Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viešoji diplomatija angl public diplomacy yra kintantis su istoriniais tarptautinių santykių periodais glaudžiai susijęs
Viešoji diplomatija
Viešoji diplomatija (angl. public diplomacy) yra kintantis, su istoriniais tarptautinių santykių periodais glaudžiai susijęs reiškinys, kurio apibrėžimas nėra visiškai nusistovėjęs. Tarp tarptautinių santykių specialistų paplitę įvairūs viešosios diplomatijos apibrėžimai, vis dėlto plačiąja prasme viešąją diplomatiją galima apibūdinti kaip komunikaciją, peržengiančią valstybės sienas, siekiant užmegzti dialogą su užsienio auditorija, turint tikslą informuoti ir daryti jai įtaką. Viešoji diplomatija dažniausiai laikoma tik pagalbine priemone pagrindinėms politinėms iniciatyvoms. Viešoji diplomatija gali būti kaip vienas iš įrankių stiprinti valstybės įvaizdį ir didinti „švelniąją“ galią, abiejų procesų funkcija išlieka ta pati – įtikinti kitą šalį patikėti skleidžiama žinute.
Viešoji diplomatija vykdoma per dvi politikos kryptis – komunikacinę ir kultūrinę. Pirmoji užtikrina komunikuojamos žinutės tinkamą suvokimą tarptautinėje erdvėje, o antroji – vykdo kultūrinę sklaidą. Abiem atvejais teisingam politikos įgyvendinimui pasitelkiamos tos pačios priemonės: žiniasklaida, įvairūs renginiai, oficialios kalbos ir pan.
Pažymėtina, jog viešoji diplomatija neturi tikslo kritikuoti ir nuvertinti tradicinių diplomatų ar valstybės atstovų indėlio politinių sprendimų formavime, tačiau siekiama bendro tikslo – šalies populiarumo skatinimo, plečiant tarptautinės komunikacijos auditoriją įtraukiant ir viešosios diplomatijos kryptį. Esminis skirtumas tarp šių diplomatijos sričių – viešosios diplomatijos siekis netiesiogiai veikti politinių sprendimų procesus, pasitelkiant žiniasklaidos priemones, įvairių organizacijų komunikacijos tinklus, kurie gali lemti visuomenės nuomonę.
Apibrėžimas
Išskiriami pagrindiniai viešosios diplomatijos apibrėžimai, kurie ilgainiui keitėsi kartu su besikeičiančia pasaulio tvarka ir globalizacijos procesų įsigalėjimu. Termino ribos nėra iki galo aiškios ir paslankios istorinių įvykių kaitos procesui. Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatas Hans N. Tuch viešąją diplomatiją yra linkęs apibrėžti kaip „vyriausybės bendravimo su užsienio auditoriją procesą, bandant suteikti suvokimą apie savo šalies idėjas ir siektinus idealus, institucijas ir kultūrą, nacionalinius tikslus ir esamą politiką“.
Kiti du tarptautinių santykių akademikai B. Signitzer ir T. Coombs patobulino viešosios diplomatijos apibrėžimą, atkreipdami dėmesį į pasikeitusią tarptautinės sistemos tvarką ir į apibrėžimą įtraukė privačių asmenų bei grupių įtaką viešajai nuomonei. Mokslininkai taip apibrėžia viešąją diplomatiją: „vyriausybių ir privačių asmenų bei grupių daromą tiesioginę ar netiesioginę įtaką viešajai nuomonei ir įsitikinimams, kurie tiesiogiai daro įtaką kitų vyriausybių užsienio politikos sprendimams“. Į viešosios diplomatijos apibrėžimo debatus įsitraukia ir akademikas E. Gilboa, kuriam ši diplomatijos forma yra suvokiama kaip komunikacijos sistema, skirta užmegzti dialogą tiek su valstybės draugais, tiek ir su priešiškai nusiteikusiomis šalimis. Tokiai sistemai plėtoti reikia atitinkamos informacijos ir gebėjimo plėtoti paramą ir pritarimą savo veiksmams, politikai tikslinės auditorijos rėmuose.
