Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viduržemio jūraPakrantė prie SorentoVandenyno baseinas Atlanto vandenynoPlotas 2 5 mln km Kranto linijos ilgis 46 000 km
Viduržemio jūra
| Viduržemio jūra | |
|---|---|
| Vandenyno baseinas | Atlanto vandenyno |
| Plotas | ~2,5 mln. km² |
| Kranto linijos ilgis | ~46 000 km |
| Vidutinis gylis | 1541 m |
| Didžiausias gylis | 5267 m |
| Įteka | Nilas, Rona, Po ir kt. |
Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų. Su Atlantu jungiasi 14 km pločio Gibraltaro sąsiauriu, o Sueco kanalu – su Raudonąja jūra. Viduržemio jūros baseinui priklauso Marmuro, Juodoji ir Azovo jūros.
Plotas ~2 500 000 km², didžiausias gylis 5 267 m, vandens tūris ~3,9–4,3 mln km³.
Kartu su salomis ir palei pakrantę esančiais Pietų Europos, Priešakinės Azijos ir Šiaurės Afrikos regionais sudaro , kuris pasižymi savitu klimatu (), flora ir fauna. Nuo seniausiųjų laikų Viduržemio jūra yra labai svarbus tarptautinis transporto kelias, kuriuo keliaudavo Mesopotamijos, Egipto, Persijos, Finikijos, Kartaginos, Graikijos, Romos kroviniai. Viduržemio jūros tautų ir šalių istorija – itin svarbus žmonijos istorinės raidos etapas, nes čia iškilo, klestėjo ir žlugo garsiosios Minojo, Egipto, helėnų, romėnų ir kitos civilizacijos.
Pavadinimo kilmė
Jūros pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio mediterraneus reiškiančio „viduryje žemės“ (medius – „vidurys, tarp“ + terra – „žemė, kraštas“), kadangi senovės romėnams Viduržemio jūra buvo tarp Afrikos ir Europos. Panašios kilmės yra ir graikiškas pavadinimas Mesogeios (Μεσόγειος).
Ši jūra turėjo ir kitų vardų. Finikiečiai ją vadino Didžiąja Saulėlydžio jūra. Romėnai ją vadino Vidine jūra (Mare internum), Mūsų jūra (Mare nostrum). Šventajame rašte ji vadinama Vakarų jūra (Pakartoto įstatymo kn. 11:24; Joelio kn. 2:20), Filistinų jūra (Išėjimo kn. 23:31), Didžiąja jūra (Skaičių kn. 34:6,7) arba tiesiog „Jūra“. Turkai vartoja pavadinimą „Baltoji jūra“ (Akdeniz, greičiausiai kaip priešingybę Juodajai jūrai), arabai – „Vidurine baltąja jūra“.
Geologija
Dabartinė Viduržemio jūra yra senovinio, toli į rytus nusidriekusio Tetijos vandenyno likutis (kaip ir Juodoji, Marmuro, Kaspijos bei Azovo jūros). Gali būti, kad kitados Tetiją iš visų pusių supo sausuma, o dabartinio Gibraltaro sąsiaurio vietoje tarp Afrikos ir Pirėnų pusiasalio buvo sąsmauka. Dabartinę jūrą suformavo į šiaurę judanti Afrikos plokštė ir stabili Eurazijos plokštė; jeigu Afrikos plokštė ir toliau judės ~21,5 mm/m greičiu, maždaug po 650 000 metų Viduržemio jūra taps uždaru baseinu. Tektoninių plokščių sąveika iškėlė ilgą kalnų grandinę nuo Pirėnų vakaruose iki Zagroso kalnų Irake. Šis procesas aktyviausiai vyko alpinės kalnodaros laikotarpiu, oligoceno ir mioceno geologinėse epochose, t. y. maždaug prieš 34–5 mln. metų. Vėlyvajame miocene jūra tapo visai uždara nuo vandenyno ir išgaravo; mioceno pabaigoje ji vėl susijungė su Atlantu, ir vandenynas užpildė šią milžinišką įdubą.
