Viekšnių valsčius

56°14′š. pl. 22°31′r. ilg. / 56.24°š. pl. 22.51°r. ilg. / 56.24; 22.51

Viekšnių valsčius
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Viekšniai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Mažeikių apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Mažeikių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Mažeikių apskritis (1944–1950)

Viekšnių valsčius (rus. Векшнянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Viekšniai.

Istorija

redaguoti

1528 m. karinės prievolės sąrašuose nurodyta, kad Viekšnių valsčiuje gyveno 33 bajorų šeimos. Carmečiu valsčius minimas nuo XIX a. 2-osios pusės Kauno gubernijoje.^[1]1905 m. rugsėjo 26 d. Viekšniuose per valsčiaus rinktinių sueigą valstiečiai pareikalavo perrinkti visus valsčiaus ir seniūnijų pareigūnus.^[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Akmenės rajonui (8 apylinkės) ir Mažeikių rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		11 708	1818 kiemų ^[3]	4 seniūnijos	74
1923 m. (išsamiau)	313	10 549	2348		104 gyvenvietės ^[4]
1932 m.	245	10750		13 seniūnijų ^[5]
1949-01-01 (išsamiau)	288			10 apylinkių ^[6]

Vadovai

redaguoti

A. N. Kotliarovskis, valdytojas 1888 m.
Vytoldas Kondrotavičius, komiteto pirmininkas 1918–1919 m.
Antanas Noreikis, viršaitis
Stasys Jasutis, viršaitis
Juozas Kontvainis, viršaitis
Juozas Knabikas, viršaitis 1925 m.
Juozas Volskis, 1929 m.
Eugenijus Gylys, viršaitis 1929 m.
Ulskis, viršaitis 1929 m.
Juozas Volskis, 1932 m.^[7]
Izidorius Mažeika, viršaitis 1936–1941 m.
Juozas Mačys, viršaitis 1941–1942 m.
Pranas Tenys, viršaitis 1943–1944 m.

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[8]	Apylinkė, 1949 m.^[9]
Boguslavas	Boguslavos seniūnija	Boguslavo apylinkė
Dargiai	Dargių seniūnija	-
Gudai	Gudų seniūnija	Gudų apylinkė
Krakiai	Krakių seniūnija	Krakių apylinkė
Pakalupis	Pakalupės seniūnija	Pakalupio apylinkė
Palnosai	Palnosų seniūnija	Palnosų apylinkė
Purvėnai	Purvienų seniūnija	Purvėnų apylinkė
Svirkančiai	Svirkončių seniūnija	Svirkančių apylinkė
Užlieknė	Užlieknės seniūnija	Užlieknės apylinkė
Viekšniai	Viekšnių I raj. seniūnija, Viekšnių II raj. seniūnija, Viekšnių III raj. seniūnija	Viekšnių apylinkė
Žibikai	Žibikų seniūnija	Žibikų apylinkė
Iš viso:	13 seniūnijų	10 apylinkių

Gyvenvietės

redaguoti

1923 m. surašytos gyvenvietės:

Adomavo plv.
Antanavo dv.
Ašvėnų dv.
Ašvėnų k.
Birbeliškės dv.
Boguslavo k.
Boguslavos dv.
Būgių I dv.
Būgių II dv.
Būgių III dv.
Būgių k.
Čekų k.
Černauskišės vs.
Dargių I k.
Dargių II k.
Dargių vs.
Dargužiškių k.
Daubiškių dv.
Daubiškių k.
Fermos k.
Gargždų (Žiogaičių) k.
Gyvolių I dv.
Gyvolių II (Verteliškės) dv.
Gyvolių k.
Godeliškės plv.
Gudų (Čebrelių) plv.
Gudų plv.
Kalnynės (Palnosų) vs.
Kapėnų dv.
Kapėnų k.
Kazlavčiznos dv.
Kegrių k.
Krakių k.
Lielaičių (Simutiškės) k.
Maigų k.
Mariampolės plv.
Marškonės dv.
Mažeikių k.
Medžialenkės k.
Meinorių k.
Meškelių dv.
Meškelių k.
Miežių I dv.
Miežių II dv.
Miežių k.
Mylių I k.
Mylių II k.
Nabuilių k.
Narkiškių plv.
Pabarškų k.
Pabarškų plv.
Padarbio vs.
Padvarėlių k.
Padvarių k.
Pakalupės k.
Pakapių k.
Palnosų k.
Palnosų plv.
Pauliankos vs.
Paventės k.
Pavirvyčio dv.
Pavirvytės k.
Pažemgrindžio k.
Peiliškių k.
Pluogų k.
Purvėnų k.
Ramoniškių k.
Rekečių k.
Santeklių k.
Skleipių dv.
Skleipių k.
Smiltynės vs.
Sonteklių dv.
Sovaičių k.
Stočkų dv.
Svirkančių k.
Tučių dv.
Tučių I k.
Tučių II k.
Tučių plv.
Uogiškių I k.
Uogiškių II k.
Užlieknės k.
Užventės k.
Viekšnių mst. t. gyv.
Zacišų plv.
Zaventės k.
Žalionės k.
Žybikų I k.
Žybikų II k.
Žibikų k.
Žiogaičių k.
Žvirblynės vs.

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1858 m. gegužės 28 d. Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (rus. ревизская сказка) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1923 m. gyveno 10 549 žmonės:

Lietuviai - 90,86% (9585);
Žydai - 4,71% (497);
Latviai - 1,54% (162);
Baltarusiai - 1,33% (140);
Rusai - 0,81% (86);
Vokiečiai - 0,38% (40);
Kiti - 0,37% (39).

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1849	Urvikiai	Jonas Jašmantas, visuomenės veikėjas	1906
1884	Boguslavas	Algirdas Chominskis, kalbininkas	1943
1936	Pakalupis	Stasys Keinys, kalbininkas	2024
1937	Tučiai	Gražina Balandytė, aktorė	2020
1938	Kapėnai	Vaclovas Juodpusis, muzikologas
1942	Purvienai	Simonas Narbutas, energetikas

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
Viekšnių valsčius. Mažeikių krašto enciklopedija.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 150
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 624 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 629 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 82–83

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Viekšnių valsčius. Mažeikių krašto enciklopedija.

[3] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 150

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 624 psl.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 629 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 82–83

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]