Viešoji diplomatija ir propaganda
Viešoji diplomatija gali būti klaidingai tapatinama su propaganda ir iš to kilti neigiamas požiūris į viešosios diplomatijos raišką tarptautinėje erdvėje. Nors propaganda ir viešoji diplomatija gali turėti keletą istorinių sąryšio taškų dėl propagandos termino aptakumo ir neigiamų asociacijų, kur propaganda tapatinama su melu, siekiu įtikinti ideologijos teisumu ir dažniausiai siejama su Šaltojo karo laikotarpio politika, vis dėlto viešoji diplomatija ir propaganda turi aiškią skirtį – skirtingą poveikio tikslą.
Propaganda siekia valdyti, apriboti visuomenės siekį žinoti, propagandos informacija dažniausiai nepilna, ribota, iškraipyta, dažniausiai neturinti jokios alternatyvios nuomonės, kraštutiniu atveju – totalitarinio režimo akivaizdoje propaganda pasižymi ir akivaizdžia cenzūra. Viešosios diplomatijos tikslas – skatinti tikslinės auditorijos smalsumą, plėsti požiūrį, skatinti domėtis ir ieškoti informacijos. Kaip teigė Harvardo universiteto profesorius Joseph S. Nye, viešoji diplomatija tarsi „dviejų krypčių gatvė“ diplomatas ne tik siekia savo valstybės interesų įtvirtinimo, bet ir skatina dialogą, atsižvelgiant į išsakytas pastabas. Kitaip tariant, viešoji diplomatija pripažįsta nuomonių ir idėjų pliuralizmą, darant prielaidą, jog tikslinė auditorija pati tęs aktyvų gilinimąsi į siūlomas idėjas, propaganda – slopina aktyvumą ir vienašališkai primeta monologą, nesuteikdama erdvės dvipusei komunikacijai.
Viešoji diplomatija šiandieniniame pasaulyje
Viešosios diplomatijos vietą globaliame pasaulyje iš dalies apibrėžia valstybės pasirinkimas naudoti „švelniąją“ arba „kietąją“ galią. Vis dažniau pasirenkant „švelniosios“ galios kryptį, pagrindiniu įrankiu šiai galiai plėtoti pasirenkama ir viešoji diplomatija. Globalaus pasaulio skatinamas bendradarbiavimas tarp valstybių keičia ir diplomatijos formas – svarbą praranda tiesioginė konfrontacija su kita valstybe, ją keičia kitos šalies įtraukimas į savo vertybių skalę, demonstruojant savo valstybės galimybes ir perspektyvas.
Pasikeitus pasaulio sistemos tvarkai, kuri nusistovėjo Šaltojo karo laikotarpiu, kuomet viešajai diplomatijai svarbesni uždaviniai buvo ideologijos ir interesų plėtojimas, šiandienos pasaulyje viešoji diplomatija linkusi skleisti idėjas, vertybes, siekį užmegzti dialogą ir bendradarbiauti. Į šį procesą įtraukiamos ne tik vyriausybinės, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kitos šalies vietiniai gyventojai. Kai kurie autoriai, tokie kaip Peter Van Ham, netgi iškelia idėją, jog tradicinė diplomatija gali prarasti savo vietą šiandieniniame pasaulyje, nes vis svarbesniu dalyku tampa šalies įvaizdis, per kurį įgyjama įtaka kitiems tarptautinės sistemos nariams. Prie viešosios diplomatijos lengvesnio įgyvendinimo prisideda ir technologiniai visuomenės pokyčiai – interneto pagalba lengviau pasiekti kitos šalies auditoriją ar transliuoti savo idėjas ir vertybes viso pasaulio gyventojams.
