Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viduramžių meno sąvoka apima 1000 metų Europos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos meno istoriją Ji apibrėžia svarbiausias
Viduramžių menas
Viduramžių meno sąvoka apima 1000 metų Europos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos meno istoriją. Ji apibrėžia svarbiausias meno kryptis ir periodus, nacionalinio ir regioninio masto meną, žanrus, tautodailę ir pačius menininkus. Meno istorikai viduramžių meną skirsto į kelis periodus, pagrindiniai jų: ankstyvasis krikščioniškas, migracijos periodo, Bizantijos, britų salyno, priešromaninis, Romanika ir Gotika. Be to, kiekvienas regionas turėjo tik sau būdingą meno kryptį, pavyzdžiui, Anglo-Saksų arba Norse (Skandinavų) atšakas.
Viduramžių menas apėmė įvairias meno šakas, tačiau kūrinių išliko nedaug. Daugiausia išsaugota viduramžiškų skulptūrų, iliustruotų rankraščių, marginto stiklo ir metalo dirbinių bei mozaikų. Minėtų kūrinių išliko daugiau nei freskų, piešinių ant sienų ar gobelenų.
Viduramžių meno susiformavimui pagrindą padėjo Romos imperijos paveldas ir ankstyvoji Katalikų bažnyčia. Prie šių dviejų ištakų prisidėjo ir vadinamoji Barbarų kultūra. Viduramžių meno periodas baigėsi Renesansu, kurio metu menininkai grįžo prie Klasikinės meno sampratos, o Viduramžių paveldas daugumos mąstytojų ir kritikų buvo nuvertinamas kelis šimtus metų iki pat XIX a.
Apžvalga
Viduramžių epochos pradžioje reikšmingesnių meno dirbinių buvo vos vienas kitas – jų sukūrimas kainavo brangiai, be to, dauguma jų buvo religinio tipo, dažnai juos kūrė vienuoliai bažnyčioms puošti. Tuo tarpu Viduramžių pabaigoje nemažai darbų galima buvo atrasti net ir turtingesnių kaimiečių namuose.
Dažnai manoma, kad dauguma išlikusių meno kūrinių buvo religinio tipo, tačiau tai nėra tiesa. Nepaisant to, kad Viduramžiais Katalikų bažnyčia labai praturtėjo ir galėjo daug lėšų skirti meno kūrinių užsakymui ir pirkimui, tačiau egzistavo nemažai ir pasaulietiško meno, kuris savo verte nenusileidusio „dvasiškajam“. Tiesa, pastarasis nemažai nukentėjo – Viduramžiais stigo supratimo, kad meno kūrinius dera saugoti ir perduoti vėlesniems kartoms.
Vadinamieji Viduramžiai skirtingose šalyse prasidėjo skirtingu metu, Johnas Beckwithas savo knygoje „Ankstyvųjų Viduramžių menas“ rašo: „Esama skirtingų nuomonių, kada prasideda Viduramžiai. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 312–113 m., kai Konstantinas didysis pripažino krikščionybę oficialia Romos religija. Kiti mano, kad veikiau 476 m., kai paskutinį Vakarų Romos imperatorių nuvertė Odoakras. Vis dėlto dauguma sutaria, kad šią ribą žymi 800 m. Kalėdos, kai popiežius Leonas III Romoje vainikavo Frankų valstybės karalių Karolį.“. Taigi ir Viduramžių menas yra abstrakti sąvoka, ir meno istorikai ją tradiciškai skaido į smulkesnius periodus.
Ankstyvasis krikščioniškasis ir vėlyvasis Antikos menas
Ankstyvasis krikščioniškasis menas, taip pat vadinamas ir Vėlyvuoju Antikos menu, apibūdina maždaug nuo II mūsų eros amžiaus prasidėjusį periodą (prieš kurį Krikščioniškojo meno kūrinių beveik neišliko) ir besitęsusi iki V a. pradžios. Ankstyvasis krikščioniškasis menas daug ypatybių perėmė iš Romos imperijos kūrėjų, tačiau, laikui bėgant, šio stiliaus buvo atsisakoma – ypač piešiniuose pastebima vis mažiau realumo, perspektyvos. Kūriniuose atsiranda daugiau mistikos ir „šventumo“ elementų. Jei anksčiau portretuose buvo vaizduojami daugiausia profiliai, dabar žmonės iš kūrinių žvelgia tiesiai.