Viduržemio jūros dugną formuoja kelios 2000–4000 m gylio įdubos su gana stačiais šlaitais; šelfas siauras, išskyrus Tuniso ir Sicilijos pakrantes ir Adrijos jūrą. Geomorfologiškai Viduržemio jūrą sudaro trys baseinai:
- Vakarų-Alžyro-Provanso baseinas, jungiantis Alborano, Balearų ir Ligūrijos jūras ir Tirėnų jūros įdubą; didžiausias gylis – virš 3 600 m.
- Centrinis baseinas (Adrijos ir Jonijos jūros ir Centrinė įduba); didžiausias gylis virš 5 100 m;
- Rytinis-Levanto baseinas (Levanto, Egėjo ir Marmuro jūros); didžiausias gylis apie 4 380 m.
Pastaba: kai kada Viduržemio jūros baseinas skirstomas į du stambius regionus: vakarų ir rytų, kuriuos skiria povandeninė kalnagūbrio ketera tarp Sicilijos ir Tuniso. Šiuo atveju vakarų regiono plotas ~850 000 km², rytų regiono ~1 650 000 km².
Tirėnų įdubos pakraščiuose ir centre driekiasi keli tektoniniai lūžiai su užgesusiais ir veikiančiais ugnikalniais, pavyzdžiui, Strombolis, Vulkanas Lipario salų grupėje. Įdubų pakraščiuose iškilusių ugnikalnių lava rūgšti arba šarminė, o centrinėje Viduržemio jūros dalyje – bazaltinė. Apie aktyvią vulkaninę veiklą Viduržemio jūros akvatorijoje byloja galingi istoriniu laikotarpiu vykę Vezuvijaus, Etnos, Santorino išsiveržimai.
Geografija
Rytuose Viduržemio jūra Dardanelų sąsiauriu jungiasi su Marmuro jūra ir toliau Bosforo sąsiauriu su Juodąja jūra; pietryčiuose Sueco kanalu jungiasi su Raudonąja jūra, vakaruose Gibraltaro sąsiauriu – su Atlanto vandenynu.
Vidutinis gylis 1 541 m, didžiausias gylis 5 267 m ties Kalipso įduba (kai kurie šaltiniai atitinkamai nurodo 1 500 m ir 5 121 m). Kranto linijos ilgis apie 46 000 km.
Krantai ties kalnuotomis vietovėmis daugiausiai abraziniai, ties žemumomis – lagūniniai ir deltiniai; Adrijos jūros rytinei pakrantei būdingi dalmatinio tipo krantai.
Skirstymas
Tarptautinė hidrografijos organizacija Viduržemio jūrą skirsto į keletą mažesnių dalių. Tarp jų yra:
- Gibraltaro sąsiauris
- Alborano jūra tarp Ispanijos ir Maroko
- Balearų jūra tarp žemyninės Ispanijos dalies ir Balearų salų
- Ligūrijos jūra tarp Korsikos ir Ligūrijos (Italija)
- Tirėnų jūra supama Sicilijos, Sardinijos ir Italijos pakrantės
- Jonijos jūra tarp Italijos, Albanijos ir Graikijos
- Adrijos jūra tarp Italijos, Slovėnijos, Kroatijos, Bosnijos, Juodkalnijos ir Albanijos
- Egėjo jūra tarp Graikijos ir Turkijos
Kitos jūros
Taip pat jūromis vadinamos ir kitos Viduržemio jūros dalys: Kretos jūra, Libijos (į pietus nuo Kretos), Sardinijos (tarp Sardinijos ir Balearų salų), Sicilijos (tarp Sicilijos ir Tuniso), Trakijos (Egėjo jūros šiaurinė dalis), Mirtino (tarp Kikladų ir Peloponeso), Kilikijos (tarp Turkijos ir Kipro), Levanto (rytinėje Viduržemio dalyje) jūros. Dalis šių mažų jūrų dažniausiai minimos tik nacionalinėje arba vietinėje topografijoje.
Didžiausios įlankos: Valensijos, Liono, Genujos, Taranto, Sidro, Gabeso.