Šaltiniai
- Dagyte I, Zykas A. Country branding: qualitatively new shift in country image communication. Nuoroda: <http://www.ku.lt/sociologija/files/2008-3.p.58-70.pdf[neveikianti nuoroda]
- Riordan, Sh., (2004) Dialogue-based Public Diplomacy: A New Foreign Policy Paradigm? Netherlands Institute of International Relations 'Clingendael' Nuoroda: http://www.clingendael.nl/publications/2004/20041100_cli_paper_dip_issue95.pdf Archyvuota kopija 2011-09-11 iš Wayback Machine projekto.
- Henrikson, A. K., (2006) What Can Public Diplomacy Achieve? Netherlands Institute of International Relations 'Clingendael' <http://www.diplomatie.gouv.fr/fr/IMG/pdf/publicdiplo.pdf>
- What is Public Diplomacy? (2008) Public Diplomacy Alumni Association <http://www.publicdiplomacy.org/1.htm Archyvuota kopija 2011-08-30 iš Wayback Machine projekto.>
- Gilboa, E., (2008) Searching for a Theory of Public Diplomacy. The ANNALS of the American Academy of Political and Social Science 616, 55-77. doi: 10.1177/0002716207312142.
- Gilboa, E., (2006) Public Diplomacy: the Missing Component in Israel’s Foreign Policy. Israel Affairs, Vol. 21, No. 4, 715–747. doi: 10.1080/13533310600890067. <http://uscpublicdiplomacy.com/pdfs/gilboa_israel_publicdiplomacy_Oct06.pdf Archyvuota kopija 2008-06-14 iš Wayback Machine projekto.>
- Arsenault, A., Cowan, G., (2008) Moving from Monologue to Dialogue to Collaboration: The Three Layers of Public Diplomacy. The ANNALS of the American Academy of Political and Social Science 616, 10-30. doi: 10.1177/0002716207311863.
- Nye J. S. The Benefits of Soft Power <http://hbswk.hbs.edu/archive/4290.html Archyvuota kopija 2014-03-24 iš Wayback Machine projekto.>
- Melissen, J., (2005) The New Public Diplomacy: Between Theory and Practice. Iš J. Melissen, D. Lee, P. Sharp (red). The New Public Diplomacy: Soft Power in International Relations, New York: Palgrave Macmillan
- Van Ham, P., (2005) Power, Public Diplomacy, and the Pax Americana. Iš J. Melissen, D. Lee, P. Sharp (red). The New Public Diplomacy: Soft Power in International Relations New York: Palgrave Macmillan
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viešoji diplomatija, Kas yra Viešoji diplomatija? Ką reiškia Viešoji diplomatija?
Viesoji diplomatija angl public diplomacy yra kintantis su istoriniais tarptautiniu santykiu periodais glaudziai susijes reiskinys kurio apibrezimas nera visiskai nusistovejes Tarp tarptautiniu santykiu specialistu paplite įvairus viesosios diplomatijos apibrezimai vis delto placiaja prasme viesaja diplomatija galima apibudinti kaip komunikacija perzengiancia valstybes sienas siekiant uzmegzti dialoga su uzsienio auditorija turint tiksla informuoti ir daryti jai įtaka Viesoji diplomatija dazniausiai laikoma tik pagalbine priemone pagrindinems politinems iniciatyvoms Viesoji diplomatija gali buti kaip vienas is įrankiu stiprinti valstybes įvaizdį ir didinti svelniaja galia abieju procesu funkcija islieka ta pati įtikinti kita salį patiketi skleidziama zinute Viesoji diplomatija vykdoma per dvi politikos kryptis komunikacine ir kulturine Pirmoji uztikrina komunikuojamos zinutes tinkama suvokima tarptautineje erdveje o antroji vykdo kulturine sklaida Abiem atvejais teisingam politikos įgyvendinimui pasitelkiamos tos pacios priemones ziniasklaida įvairus renginiai oficialios kalbos ir pan Pazymetina jog viesoji diplomatija neturi tikslo