Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Viduržemio Norikas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Norikas buvo keltų karalystė dabartinės Austrijos teritorijoje, vėliau Romos imperijos klientelinė valstybė Regnum Noricum, dar vėliau – Romos provincija. Šiaurėje ribojosi su Dunojumi, vakaruose su Retija ir , rytuose su Panonija, pietuose – su Panonija, Dalmatija ir Italija. Provincija buvo dabartinių Štirijos, Karintijos ir Austrijos į vakarus nuo Vienos teritorijoje, taip pat apėmė dalį Bavarijos ir Zalcburgo.
Norikas lot. NORICUM | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Valstybė | Romos imperija | |||
(nuo IV a.) | Ilyrijos diecezija | |||
Administracinis centras |
Raida
Karalystė
Noriko gyventojai buvo ilyrai valdomi įvairių keltų genčių, kurių svarbiausia buvo (lot. taurisci, romėnų pervadinta į norici (norikai) pagal jų sostinę Noreia (nežinoma, kur ji buvo). Vėliau sostine tapo Virunum, miestas prie Magdalenos kalno. Noriko gyventojai buvo karingi, užsiiminėjo daugiausia žemdirbyste. Norikas buvo pietinis keltų atramos punktas iš kurio puldinėdavo Italiją. Pagal radinius prie Halštato miesto Norike pavadinta keltų geležies amžiaus Halštato kultūra. Norike buvo randama geležies rūda, kurią vietiniai gyventojai mokėjo perdirbti.
16 m. pr. m. e. Noriko keltai kartu su Panonijos gyventojais įsiveržė į Istriją, kur buvo sumušti Ilyrijos prokonsulo (Publius Silius). Netrukus po to Norikas buvo aneksuotas, tačiau ne tiesiogiai integruotas į Romos imperiją kaip provincija, o tapo autonomine karalyste (regnum Noricum). Ją kontroliavo imperijos prokuratorius. Marko Antonijaus valdymo metu Norike įkurdintas legionas ir legiono vadas tapo provincijos valdytoju.
Provincija
40 m. karalystė buvo galutinai integruota į Romos imperiją valdant Klaudijui I, kaip imperijos provincija su sostine Virunum, šalia Klagenfurto.
Diokletiano laikais Norikas padalintas į Paupio Noriką (lot. Noricum ripense, palei Dunojų) ir Viduržemio Noriką (lot. Noricum mediterranum, pietinė kalnuotoji dalis). Abi provincijos priklausė Ilyrijos diecezijai.
Norike apsigyveno romėnai ir norikai buvo romanizuoti. Romėnų įkurtos kolonijos ir pagrindiniai miestai – Virunum, Teurnia, Aguntum, Flavia Solva, Santicum, Ovilava, Iuenna, Celeia, Iuvavum (Zalcburgas) ir .
Žlugus Romos imperijai, dalyje Noriko provincijų apsigyvenę slavai ir avarai VII a. sukūrė pirmąją slavų valstybę, vadinamąją Karantaniją. Maždaug šimtą metų vėliau visa teritorija pateko į įtaką.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viduržemio Norikas, Kas yra Viduržemio Norikas? Ką reiškia Viduržemio Norikas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Norikas buvo keltu karalyste dabartines Austrijos teritorijoje veliau Romos imperijos klienteline valstybe Regnum Noricum dar veliau Romos provincija Siaureje ribojosi su Dunojumi vakaruose su Retija ir rytuose su Panonija pietuose su Panonija Dalmatija ir Italija Provincija buvo dabartiniu Stirijos Karintijos ir Austrijos į vakarus nuo Vienos teritorijoje taip pat apeme dalį Bavarijos ir Zalcburgo Norikas lot NORICUM 40 VII a Valstybe Romos imperija nuo IV a Ilyrijos diecezijaAdministracinis centrasRaidaKaralyste Keltu Noriko karalyste apie 15 pr m e pries romenu uzkariavima Noriko gyventojai buvo ilyrai valdomi įvairiu keltu genciu kuriu svarbiausia buvo lot taurisci romenu pervadinta į norici norikai pagal ju sostine Noreia nezinoma kur ji buvo Veliau sostine tapo Virunum miestas prie Magdalenos kalno Noriko gyventojai buvo karingi uzsiiminejo daugiausia zemdirbyste Norikas buvo pietinis keltu atramos punktas is kurio puldinedavo Italija Pagal radinius prie Halstato miesto Norike pavadinta keltu gelezies amziaus Halstato kultura Norike buvo randama gelezies ruda kuria vietiniai gyventojai mokejo perdirbti 16 m pr m e Noriko keltai kartu su Panonijos gyventojais įsiverze į Istrija kur buvo sumusti Ilyrijos prokonsulo Publius Silius Netrukus po to Norikas buvo aneksuotas taciau ne tiesiogiai integruotas į Romos imperija kaip provincija o tapo autonomine karalyste regnum Noricum Ja kontroliavo imperijos prokuratorius Marko Antonijaus valdymo metu Norike įkurdintas legionas ir legiono vadas tapo provincijos valdytoju Provincija 40 m karalyste buvo galutinai integruota į Romos imperija valdant Klaudijui I kaip imperijos provincija su sostine Virunum salia Klagenfurto Diokletiano laikais Norikas padalintas į Paupio Norika lot Noricum ripense palei Dunoju ir Vidurzemio Norika lot Noricum mediterranum pietine kalnuotoji dalis Abi provincijos priklause Ilyrijos diecezijai Norike apsigyveno romenai ir norikai buvo romanizuoti Romenu įkurtos kolonijos ir pagrindiniai miestai Virunum Teurnia Aguntum Flavia Solva Santicum Ovilava Iuenna Celeia Iuvavum Zalcburgas ir Zlugus Romos imperijai dalyje Noriko provinciju apsigyvene slavai ir avarai VII a sukure pirmaja slavu valstybe vadinamaja Karantanija Mazdaug simta metu veliau visa teritorija pateko į įtaka