauto Dydziojo Universitetas ISBN 9955 12 038 X