Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Vidurinė valų kalba val Cymraeg CanolKalbamaVelsasKalbančiųjų skaičiusXV a išnyko virto šiuolaikine valų kalbaKilmėIndoe
Vidurinė valų kalba
| Vidurinė valų kalba val. Cymraeg Canol | |
| Kalbama | Velsas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | XV a. išnyko, virto šiuolaikine valų kalba |
| Kilmė | Indoeuropiečių kalbos
|
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | nėra |
| ISO 639-2 | nėra |
| ISO 639-3 | wlm |
Vidurinė valų kalba (val. Cymraeg Canol) – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo XII iki XIV a., vidurinė valų kalba paliudyta žymiai geriau nei ankstesni valų kalbos laikotarpiai. Vidurinė valų kalba kilo tiesiogiai iš senosios valų kalbos (val. Hen Gymraeg). Kalbos pavadinimas vidurine valų kalba – Cymraec Canawl, jis dar galėjo būti rašomas vartojant <k> vietoj <c>.
Literatūra ir istorija
Vidurine valų kalba parašytos beveik visos išlikusios ankstyvosios „“ apysakos, nors pačios apysakos neabejotinai daug senesnės. Tai ir daugumos valų įstatymų rankraščių kalba. Šiuolaikiniams valų kalbos vartotojams vidurinė valų kalba gana gerai suprantama, nors ir reikalauja šiokių tokių pastangų.
Fonologija
Vidurinės valų kalbos fonologija labai panaši į dabartinę, esama tik keleto skirtumų. Raidė u, dabartinėje šiaurės vakarų valų tarmėje žyminti /ɨ/ ir pietų bei šiaurės rytų valų tarmėse /i/, vidurinėje valų kalboje žymėjo sulūpintą vidurinės eilės viršutinio pakilimo balsį /ʉ/. Vidurinėje valų kalboje nekirčiuotuose galiniuose skiemenyse sutinkamas dvibalsis aw, o šiuolaikinėje valų kalboje jis virtęs balsiu o (pvz., vid. val. marchawc = dab. val. marchog 'raitelis'). Panašiai vidurinės valų kalbos dvibalsiai ei ir eu galiniuose skiemenyse virtę ai ir au, pvz., vid. val. seith = dab. val. saith 'septyni', vid. val. heul = dab. val. haul 'saulė'.
Senojoje ir vidurinėje valų kalboje lūpų pučiamieji priebalsiai tikriausiai buvo abilūpiai /ɸ β/, o ne lūpų dantiniai /f v/ kaip šiuolaikinėje valų kalboje.
Rašyba
Vidurinės valų kalbos rašyba nebuvo sunorminta, skirtinguose rankraščiuose vartojami labai įvairūs garsų perteikimo variantai. Galima apibendrinti keletą vidurinės ir šiuolaikinės valų kalbos rašybos skirtumų. Pavyzdžiui, šiuolaikinės valų kalbos savybiniai būdvardžiai (t. y. įvardžiai) dab. val. ei 'jo, jos', dab. val. eu 'jų' ir prielinksnis dab. val. i 'link' labai dažnai rašomi vid. val. y, taigi rašomi taip pat, kaip žymimasis artikelis y ir santykinė dalelytė y. Todėl vidurinėje valų kalboje žodžių junginys y gath reiškia ir '(ši) katė' (rašyba kaip šiuolaikinėje valų kalboje), ir 'jo katė' (dab. val. ei gath), ir 'link katės' (dab. val. i gath). Žodžio gale skardieji sprogstamieji priebalsiai /d ɡ/ žymimi raidėmis t c, pavyzdžiui, vid. val. diffryt 'apsauga' (dab. val. diffryd), vid. val. redec 'bėgimas' (dab. val. rhedeg). Garsas /k/ prieš balsius e i y labai dažnai rašomas kaip k (šiuolaikinėje valų kalboje jis visada žymimas c, pvz., vid. val. keivyn = dab. val. ceifn 'trečios eilės pusbrolis'). Garsas /v/ paprastai žymimas raidėmis u arba v (jos viena kitą gali pakeisti kaip viduramžių lotynų kalboje), o žodžio gale rašoma f (šiuolaikinėje valų kalboje visada rašoma f, pvz., vid. val. auall = dab. val. afall 'obelis'). Garsas /ð/ dažniausiai užrašomas kaip d (šiuolaikinėje valų kalboje jis žymimas raidėmis dd, pvz., vid. val. dyd = dab. val. dydd 'diena'). Garsas /r̥/ išreiškiamas raide r, taigi neskiriamas nuo /r/ (šiuolaikinėje valų kalboje jie skiriami atitinkamai kaip rh ir r, pvz., vid. val. redec 'bėgimas' greta dab. val. rhedeg).