Pakrančių valstybės
Prie Viduržemio jūros prieina 21 valstybė:
- Europoje (iš vakarų į rytus): Ispanija, Prancūzija, Monakas, Malta, Italija, Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Albanija, Graikija ir Turkija;
- Azijoje (iš šiaurės į pietus): Turkija, Kipras, Sirija, Libanas, Izraelis;
- Afrikoje (iš rytų į vakarus): Egiptas, Libija, Tunisas, Alžyras, Marokas.
Taip pat Viduržemio jūros pakrantėse plyti kelios valstybių statuso neturinčios teritorijos:
- Gibraltaras (Jungtinė Karalystė),
- Seuta ir Melilja (Ispanija),
- Atono religinė sritis (Graikija),
- Turkų Kipras (Kipro sala),
- Gazos ruožas.
Kai kurios šio regiono valstybės, nors ir neturi Viduržemio pakrantės, laikomos Viduržemio jūros regiono šalimis. Tai Vatikanas, San Marinas, Serbija, Makedonija ir Portugalija, kurių klimatas, fauna, flora ir kultūrinis paveldas leidžia jas priskirti šiam regionui.
Salos
Viduržemio jūroje išsibarstę daug salų, ypač rytinėje dalyje (Egėjo jūroje). Didžiausios salos yra šios:
- Sicilija (25 710 km²)
- Sardinija (24 090 km²)
- Kipras (9 250 km²)
- Korsika (8 680 km²)
- Kreta (8 336 km²)
- Euboja (3 684 km²)
- Maljorka (3 626 km²)
- Lesbas (1 630 km²)
- Rodas (1 401 km²)
Tarp didesniųjų salų taip pat yra Chijas, Kefalinija, Kerkyra, Naksas ir Androsas rytinėje jūros dalyje; Cresas, Krkas, Bračas, Pagas, Korčula ir Malta centrinėje dalyje; Ibisa, Menorka (Balearų salos) vakarinėje dalyje.
Pusiasaliai
Į Viduržemio jūrą įsirėžę keli dideli pusiasaliai: Pirėnų (Iberijos), Apeninų, Balkanų. Pusiasalių šiaurėje esančios kalnų grandinės (Pirėnai, Alpės, Dinarai ir Rodopai) saugo Viduržemio baseiną nuo šaltų šiaurinių oro masių. Rytinėje jūros dalyje plyti didelis Mažosios Azijos (Anatolijos) pusiasalis.
Pietinėje pakrantėje stambių pusiasalių nėra, paminėtinas tik Kirenaikos pusiasalis Libijoje.
Hidrografija
Viduržemio jūros vandens balansą lemia didelis garavimas (1250 mm/metus, t. y. iš viso ~3 130 km³) ir palyginti nedidelis kritulių kiekis. Garavimas ypač intensyvus rytinėje dalyje, dėl to į rytus jūros lygis mažėja ir didėja druskingumas. Susidariusį skirtumą papildo Atlanto vandenys, atitekantys Gibraltaro sąsiauriu, ir Juodosios jūros vandenys (metinis debitas):
- iš Atlanto paviršinė srovė atneša ~42 320 km³, gilumine srove išteka ~40 800 km³; balansas +1520 km³;
- iš Juodosios jūros atiteka ~350 km³, išteka ~180 km³; balansas +170 km³ (kai kuriais vertinimais ~210 km³).
Srovių judėjimą Viduržemio jūroje daugiausiai lemia Kanarų srovė, išilgai Afrikos plukdanti Atlanto vandenis nuo Gibraltaro iki Libano, ir cikloninis vėjų judėjimas. Srovių greitis atviroje jūroje siekia 0,5–1 km/val. (Balearų ir Ligūrijos jūrose vietomis iki 5–7 km/val.). Vidutinė paviršinio vandens temperatūra vasario mėnesį svyruoja nuo 8–12 °C vakarinėje dalyje iki 17 °C rytuose. Rugpjūčio mėnesį temperatūra įvairuoja nuo 19–25 °C vakaruose iki 27–30 °C rytuose. Stiprus garavimas atitinkamai didina ir vandens sūrumą: jis kinta nuo 36 promilių vakarinėje jūros akvatorijoje iki 39,5 promilės rytuose. Paviršinio vandens tankis kinta nuo 1,023–1,027 g/cm³ vasarą iki 1,027–1,029 g/cm³ žiemą. Kadangi žiemos mėnesiais atšalęs sūrus vanduo ima leistis gilyn, vyksta aktyvi konvekcinė vandens apykaita. Giluminio vandens temperatūra Viduržemio jūroje yra viena aukščiausių tarp visų Pasaulinio vandenyno jūrų.