Bizantijos menas
Bizantijos menas – graikakalbėje Bizantijos imperijos teritorijoje vyravusi meno kryptis, susiformavusi po Romos imperijos skilimo į Rytų ir Vakarų. Šis periodas prasideda maždaug nuo V. amžiaus.
730–843 metais daug bizantiškųjų ikonų buvo sunaikinta ikonoklastiniu (angl. Iconoclasm) laikotarpiu, daugiausia jų išliko Italijoje (Romoje ir Ravenoje), Egipte ir Šv. Katerinos vienuolyne Sinajaus kalne.
Dėl religinių ir kultūrinių priežasčių Bizantijos menas buvo labai konservatyvus, tačiau išlaikė graikų realizmo tradicijas, kas konfrontavo su Viduramžiais gaja antirealizmo ir hieratiškumo (šventumo) banga. Bizantijos periodo menas labiau priminė Antikos meną – kūrėjai neatsisakė perspektyvos, o scenos ir herojai atrodė žymiai realiau. Šiame periode buvo sukurti kokybiškiausi meno kūriniai per visą Viduramžių periodą. Kaip centrinį meno krypties miestą galima išskirti Konstantinopolį. Didžiausi Bizantiškojo periodo pasekimai yra bažnyčių monumentinės freskos ir mozaikos.
Migracijos periodo menas
Migracijos periodo menas apibūdina vadinamųjų „barbarų“ – germanų ir rytų europiečių tautų sukurtus dirbinius jų migracijos metu maždaug III–IX a. Abstrakti sąvoka taikoma anglosaksų, vizigotų, vikingų (skandinavų), Merovingų meno kryptims. Šias kryptis jungia tai, kad jose daug naudojami animalistiniai motyvai. Dauguma meno dirbinių buvo maži ir lengvai transportuojami, tad nemažai jų išliko. Tarp jų – papuošalai ir kiti daiktai iš metalo. Piešiniuose daug geometrinių figūrų ir schematikos. Taip pat buvo vaizduojamos žmonių figūros, tačiau nelabai realistiškai.
Britų salyno menas
Britų salyno meno kryptimi vadinama VII–X amžiais Airijoje ir Britanijoje paplitusi kūryba. Salyno menas sujungė Keltų, Migracijos periodo, anglosaksų meno kryptis su Krikščioniškųjų knygų, kryžių, liturginių metalo dirbinių elementais. Kūriniuose daug detalių geometrinių, persipinančių, stilizuotų su gyvūnų kontūrais elementų. Pastarieji dažniausiai sutinkami rankraščiuose, bažnytinėse knygose. Panašiai buvo dailinami ir kilimai. Žmonių atvaizdų buvo nedaug, daugiausia – šventųjų portretai. Po truputį plito rankraščių ir knygų iliustravimas – dažnai buvo padinama pirmoji teksto ar kiekvienos pastraipos raidė ir išmarginama. Keli žodžiai arba net viena raidė galėjo užimti visą puslapį.
Priešromaninis menas
Priešromaninio meno krypties sąvoka apibūdina architektūros kryptį, taip pat iš dalies portretų ir portatyvius meno kūrinius, paplitusius Pietų Europoje (Ispanija, Italija, Pietų Prancūzija) maždaug tarp Vėlyvojo antikinio ir Romaniškojo periodo (XI a.). Ši meno kryptis paveikė šiaurinių Europos dalių meną. Iš pietinių ir šiaurinių kultūrų samplaikos išaugo Karolingų ir Otonų menas.
Romanika
Romanikos stilius plito XI–XII a. po Karolingų renesanso. Nepaisant regioninių skirtumų, romanika laikoma pirmuoju universaliu, beveik visoje Europoje pasireiškusiu stiliumi. Dėl klajoklių, saracėnų bei normanų, siaubusių Europą iki pat XI a. pradžios, antpuolių išliko mažai Karolingų ir Otonų laikų architektūrinių paminklų. Kadangi buvo suniokota daugybė pastatų, šiandien yra sunku tiksliai nustatyti kada ir kur gimė romaninis stilius.