Gramatika
| caru 'mylėti' | bot 'būti' | |
|---|---|---|
| I vns. asmuo | caraf | wyf |
| II vns. asmuo | kery | wyt |
| III vns. asmuo | car | yw, ys, yssyd |
| I dgs. asmuo | caran | wyn |
| II dgs. asmuo | kerych | wych |
| III dgs. asmuo | carant | wynt |
Morfologija
Vidurinės valų kalbos morfologija artimesnė kitoms viduramžių keltų kalboms, pvz., . Pavyzdžiui, vidurinėje valų kalboje vienaskaitos III asmeniui būtajame laike vartojamos galūnės -wŷs, -ws, -es ir -as, taip pat ir forma su -odd. Šio laiko tam pačiam asmeniui vartojamos reduplikuotos formos kigleu '(jis) girdėjo', išvestos iš veiksmažodžio klywet 'girdėti', kuris atitinka senosios airių kalbos ·cúalae '(jis) girdėjo', išvestą iš veiksmažodžio ro·cluinethar '(jis) girdi'.
Vidurinėje valų kalboje geriau išsaugota būdvardžių daugiskaita, pvz., cochion 'raudoni' (vienaskaita coch). Šiuolaikinėje valų kalboje būdvardžiai dažnai neturi atskiros daugiskaitos formos.
Daiktavardžių daugiskaitos priesaga -awr vidurinėje valų kalboje labai produktyvi, o šiuolaikinėje valų kalboje ji pakeista priesaga (kitaip žiūrint – galūne) -au.
Sintaksė
Kaip ir šiuolaikinėje valų kalboje, VSO (tarinys–veiksnys–papildinys) žodžių tvarka (Gwelodd y brenin gastell 'Pamatė karalius pilį') vidurinėje valų kalboje buvo vartojama ne išimtinai, taip pat vartota netaisyklinga ir mišri žodžių tvarka: Y brenin a welodd gastell '[Tai buvo] karalius, kuris pamatė pilį'. Manoma, kad mišri žodžių tvarka pabrėžia veiksnį, šiuolaikinėje valų kalboje ji dažnai vartojama norint ką nors akcentuoti. Abiejų variantų skirtumas tas, kad mišriojoje žodžių tvarkoje neigiamoji dalelytė (ni/na) eina prieš veiksnį (vadinasi, Ni brenin a welodd gastell reiškia 'Tai buvo ne karalius, kuris pamatė pilį'), o netaisyklingojoje žodžių tvarkoje ši dalelytė eina prieš tarinį (Brenin ni welodd gastell = 'Karalius nepamatė pilies').
Išnašos
- Bollard, John K. (2007). „Mabinogi and 'Mabinogion'“. The Mabinogi. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.
- Strachan, John (1909). An introduction to early Welsh. Manchester: Manchester University Press. pp. v–vi.
- Evans, D. Simon (1964). A Grammar of Middle Welsh. Dublin: Dublin Institute for Advanced Studies. ISBN 1-85500-000-8.
- Morgan, Gareth (1996). „Reading Middle Welsh -- 3 Pronunciation: Diphthongs“. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.
- David Willis. Old and Middle Welsh (PDF). Department of Linguistics, University of Cambridge. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-05-07. Nuoroda tikrinta 2021-05-04.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vidurinė valų kalba, Kas yra Vidurinė valų kalba? Ką reiškia Vidurinė valų kalba?
Vidurine valu kalba val Cymraeg CanolKalbamaVelsasKalbanciuju skaiciusXV a isnyko virto siuolaikine valu kalbaKilmeIndoeuropieciu kalbos Keltu kalbos Salu keltu kalbos Britu kalbos Senoji valu kalba Vidurine valu kalbaKalbos kodaiISO 639 1neraISO 639 2neraISO 639 3wlm Vidurine valu kalba val Cymraeg Canol valu kalbos istorijos laikotarpis nuo XII iki XIV a vidurine valu kalba paliudyta zymiai geriau nei ankstesni valu kalbos laikotarpiai Vidurine valu kalba kilo tiesiogiai is senosios valu kalbos val Hen Gymraeg Kalbos pavadinimas vidurine valu kalba Cymraec Canawl jis dar galejo buti rasomas vartojant lt k gt vietoj lt c gt Literatura ir istorijaVidurine valu kalba parasytos beveik visos islikusios ankstyvosios apysakos nors pacios apysakos neabejotinai daug senesnes Tai ir daugumos valu įstatymu rankrasciu kalba Siuolaikiniams valu kalbos vartotojams vidurine valu kalba gana gerai suprantama nors ir reikalauja siokiu tokiu pastangu FonologijaVidurines valu kalbos fonologija labai panasi į dabartine esama tik keleto skirtumu Raide u dabartineje siaures vakaru valu tarmeje zyminti ɨ ir pietu bei siaures rytu valu tarmese i vidurineje valu kalboje zymejo sulupinta vidurines eiles virsutinio pakilimo balsį ʉ Vidurineje valu kalboje nekirciuotuose galiniuose skiemenyse sutinkamas dvibalsis aw o siuolaikineje valu kalboje jis virtes balsiu o pvz vid val marchawc dab