Vandens skaidrumas iki 50–60 m, spalva – intensyviai mėlyna.
Potvynių amplitudė mažiau nei 1 m, bet kai kuriose vietose dėl potvynio ir vėjo suminio poveikio vanduo gali pakilti net iki 4 metrų (Genujos įlankoje, šiaurinėje Korsikos pakrantėje ir kitur). Kai kuriuose siauruose sąsiauriuose susiformuoja stiprios potvynių srovės (pavyzdžiui, Mesinos sąsiauryje).
Stipriausias bangavimas kyla žiemomis (bangų aukštis iki 6–8 m).
Intakai
Viduržemio jūros gėlo vandens prietėkis nėra didelis, tačiau į ją įteka ilgiausia planetos upė Nilas, atnešantis labai daug nuosėdų ir formuojantis garsiąją Nilo deltą.
Didžiausi Viduržemio jūros intakai yra šie:
- Adidžė – Adrijos jūra
- Arnas – Ligūrijos jūra
- Drina – Adrijos jūra
- Ebras – rytinė Ispanijos pakrantė
- Didysis Menderesas – Egėjo jūra
- Muluja – Marokas
- Nilas – Egiptas
- Neretva – Adrijos jūra
- Po – Adrijos jūra
- Rona – Liono įlanka
- Segura – pietų Ispanija
- Tibras – Tirėnų jūra
Klimatas
Viduržemio jūros klimatas yra specifinis ir pavadinimą gavęs pagal šios jūros pavadinimą, būtent, mediteraninis klimatas (jis taip pat būdingas Kalifornijai, Pietų Afrikos Respublikos Vakarų Kapo provincijai, daliai Čilės pakrančių bei kai kurioms Vakarų Australijos ir Pietų Australijos pakrantėms).
Mediteraninis klimatas – viena iš subtropinio klimato atmainų. Jam būdingos švelnios drėgnos žiemos ir gana karštos sausos vasaros (vasaros temperatūra svyruoja priklausomai nuo regiono, pavyzdžiui, Atėnuose ji būna palyginti aukšta – didžiausia fiksuota temperatūra buvo 48 °C Eleusine, 30 km nuo Atėnų), bet dėl didelių vandens masių artumo skirtumas tarp žiemos ir vasaros temperatūrų yra nedidelis.
Žiemą retai atšąla iki neigiamų temperatūrų (vidutinė oro temperatūra sausio mėnesį 14-16 °C pietinėse pakrantėse ir 7–10 °C šiaurėje), jūros lygyje sninga irgi retai, tačiau kalnuotose vietovėse dėl didelio oro drėgnumo gali gausiai pasnigti. Pučia stiprūs vietiniai vėjai: mistralis Provanse, bora Adrijos pakrantėse.
Vasaromis virš Viduržemio jūros dominuoja Azorų anticiklonas, lemiantis giedrus orus ir menkus kritulius. Vidutinė rugpjūčio temperatūra šiaurėje 22–24 °C, pietuose 25–30 °C. Sirokas iš Afrikos neša dulkių audras.
Vidutinis metinis kritulių kiekis apie 400 mm (iš viso per metus apie 1000 km³), bet regioniniai skirtumai labai dideli: nuo 1 100–1 300 mm šiaurėje iki 50–100 mm pietryčiuose. Daugiausiai lyja gruodžio mėn., mažiausiai liepos-rugpjūčio, taigi didžiuma metinio kritulių kiekio iškrinta žiemos mėnesiais, o vasarą gali 2–5 mėnesius visiškai nelyti. Oro drėgnumas kinta nuo 50–60 % vasarą iki 65–80 % žiemą. Debesuotumas vasarą 0–3 balai, žiemą apie 6 balai.