Romaninis stilius buvo paplitęs Vakarų ir Centrinėje Europoje, kai kuriose Rytų Europos ir Artimųjų Rytų šalyse. Stiliaus paplitimą skatino vienuolynų (benediktinų, cistersų) kultūra. Šis stilius labiausiai išsiplėtojo Prancūzijoje (ypač Burgundijoje), Vokietijoje ir Italijoje (ypač Lombardijoje). XI–XII a. galutinai susiformavo romaninės architektūros tektonika, plastika, bendri stiliaus bruožai.
Būdingi romaninio stiliaus pastatai – pilys, vienuolynai, bažnyčios. Statyta iš tašytų akmens luitų (kiautinis mūras, kvadrinis mūras). Statiniuose ryškūs gynybinės architektūros bruožai: paprastos geometrinės formos, uždari tūriai, sunkios proporcijos, storos sienos, nedaug angų, santūri puošyba. Pastatams būdingas formų masyvumas, paprastumas, aukštos vidaus patalpos.
Bažnyčios galios sustiprėjimas sąlygojo sakralinio meno vienovę, o šiam menui priklauso didžiuma romaninių kūrinių. Išsiplėtojo bažnyčių ir vienuolynų architektūra. Sakralinėje architektūroje vyravo lotyniškojo kryžiaus plano bazilikos, dengtos cilindriniais arba kryžminiais skliautais, paremtais kontraforsais sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais.
Visi romaninio pastato elementai priklauso organinei sistemai. Visos plano dalys gražiai dera tarpusavyje. Romaniniame architektūriniame stiliuje harmoniją randa konstrukcija, technika bei plastika. Romaninė architektūra užlieja krikščioniškąsias Europos valstybes, tačiau atskiruose kontinentuose susiformuoja naujos architektūros mokyklos.
Gotika
Gotika vadinamas Europos architektūros ir dailės stilius, vyravęs XII–XVI a. Jis susiformavo Prancūzijoje XII amžiaus pirmojoje pusėje. Gotika plačiau išplito šiaurės bei vidurio Europoje, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje bei Anglijoje.
Jurgis Baltrušaitis savo knygoje „Fantastiškieji Viduramžiai“ rašo: „Apskritai gotikiniai Viduramžiai yra tartum gamtos ir gyvenimo atradimas. Po romaninės ikonografijos, kuri buvo susiformavusi nevienalytėje teritorijoje su savo monstrais, savo antikiniais ir rytietiškais stebuklais, knibždančiais abstrakčiame ar stilizuotame dekore, išsiskleidžia gyvoji flora, gimsta gražios žmogiškos figūros.“
Pagrindiniai gotikinės sakraliosios architektūros bruožai: pastatai ypatingai aukšti, dominuoja vertikalios linijos, pabrėžiančios kilimą į dangų, smailios arkos, gausu bokštelių. Bažnyčios dažniausiai trinavės arba penkianavės, su gerokai aukštesne už šonines centrine nava. Milžiniško ploto langai, dekoruoti vitražais, sukuria šviesų mirgesį pastatų viduje. Šiuos bruožus iš dalies perėmė ir , nors išskirtinių nesakralių pastatų buvo vos keletas – daugiausia Nyderlandų laisvųjų miestų rotušės.
Sumažinus būtinų konstrukcinių elementų užimamą plotą, atsiradusioje erdvėje pradėta diegti įvairias dekoracijas – langų vitražus, lipdinius ant lubų. Skulptūra beveik nesiskyrė nuo romaniškosios. Pastatų išorė taip pat buvo dekoruojama tiek skulptūromis, tiek architektūriniais elementais – bokšteliais, pilonais ir pan. Architektūroje gotikos etapai skiriami pagal dekoratyvumo pobūdį bei jo kiekį: ankstyvojoje gotikoje dekoratyvumas minimalus, brandžiojoje – gausus, o liepsnojančioje pasiekia tokį mastą, kad pastatai atrodo apgaubti liepsnų, sudarytų iš dekoratyviųjų elementų.