kritikuoti ir nuvertinti tradiciniu diplomatu ar valstybes atstovu indelio politiniu sprendimu formavime taciau siekiama bendro tikslo salies populiarumo skatinimo pleciant tarptautines komunikacijos auditorija įtraukiant ir viesosios diplomatijos kryptį Esminis skirtumas tarp siu diplomatijos sriciu viesosios diplomatijos siekis netiesiogiai veikti politiniu sprendimu procesus pasitelkiant ziniasklaidos priemones įvairiu organizaciju komunikacijos tinklus kurie gali lemti visuomenes nuomone ApibrezimasIsskiriami pagrindiniai viesosios diplomatijos apibrezimai kurie ilgainiui keitesi kartu su besikeiciancia pasaulio tvarka ir globalizacijos procesu įsigalejimu Termino ribos nera iki galo aiskios ir paslankios istoriniu įvykiu kaitos procesui Jungtiniu Amerikos Valstiju diplomatas Hans N Tuch viesaja diplomatija yra linkes apibrezti kaip vyriausybes bendravimo su uzsienio auditorija procesa bandant suteikti suvokima apie savo salies idejas ir siektinus idealus institucijas ir kultura nacionalinius tikslus ir esama politika Kiti du tarptautiniu santykiu akademikai B Signitzer ir T Coombs patobulino viesosios diplomatijos apibrezima atkreipdami demesį į pasikeitusia tarptautines sistemos tvarka ir į apibrezima įtrauke privaciu asmenu bei grupiu įtaka viesajai nuomonei Mokslininkai taip apibrezia viesaja diplomatija vyriausybiu ir privaciu asmenu bei grupiu daroma tiesiogine ar netiesiogine įtaka viesajai nuomonei ir įsitikinimams kurie tiesiogiai daro įtaka kitu vyriausybiu uzsienio politikos sprendimams Į viesosios diplomatijos apibrezimo debatus įsitraukia ir akademikas E Gilboa kuriam si diplomatijos forma yra suvokiama kaip komunikacijos sistema skirta uzmegzti dialoga tiek su valstybes draugais tiek ir su priesiskai nusiteikusiomis salimis Tokiai sistemai pletoti reikia atitinkamos informacijos ir gebejimo pletoti parama ir pritarima savo veiksmams politikai tikslines auditorijos remuose Viesoji diplomatija ir propagandaViesoji diplomatija gali buti klaidingai tapatinama su propaganda ir is to kilti neigiamas poziuris į viesosios diplomatijos raiska tarptautineje erdveje Nors propaganda ir viesoji diplomatija gali tureti keleta istoriniu sarysio tasku del propagandos termino aptakumo ir neigiamu asociaciju kur propaganda tapatinama su melu siekiu įtikinti ideologijos teisumu ir dazniausiai siejama su Saltojo karo laikotarpio politika vis delto viesoji diplomatija ir propaganda turi aiskia skirtį skirtinga poveikio tiksla Propaganda siekia valdyti apriboti visuomenes siekį zinoti propagandos informacija dazniausiai nepilna ribota iskraipyta dazniausiai neturinti jokios alternatyvios nuomones krastutiniu atveju totalitarinio rezimo akivaizdoje propaganda pasizymi ir akivaizdzia cenzura Viesosios diplomatijos tikslas skatinti tikslines auditorijos smalsuma plesti poziurį skatinti dometis ir ieskoti informacijos Kaip teige Harvardo universiteto profesorius Joseph S Nye viesoji diplomatija tarsi dvieju krypciu gatve diplomatas ne tik siekia savo valstybes interesu įtvirtinimo bet ir skatina dialoga atsizvelgiant į issakytas pastabas Kitaip tariant viesoji diplomatija pripazįsta nuomoniu ir ideju pliuralizma darant prielaida jog tiksline auditorija pati tes aktyvu gilinimasi į siulomas idejas propaganda slopina aktyvuma ir vienasaliskai primeta monologa nesuteikdama erdves dvipusei komunikacijai Viesoji diplomatija siandieniniame