val marchog raitelis Panasiai vidurines valu kalbos dvibalsiai ei ir eu galiniuose skiemenyse virte ai ir au pvz vid val seith dab val saith septyni vid val heul dab val haul saule Senojoje ir vidurineje valu kalboje lupu puciamieji priebalsiai tikriausiai buvo abilupiai ɸ b o ne lupu dantiniai f v kaip siuolaikineje valu kalboje RasybaVidurines valu kalbos rasyba nebuvo sunorminta skirtinguose rankrasciuose vartojami labai įvairus garsu perteikimo variantai Galima apibendrinti keleta vidurines ir siuolaikines valu kalbos rasybos skirtumu Pavyzdziui siuolaikines valu kalbos savybiniai budvardziai t y įvardziai dab val ei jo jos dab val eu ju ir prielinksnis dab val i link labai daznai rasomi vid val y taigi rasomi taip pat kaip zymimasis artikelis y ir santykine dalelyte y Todel vidurineje valu kalboje zodziu junginys y gath reiskia ir si kate rasyba kaip siuolaikineje valu kalboje ir jo kate dab val ei gath ir link kates dab val i gath Zodzio gale skardieji sprogstamieji priebalsiai d ɡ zymimi raidemis t c pavyzdziui vid val diffryt apsauga dab val diffryd vid val redec begimas dab val rhedeg Garsas k pries balsius e i y labai daznai rasomas kaip k siuolaikineje valu kalboje jis visada zymimas c pvz vid val keivyn dab val ceifn trecios eiles pusbrolis Garsas v paprastai zymimas raidemis u arba v jos viena kita gali pakeisti kaip viduramziu lotynu kalboje o zodzio gale rasoma f siuolaikineje valu kalboje visada rasoma f pvz vid val auall dab val afall obelis Garsas d dazniausiai uzrasomas kaip d siuolaikineje valu kalboje jis zymimas raidemis dd pvz vid val dyd dab val dydd diena Garsas r isreiskiamas raide r taigi neskiriamas nuo r siuolaikineje valu kalboje jie skiriami atitinkamai kaip rh ir r pvz vid val redec begimas greta dab val rhedeg GramatikaVeikiamosios rusies tiesiogines nuosakos esamasis laikas caru myleti bot buti I vns asmuo caraf wyfII vns asmuo kery wytIII vns asmuo car yw ys yssydI dgs asmuo caran wynII dgs asmuo kerych wychIII dgs asmuo carant wyntMorfologija Vidurines valu kalbos morfologija artimesne kitoms viduramziu keltu kalboms pvz Pavyzdziui vidurineje valu kalboje vienaskaitos III asmeniui butajame laike vartojamos galunes wŷs ws es ir as taip pat ir forma su odd Sio laiko tam paciam asmeniui vartojamos reduplikuotos formos kigleu jis girdejo isvestos is veiksmazodzio klywet girdeti kuris atitinka senosios airiu kalbos cualae jis girdejo isvesta is veiksmazodzio ro cluinethar jis girdi Vidurineje valu kalboje geriau issaugota budvardziu daugiskaita pvz cochion raudoni vienaskaita coch Siuolaikineje valu kalboje budvardziai daznai neturi atskiros daugiskaitos formos Daiktavardziu daugiskaitos priesaga awr vidurineje valu kalboje labai produktyvi o siuolaikineje valu kalboje ji pakeista priesaga kitaip ziurint galune au SintakseKaip ir siuolaikineje valu kalboje VSO tarinys veiksnys papildinys zodziu tvarka Gwelodd y brenin gastell Pamate karalius pilį vidurineje valu kalboje buvo vartojama ne isimtinai taip pat vartota netaisyklinga ir misri zodziu tvarka Y brenin a welodd gastell Tai buvo karalius kuris pamate pilį Manoma kad misri zodziu tvarka pabrezia veiksnį siuolaikineje valu kalboje ji daznai vartojama norint ka nors akcentuoti Abieju variantu skirtumas tas kad misriojoje zodziu tvarkoje neigiamoji dalelyte ni na eina pries veiksnį vadinasi Ni brenin a welodd gastell reiskia Tai buvo ne karalius kuris pamate pilį o netaisyklingojoje zodziu tvarkoje si dalelyte eina pries tarinį Brenin ni welodd gastell Karalius nepamate pilies IsnasosBollard John K 2007 Mabinogi and Mabinogion The Mabinogi Nuoroda tikrinta 2021 05 04 Strachan John 1909 An introduction to early Welsh Manchester Manchester University Press pp v vi Evans D Simon 1964 A Grammar of Middle Welsh Dublin Dublin Institute for Advanced Studies ISBN 1 85500 000 8 Morgan Gareth 1996 Reading Middle Welsh 3 Pronunciation Diphthongs Nuoroda tikrinta 2021 05 04 David Willis Old and Middle Welsh PDF Department of Linguistics University of Cambridge Suarchyvuotas originalas PDF 2021 05 07 Nuoroda tikrinta 2021 05 04