Gotikinė skulptūra susiformavo XIII a. Ji liko panaši į romaninę, vis dar atliko „vargdienių Biblijos“ funkciją. Tematika tapo įvairesnė: vietoj apokaliptinių vaizdų atsirado Madona su kūdikiu, scenos iš Marijos gyvenimo, pieta. Vaizduojami ne tik šventieji, bet ir paprasti žmonės, dirbantys lauko darbus. Vokietijos gotikinė skulptūra garsėjo istorinių personažų, mecenatų skulptūromis; skulptoriai siekė ne formų tobulumo, o perteikti veikėjų dvasinę būseną.
Gotikiniai rankraščiai tapo elegantiškesni, nei romaniniai. XIII a. Prancūzijoje susiformavo savitas miniatiūrų stilius – kaligrafija. Knygų tekstas komponuojamas siaurame plote, apipintame augaliniais motyvais. Daug dėmesio skiriama inicialams, jie itin puošnūs, apipinti augalų ornamentais, drugeliais, paukščiais, išskirti raudona ar žydra spalva, kartais auksu. XIV–XV a. miniatiūros ėmė priminti atskirą paveiksliuką. Ornamentus pakeitė peizažas arba interjeras.
Šaltiniai
- Beckwith, John (1996), Early Medieval Art: Carolingian, Ottonian, Romanesque, Thames & Hudson, 6 psl. ISBN 050020019X]
- Baltrušaitis, Jurgis (2001), Fantastiškieji Viduramžiai, leidykla VAGA, 9 psl. ISBN 5-415-01547-7]
Literatūra
- Atroshenko, V. I. & Collins, Judith (1985), The Origins of the Romanesque, London: Lund Humphries, ISBN 085331487X
- Alexander, Jonathan (1992), Medieval Illuminators and their Methods of Work, New Haven: Yale University Press, ISBN 0300056893
- Backhouse, Janet; Turner, D. H. & Webster, Leslie, eds. (1984), The Golden Age of Anglo-Saxon Art, 966-1066, British Museum Publications, ISBN 0714105325
- Beckwith, John (1964), Early Medieval Art: Carolingian, Ottonian, Romanesque, Thames & Hudson, ISBN 050020019X
- Calkins, Robert G. (1983), Illuminated Books of the Middle Ages, Ithaca, New York: Cornell University Press
- Calkins, Robert G. (1979), Monuments of Medieval Art, New York: Dutton, ISBN 0525475613
- (1913), The Gothic Image, Religious Art in France of the Thirteen Century (English trans. of 3rd ed.), London: Collins
- Campbell, Lorne (1998), The Fifteenth Century Netherlandish Paintings, National Gallery Catalogues (new series), New Haven: Yale University Press, ISBN 185709171X
- Cormack, Robin (1985), Writing in Gold, Byzantine Society and its Icons, London: George Philip, ISBN 0540010855
- Cormack, Robin (1997), Painting the Soul; Icons, Death Masks and Shrouds, London: Reaktion Books
- Dodwell, C. R. (1982), Anglo-Saxon Art, A New Perspective, Manchester: Manchester University Press, ISBN 071900926X (US edn. Cornell, 1985)
- Dodwell, C. R. (1993), The Pictorial arts of the West, 800-1200, New Haven: Yale University Press, ISBN 0300064934
- Henderson, George (1977), Early Medieval Art (rev. ed.), Harmondsworth: Penguin
- Hinks, Roger (1974), Carolingian Art, University of Michigan Press, ISBN 0472060716
- & Fleming, John (1982), "Honour", A World History of Art, London: Macmillan
- (1955), Early Medieval Art at the British Museum (2nd ed.), British Museum
- Pächt, Otto (1986), Book Illumination in the Middle Ages, London: Harvey Miller, ISBN 0199210608
- Plummer, John (1964), The Book of Hours of Catherine of Cleves, New York: Pierpont Morgan Library
- (1968), Byzantine Art (3rd ed.), Penguin Books
- Ross, Leslie (1996), Medieval Art, a topical dictionary, Greenwood Publishing Group, ISBN 0313293295
- (1975), Byzantine Style and Civilization, Baltimore: Penguin, ISBN 0140218270
- Schapiro, Meyer (1977), Selected Papers, volume 2, Romanesque Art, London: Chatto & Windus, ISBN 0701122390
- Schapiro, Meyer (1980), Selected Papers, volume 3, Late Antique, Early Christian and Mediaeval Art, London: Chatto & Windus, ISBN 0701125144
- Syndicus, Eduard (1962), Early Christian Art, London: Burns & Oates
- & Chatzidakis, Manolis (1982), The Icon, London: Evans Brothers, ISBN 0237456451 (trans of Le Icone, Montadori 1981)
- (1984), Anglo-Saxon Art: From The Seventh Century To The Norman Conquest, Woodstock, NY: Overlook Press, ISBN 0879519762
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viduramžių menas, Kas yra Viduramžių menas? Ką reiškia Viduramžių menas?