Dabartinis Viduržemio jūros klimatas susiformavo mioceno epochos pabaigoje, maždaug prieš 3,2–2,8 mln. metų. Pagal iškasenas galima spręsti, kad iki tol šiame regione vyravo drėgnas subtropinis klimatas, klestėjo miškai. Plioceno epochoje kritulių kiekis sumažėjo, lapuočiai pamažu užleido vietą sausrai atspariems spygliuočiams ir krūmams su mažais, kietais vaškiniais lapais, gebantiems vasaromis išsaugoti negausią drėgmę.
Fauna ir flora
Istoriniu požiūriu didžiuma Viduržemio jūros faunos dalis yra kilusi iš Atlanto, kai mioceno pabaigoje, atsivėrus Gibraltaro sąsiauriui, Atlanto vandenys paplūdo į sausą įdubą. Su vandeniu, žinoma, pateko ir vandenyno gyvūnai bei augalai. Kadangi Atlantas yra daug maistingesnis, jūros gyventojams teko prisitaikyti prie naujų, skurdesnių, Viduržemio jūros sąlygų.
Kitas, naujas, jūrų gyvybės migracijos kanalas yra 163 km ilgio Sueco kanalas. Kanalas neturi šliuzų, o Raudonosios jūros vandens lygis dėl potvynio poveikio yra aukštesnis negu Viduržemio, todėl Sueco kanalu vanduo po truputį srūva į vakarus. Kurį laiką gyvūnijos migraciją ribojo labai sūrus Didysis kartusis ežeras, tačiau druskos koncentracija po truputį susilygino su Raudonosios jūros (41 promilė), kurios fauna ir flora ėmė kolonizuoti rytinį Viduržemio jūros pakraštį. Kadangi Raudonoji jūra sūresnė už Atlanto vandenyną, iš jos kilusios rūšys sėkmingiau prisitaiko Viduržemio jūros rytinėje dalyje, kuri dėl didesnio garavimo yra sūresnė už vakarinę jos dalį. Ši migracija vadinama Lesepso migracija (prancūzų inžinieriaus, inspiravusio Sueco kanalo kasimą, garbei). Asuano užtvankos statyba 1960 m. dar labiau sumažino gėlo Nilo vandens prietaką ir sudarė dar geresnes sąlygas invazinėms rūšims. Iki šiol Sueco kanalu "imigravo“ daugiau kaip 300 Raudonosios jūros rūšių.
Viduržemio jūros planktono kiekybiniai ištekliai palyginti menki, pavyzdžiui, paviršiniuose vandens sluoksniuose fitoplanktono tėra 8–10 mg/m³, o 1000–2000 m gylyje dar 10–20 kartų mažiau. Tai lemia ir palyginti negausias gyvūnų populiacijas, nors rūšių įvairovė yra didelė. Čia gyvena Viduržemio jūros ruoniai vienuoliai (Monachus monachus), jūriniai vėžliai, veisiasi 550 žuvų rūšių: rykliai, skumbrės, silkės, ančiuviai, kefalės, tunai, pelamidės, stauridės. Apie 70 žuvų rūšių yra endeminės – kai kurios rajos, ančiuviai. Tarp valgomųjų moliuskų paminėtinos austrės, midijos. Iš bestuburių labiausiai paplitę paprastieji aštuonkojai, kalmarai, sepijos, krabai, langustai; gausu medūzų, . Kai kuriose vietose, ypač Egėjo jūroje, aptinkama pinčių ir raudonųjų koralų.
Ekonomika
Viduržemio jūros pakrantės nuo seniausių laikų tankiai apgyvendintos, o dabartinės šiaurinės dalies valstybės yra ekonomiškai išsivysčiusios.
Gausiausiai auginamos žemės ūkio kultūros yra citrusiniai (trečdalis pasaulinio derliaus), medvilnė, aliejinės kultūros.