pasaulyjeViesosios diplomatijos vieta globaliame pasaulyje is dalies apibrezia valstybes pasirinkimas naudoti svelniaja arba kietaja galia Vis dazniau pasirenkant svelniosios galios kryptį pagrindiniu įrankiu siai galiai pletoti pasirenkama ir viesoji diplomatija Globalaus pasaulio skatinamas bendradarbiavimas tarp valstybiu keicia ir diplomatijos formas svarba praranda tiesiogine konfrontacija su kita valstybe ja keicia kitos salies įtraukimas į savo vertybiu skale demonstruojant savo valstybes galimybes ir perspektyvas Pasikeitus pasaulio sistemos tvarkai kuri nusistovejo Saltojo karo laikotarpiu kuomet viesajai diplomatijai svarbesni uzdaviniai buvo ideologijos ir interesu pletojimas siandienos pasaulyje viesoji diplomatija linkusi skleisti idejas vertybes siekį uzmegzti dialoga ir bendradarbiauti Į sį procesa įtraukiamos ne tik vyriausybines bet ir nevyriausybines organizacijos kitos salies vietiniai gyventojai Kai kurie autoriai tokie kaip Peter Van Ham netgi iskelia ideja jog tradicine diplomatija gali prarasti savo vieta siandieniniame pasaulyje nes vis svarbesniu dalyku tampa salies įvaizdis per kurį įgyjama įtaka kitiems tarptautines sistemos nariams Prie viesosios diplomatijos lengvesnio įgyvendinimo prisideda ir technologiniai visuomenes pokyciai interneto pagalba lengviau pasiekti kitos salies auditorija ar transliuoti savo idejas ir vertybes viso pasaulio gyventojams SaltiniaiDagyte I Zykas A Country branding qualitatively new shift in country image communication Nuoroda lt http www ku lt sociologija files 2008 3 p 58 70 pdf neveikianti nuoroda Riordan Sh 2004 Dialogue based Public Diplomacy A New Foreign Policy Paradigm Netherlands Institute of International Relations Clingendael Nuoroda http www clingendael nl publications 2004 20041100 cli paper dip issue95 pdf Archyvuota kopija 2011 09 11 is Wayback Machine projekto Henrikson A K 2006 What Can Public Diplomacy Achieve Netherlands Institute of International Relations Clingendael lt http www diplomatie gouv fr fr IMG pdf publicdiplo pdf gt What is Public Diplomacy 2008 Public Diplomacy Alumni Association lt http www publicdiplomacy org 1 htm Archyvuota kopija 2011 08 30 is Wayback Machine projekto gt Gilboa E 2008 Searching for a Theory of Public Diplomacy The ANNALS of the American Academy of Political and Social Science 616 55 77 doi 10 1177 0002716207312142 Gilboa E 2006 Public Diplomacy the Missing Component in Israel s Foreign Policy Israel Affairs Vol 21 No 4 715 747 doi 10 1080 13533310600890067 lt http uscpublicdiplomacy com pdfs gilboa israel publicdiplomacy Oct06 pdf Archyvuota kopija 2008 06 14 is Wayback Machine projekto gt Arsenault A Cowan G 2008 Moving from Monologue to Dialogue to Collaboration The Three Layers of Public Diplomacy The ANNALS of the American Academy of Political and Social Science 616 10 30 doi 10 1177 0002716207311863 Nye J S The Benefits of Soft Power lt http hbswk hbs edu archive 4290 html Archyvuota kopija 2014 03 24 is Wayback Machine projekto gt Melissen J 2005 The New Public Diplomacy Between Theory and Practice Is J Melissen D Lee P Sharp red The New Public Diplomacy Soft Power in International Relations New York Palgrave Macmillan Van Ham P 2005 Power Public Diplomacy and the Pax Americana Is J Melissen D Lee P Sharp red The New Public Diplomacy Soft Power in International Relations New York Palgrave Macmillan