Viduramziu meno savoka apima 1000 metu Europos Artimuju Rytu ir Siaures Afrikos meno istorija Ji apibrezia svarbiausias meno kryptis ir periodus nacionalinio ir regioninio masto mena zanrus tautodaile ir pacius menininkus Meno istorikai viduramziu mena skirsto į kelis periodus pagrindiniai ju ankstyvasis krikscioniskas migracijos periodo Bizantijos britu salyno priesromaninis Romanika ir Gotika Be to kiekvienas regionas turejo tik sau budinga meno kryptį pavyzdziui Anglo Saksu arba Norse Skandinavu atsakas XII a bizantietiskos mozaikos Monreales katedroje Sicilija Viduramziu menas apeme įvairias meno sakas taciau kuriniu isliko nedaug Daugiausia issaugota viduramzisku skulpturu iliustruotu rankrasciu marginto stiklo ir metalo dirbiniu bei mozaiku Minetu kuriniu isliko daugiau nei fresku piesiniu ant sienu ar gobelenu Viduramziu meno susiformavimui pagrinda padejo Romos imperijos paveldas ir ankstyvoji Kataliku baznycia Prie siu dvieju istaku prisidejo ir vadinamoji Barbaru kultura Viduramziu meno periodas baigesi Renesansu kurio metu menininkai grįzo prie Klasikines meno sampratos o Viduramziu paveldas daugumos mastytoju ir kritiku buvo nuvertinamas kelis simtus metu iki pat XIX a ApzvalgaFreska Sienos miesto rotuseje Palazzo Pubblico 1338 m autorius Ambrogio Lorenzetti Viduramziu epochos pradzioje reiksmingesniu meno dirbiniu buvo vos vienas kitas ju sukurimas kainavo brangiai be to dauguma ju buvo religinio tipo daznai juos kure vienuoliai baznycioms puosti Tuo tarpu Viduramziu pabaigoje nemazai darbu galima buvo atrasti net ir turtingesniu kaimieciu namuose Daznai manoma kad dauguma islikusiu meno kuriniu buvo religinio tipo taciau tai nera tiesa Nepaisant to kad Viduramziais Kataliku baznycia labai praturtejo ir galejo daug lesu skirti meno kuriniu uzsakymui ir pirkimui taciau egzistavo nemazai ir pasaulietisko meno kuris savo verte nenusileidusio dvasiskajam Tiesa pastarasis nemazai nukentejo Viduramziais stigo supratimo kad meno kurinius dera saugoti ir perduoti velesniems kartoms Vadinamieji Viduramziai skirtingose salyse prasidejo skirtingu metu Johnas Beckwithas savo knygoje Ankstyvuju Viduramziu menas raso Esama skirtingu nuomoniu kada prasideda Viduramziai Kai kurie mokslininkai teigia kad 312 113 m kai Konstantinas didysis pripazino krikscionybe oficialia Romos religija Kiti mano kad veikiau 476 m kai paskutinį Vakaru Romos imperatoriu nuverte Odoakras Vis delto dauguma sutaria kad sia riba zymi 800 m Kaledos kai popiezius Leonas III Romoje vainikavo Franku valstybes karaliu Karolį Taigi ir Viduramziu menas yra abstrakti savoka ir meno istorikai ja tradiciskai skaido į smulkesnius periodus Ankstyvasis krikscioniskasis ir velyvasis Antikos menasPagrindinis straipsnis Ankstyvosios krikscionybes menas Konstantino arka Romoje 315 m Ankstyvasis krikscioniskasis menas taip pat vadinamas ir Velyvuoju Antikos menu apibudina mazdaug nuo II musu eros amziaus prasidejusį perioda pries kurį Krikscioniskojo meno kuriniu beveik neisliko ir besitesusi iki V a pradzios Ankstyvasis krikscioniskasis menas daug ypatybiu pereme is Romos imperijos kureju taciau laikui begant sio stiliaus buvo atsisakoma ypac piesiniuose pastebima vis maziau realumo perspektyvos Kuriniuose atsiranda daugiau mistikos ir sventumo elementu Jei anksciau portretuose buvo vaizduojami daugiausia profiliai dabar zmones is kuriniu zvelgia tiesiai