Būdama trijų žemynų sandūroje, Viduržemio jūra yra itin svarbus transporto kelias, kuriuo vyksta tarptautiniai pervežimai tarp Europos, Artimųjų Rytų, Afrikos, o per Sueco kanalą ir Juodąją jūrą kroviniai keliauja į Rytus, Australiją ir Okeaniją.
Kadangi Europos Sąjunga įsiveža daug mineralinių žaliavų, pervežimai Viduržemio jūra nuolatos auga. Marselis, Triestas, Genuja yra svarbūs naftos tranzito punktai.
Labai vertingi rekreaciniai Viduržemio jūros ištekliai pritraukia gausybę turistų. Didelė šiaurinės ir rytinės pakrantės dalis pritaikyta poilsiui.
Žuvininkystė nėra reikšminga ekonomikos šaka, nes intensyvi pakrančių ekonomika, rekreacija mažina ir taip palyginti menkus Viduržemio jūros žuvų išteklius.
Šaltiniai
- , „When the Mediterranean Dried Up“ Scientific American, Vol. 227, December 1972, p32
- Pinet, Paul R. (1996), Invitation to Oceanography (3rd ed.), St Paul, MN: West Publishing Co., p. 202, ISBN 0-314-06339-0, p. 206.
- Žemė. Alma Littera, 2004. P. 410–411 ir kt.
Nuorodos
- Trumpa apžvalga rusų k.[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viduržemio jūra, Kas yra Viduržemio jūra? Ką reiškia Viduržemio jūra?
Vidurzemio juraPakrante prie SorentoVandenyno baseinas Atlanto vandenynoPlotas 2 5 mln km Kranto linijos ilgis 46 000 kmVidutinis gylis 1541 mDidziausias gylis 5267 mĮteka Nilas Rona Po ir kt Vidurzemio jura vidine tarpzemynine Atlanto vandenyno jura tarp Europos Afrikos ir Azijos zemynu Su Atlantu jungiasi 14 km plocio Gibraltaro sasiauriu o Sueco kanalu su Raudonaja jura Vidurzemio juros baseinui priklauso Marmuro Juodoji ir Azovo juros Plotas 2 500 000 km didziausias gylis 5 267 m vandens turis 3 9 4 3 mln km Kartu su salomis ir palei pakrante esanciais Pietu Europos Priesakines Azijos ir Siaures Afrikos regionais sudaro kuris pasizymi savitu klimatu flora ir fauna Nuo seniausiuju laiku Vidurzemio jura yra labai svarbus tarptautinis transporto kelias kuriuo keliaudavo Mesopotamijos Egipto Persijos Finikijos Kartaginos Graikijos Romos kroviniai Vidurzemio juros tautu ir saliu istorija itin svarbus zmonijos istorines raidos etapas nes cia iskilo klestejo ir zlugo garsiosios Minojo Egipto helenu romenu ir kitos civilizacijos Pavadinimo kilmeVidurzemio jura 1582 1584 m manuskripte Nacionaline centrine Viktoro Emanuelio II biblioteka Roma Juros pavadinimas kiles is lotynu kalbos zodzio mediterraneus reiskiancio viduryje zemes medius vidurys tarp terra zeme krastas kadangi senoves romenams Vidurzemio jura buvo tarp Afrikos ir Europos Panasios kilmes yra ir graikiskas pavadinimas Mesogeios Mesogeios Si jura turejo ir kitu vardu Finikieciai ja vadino Didziaja Saulelydzio jura Romenai ja vadino Vidine jura Mare internum Musu jura Mare nostrum Sventajame raste ji vadinama Vakaru jura Pakartoto įstatymo kn 11 24 Joelio kn 2 20 Filistinu jura Isejimo kn 23 31 Didziaja jura Skaiciu kn 34 6 7 arba tiesiog Jura Turkai vartoja pavadinima Baltoji jura Akdeniz greiciausiai kaip priesingybe Juodajai jurai arabai Vidurine baltaja jura GeologijaTetijos vandenynas ir Gondvana mezozojaus pradzioje