Bizantijos menasPagrindinis straipsnis Bizantijos menas Karalius Dovydas groja arfa X a Paryziaus psalmynas Bizantijos menas graikakalbeje Bizantijos imperijos teritorijoje vyravusi meno kryptis susiformavusi po Romos imperijos skilimo į Rytu ir Vakaru Sis periodas prasideda mazdaug nuo V amziaus 730 843 metais daug bizantiskuju ikonu buvo sunaikinta ikonoklastiniu angl Iconoclasm laikotarpiu daugiausia ju isliko Italijoje Romoje ir Ravenoje Egipte ir Sv Katerinos vienuolyne Sinajaus kalne Del religiniu ir kulturiniu priezasciu Bizantijos menas buvo labai konservatyvus taciau islaike graiku realizmo tradicijas kas konfrontavo su Viduramziais gaja antirealizmo ir hieratiskumo sventumo banga Bizantijos periodo menas labiau primine Antikos mena kurejai neatsisake perspektyvos o scenos ir herojai atrode zymiai realiau Siame periode buvo sukurti kokybiskiausi meno kuriniai per visa Viduramziu perioda Kaip centrinį meno krypties miesta galima isskirti Konstantinopolį Didziausi Bizantiskojo periodo pasekimai yra baznyciu monumentines freskos ir mozaikos Migracijos periodo menasVII a pradzios anglosaksu Sutton Hoo peties sagtis Migracijos periodo menas apibudina vadinamuju barbaru germanu ir rytu europieciu tautu sukurtus dirbinius ju migracijos metu mazdaug III IX a Abstrakti savoka taikoma anglosaksu vizigotu vikingu skandinavu Merovingu meno kryptims Sias kryptis jungia tai kad jose daug naudojami animalistiniai motyvai Dauguma meno dirbiniu buvo mazi ir lengvai transportuojami tad nemazai ju isliko Tarp ju papuosalai ir kiti daiktai is metalo Piesiniuose daug geometriniu figuru ir schematikos Taip pat buvo vaizduojamos zmoniu figuros taciau nelabai realistiskai Britu salyno menasLindisfarno evangelija 715 m Britu salyno meno kryptimi vadinama VII X amziais Airijoje ir Britanijoje paplitusi kuryba Salyno menas sujunge Keltu Migracijos periodo anglosaksu meno kryptis su Krikscioniskuju knygu kryziu liturginiu metalo dirbiniu elementais Kuriniuose daug detaliu geometriniu persipinanciu stilizuotu su gyvunu konturais elementu Pastarieji dazniausiai sutinkami rankrasciuose baznytinese knygose Panasiai buvo dailinami ir kilimai Zmoniu atvaizdu buvo nedaug daugiausia sventuju portretai Po truputį plito rankrasciu ir knygu iliustravimas daznai buvo padinama pirmoji teksto ar kiekvienos pastraipos raide ir ismarginama Keli zodziai arba net viena raide galejo uzimti visa puslapį Priesromaninis menasPriesromaninio meno krypties savoka apibudina architekturos kryptį taip pat is dalies portretu ir portatyvius meno kurinius paplitusius Pietu Europoje Ispanija Italija Pietu Prancuzija mazdaug tarp Velyvojo antikinio ir Romaniskojo periodo XI a Si meno kryptis paveike siauriniu Europos daliu mena Is pietiniu ir siauriniu kulturu samplaikos isaugo Karolingu ir Otonu menas RomanikaPagrindinis straipsnis Romanika Romaniskas raizinys Romanikos stilius plito XI XII a po Karolingu renesanso Nepaisant regioniniu skirtumu romanika laikoma pirmuoju universaliu beveik visoje Europoje pasireiskusiu stiliumi Del klajokliu saracenu bei normanu siaubusiu Europa iki pat XI a pradzios antpuoliu isliko mazai Karolingu ir Otonu laiku architekturiniu paminklu Kadangi buvo suniokota daugybe pastatu siandien yra sunku tiksliai nustatyti kada ir kur gime romaninis stilius Romaninis stilius buvo paplites Vakaru ir Centrineje Europoje kai kuriose Rytu Europos ir Artimuju Rytu salyse Stiliaus paplitima skatino vienuolynu benediktinu cistersu kultura Sis stilius labiausiai issipletojo Prancuzijoje ypac Burgundijoje Vokietijoje ir Italijoje ypac Lombardijoje XI XII a galutinai susiformavo romanines architekturos tektonika plastika bendri stiliaus bruozai Budingi romaninio stiliaus pastatai pilys vienuolynai baznycios Statyta is tasytu akmens luitu kiautinis muras kvadrinis muras Statiniuose ryskus gynybines architekturos bruozai paprastos geometrines formos uzdari turiai sunkios proporcijos storos sienos nedaug angu santuri puosyba Pastatams budingas formu masyvumas paprastumas aukstos vidaus patalpos Baznycios galios sustiprejimas salygojo sakralinio meno vienove o siam menui priklauso didziuma romaniniu kuriniu Issipletojo baznyciu ir vienuolynu architektura Sakralineje architekturoje vyravo lotyniskojo kryziaus plano bazilikos dengtos cilindriniais arba kryzminiais skliautais paremtais kontraforsais sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais Visi romaninio pastato elementai priklauso organinei sistemai Visos plano dalys graziai dera tarpusavyje Romaniniame architekturiniame stiliuje harmonija randa konstrukcija technika bei plastika Romanine architektura uzlieja krikscioniskasias Europos valstybes taciau atskiruose kontinentuose susiformuoja naujos architekturos mokyklos GotikaPagrindinis straipsnis Gotika Sartro katedra 1220 m Prancuzija Gotika vadinamas Europos architekturos ir dailes stilius vyraves XII XVI a Jis susiformavo Prancuzijoje XII amziaus pirmojoje puseje Gotika placiau isplito siaures bei vidurio Europoje ypac Prancuzijoje Vokietijoje bei Anglijoje Jurgis Baltrusaitis savo knygoje Fantastiskieji Viduramziai raso Apskritai gotikiniai Viduramziai yra tartum gamtos ir gyvenimo atradimas Po romanines ikonografijos kuri buvo susiformavusi nevienalyteje teritorijoje su savo monstrais savo antikiniais ir rytietiskais stebuklais knibzdanciais abstrakciame ar stilizuotame dekore issiskleidzia gyvoji flora gimsta grazios zmogiskos figuros Pagrindiniai gotikines sakraliosios architekturos bruozai pastatai ypatingai auksti dominuoja vertikalios linijos pabreziancios kilima į dangu smailios arkos gausu boksteliu Baznycios dazniausiai trinaves arba penkianaves su gerokai aukstesne uz sonines centrine nava Milzinisko ploto langai dekoruoti vitrazais sukuria sviesu mirgesį pastatu viduje Siuos bruozus is dalies pereme ir nors isskirtiniu nesakraliu pastatu buvo vos keletas daugiausia Nyderlandu laisvuju miestu rotuses Sumazinus butinu konstrukciniu elementu uzimama plota atsiradusioje erdveje pradeta diegti įvairias dekoracijas langu vitrazus lipdinius ant lubu Skulptura beveik nesiskyre nuo romaniskosios Pastatu isore taip pat buvo dekoruojama tiek skulpturomis tiek architekturiniais elementais boksteliais pilonais ir pan Architekturoje gotikos etapai skiriami pagal dekoratyvumo pobudį bei jo kiekį ankstyvojoje gotikoje dekoratyvumas minimalus brandziojoje gausus o liepsnojancioje pasiekia tokį masta kad pastatai atrodo apgaubti liepsnu sudarytu is dekoratyviuju elementu Gotikine skulptura susiformavo XIII a Ji liko panasi į romanine vis dar atliko vargdieniu Biblijos funkcija Tematika tapo įvairesne vietoj apokaliptiniu vaizdu atsirado Madona su kudikiu scenos is Marijos gyvenimo pieta Vaizduojami ne tik sventieji bet ir paprasti zmones dirbantys lauko darbus Vokietijos gotikine skulptura garsejo istoriniu personazu mecenatu skulpturomis skulptoriai sieke ne formu tobulumo o perteikti veikeju dvasine busena Gotikiniai rankrasciai tapo elegantiskesni nei romaniniai XIII a Prancuzijoje susiformavo savitas miniatiuru stilius kaligrafija Knygu tekstas komponuojamas siaurame plote apipintame augaliniais motyvais Daug demesio skiriama inicialams jie itin puosnus apipinti augalu ornamentais drugeliais pauksciais isskirti raudona ar zydra spalva kartais auksu XIV XV a miniatiuros eme priminti atskira paveiksliuka Ornamentus pakeite peizazas arba interjeras SaltiniaiBeckwith John 1996 Early Medieval Art Carolingian Ottonian Romanesque Thames amp Hudson 6 psl ISBN 050020019X Baltrusaitis Jurgis 2001 Fantastiskieji Viduramziai leidykla VAGA 9 psl ISBN 5 415 01547 7 LiteraturaAtroshenko V I amp Collins Judith 1985 The Origins of the Romanesque London Lund Humphries ISBN 085331487X Alexander Jonathan 1992 Medieval Illuminators and their Methods of Work New Haven Yale University Press ISBN 0300056893 Backhouse Janet Turner D H amp Webster Leslie eds 1984 The Golden Age of Anglo Saxon Art 966 1066 British Museum Publications ISBN 0714105325 Beckwith John 1964 Early Medieval Art Carolingian Ottonian Romanesque Thames amp Hudson ISBN 050020019X Calkins Robert G 1983 Illuminated Books of the Middle Ages Ithaca New York Cornell University Press Calkins Robert G 1979 Monuments of Medieval Art New York Dutton ISBN 0525475613 1913 The Gothic Image Religious Art in France of the Thirteen Century English trans of 3rd ed London Collins Campbell Lorne 1998 The Fifteenth Century Netherlandish Paintings National Gallery Catalogues new series New Haven Yale University Press ISBN 185709171X Cormack Robin 1985 Writing in Gold Byzantine Society and its Icons London George Philip ISBN 0540010855 Cormack Robin 1997 Painting the Soul Icons Death Masks and Shrouds London Reaktion Books Dodwell C R 1982 Anglo Saxon Art A New Perspective Manchester Manchester University Press ISBN 071900926X US edn Cornell 1985 Dodwell C R 1993 The Pictorial arts of the West 800 1200 New Haven Yale University Press ISBN 0300064934 Henderson George 1977 Early Medieval Art rev ed Harmondsworth Penguin Hinks Roger 1974 Carolingian Art University of Michigan Press ISBN 0472060716 amp Fleming John 1982 Honour A World History of Art London Macmillan 1955 Early Medieval Art at the British Museum 2nd ed British Museum Pacht Otto 1986 Book Illumination in the Middle Ages London Harvey Miller ISBN 0199210608 Plummer John 1964 The Book of Hours of Catherine of Cleves New York Pierpont Morgan Library 1968 Byzantine Art 3rd ed Penguin Books Ross Leslie 1996 Medieval Art a topical dictionary Greenwood Publishing Group ISBN 0313293295 1975 Byzantine Style and Civilization Baltimore Penguin ISBN 0140218270 Schapiro Meyer 1977 Selected Papers volume 2 Romanesque Art London Chatto amp Windus ISBN 0701122390 Schapiro Meyer 1980 Selected Papers volume 3 Late Antique Early Christian and Mediaeval Art London Chatto amp Windus ISBN 0701125144 Syndicus Eduard 1962 Early Christian Art London Burns amp Oates amp Chatzidakis Manolis 1982 The Icon London Evans Brothers ISBN 0237456451 trans of Le Icone Montadori 1981 1984 Anglo Saxon Art From The Seventh Century To The Norman Conquest Woodstock NY Overlook Press ISBN 0879519762