pries 290 mln metu Dabartine Vidurzemio jura yra senovinio toli į rytus nusidriekusio Tetijos vandenyno likutis kaip ir Juodoji Marmuro Kaspijos bei Azovo juros Gali buti kad kitados Tetija is visu pusiu supo sausuma o dabartinio Gibraltaro sasiaurio vietoje tarp Afrikos ir Pirenu pusiasalio buvo sasmauka Dabartine jura suformavo į siaure judanti Afrikos plokste ir stabili Eurazijos plokste jeigu Afrikos plokste ir toliau judes 21 5 mm m greiciu mazdaug po 650 000 metu Vidurzemio jura taps uzdaru baseinu Tektoniniu ploksciu saveika iskele ilga kalnu grandine nuo Pirenu vakaruose iki Zagroso kalnu Irake Sis procesas aktyviausiai vyko alpines kalnodaros laikotarpiu oligoceno ir mioceno geologinese epochose t y mazdaug pries 34 5 mln metu Velyvajame miocene jura tapo visai uzdara nuo vandenyno ir isgaravo mioceno pabaigoje ji vel susijunge su Atlantu ir vandenynas uzpilde sia milziniska įduba Vidurzemio juros vaizdas is kosmoso Vidurzemio juros dugna formuoja kelios 2000 4000 m gylio įdubos su gana staciais slaitais selfas siauras isskyrus Tuniso ir Sicilijos pakrantes ir Adrijos jura Geomorfologiskai Vidurzemio jura sudaro trys baseinai Vakaru Alzyro Provanso baseinas jungiantis Alborano Balearu ir Ligurijos juras ir Tirenu juros įduba didziausias gylis virs 3 600 m Centrinis baseinas Adrijos ir Jonijos juros ir Centrine įduba didziausias gylis virs 5 100 m Rytinis Levanto baseinas Levanto Egejo ir Marmuro juros didziausias gylis apie 4 380 m Pastaba kai kada Vidurzemio juros baseinas skirstomas į du stambius regionus vakaru ir rytu kuriuos skiria povandenine kalnagubrio ketera tarp Sicilijos ir Tuniso Siuo atveju vakaru regiono plotas 850 000 km rytu regiono 1 650 000 km Tirenu įdubos pakrasciuose ir centre driekiasi keli tektoniniai luziai su uzgesusiais ir veikianciais ugnikalniais pavyzdziui Strombolis Vulkanas Lipario salu grupeje Įdubu pakrasciuose iskilusiu ugnikalniu lava rugsti arba sarmine o centrineje Vidurzemio juros dalyje bazaltine Apie aktyvia vulkanine veikla Vidurzemio juros akvatorijoje byloja galingi istoriniu laikotarpiu vyke Vezuvijaus Etnos Santorino issiverzimai GeografijaGibraltaro sasiauris ir vakarine Vidurzemio juros dalis Rytuose Vidurzemio jura Dardanelu sasiauriu jungiasi su Marmuro jura ir toliau Bosforo sasiauriu su Juodaja jura pietryciuose Sueco kanalu jungiasi su Raudonaja jura vakaruose Gibraltaro sasiauriu su Atlanto vandenynu Vidutinis gylis 1 541 m didziausias gylis 5 267 m ties Kalipso įduba kai kurie saltiniai atitinkamai nurodo 1 500 m ir 5 121 m Kranto linijos ilgis apie 46 000 km Krantai ties kalnuotomis vietovemis daugiausiai abraziniai ties zemumomis laguniniai ir deltiniai Adrijos juros rytinei pakrantei budingi dalmatinio tipo krantai Skirstymas Tarptautine hidrografijos organizacija Vidurzemio jura skirsto į keleta mazesniu daliu Tarp ju yra Gibraltaro sasiauris Alborano jura tarp Ispanijos ir Maroko Balearu jura tarp zemynines Ispanijos dalies ir Balearu salu Ligurijos jura tarp Korsikos ir Ligurijos Italija Tirenu jura supama Sicilijos Sardinijos ir Italijos pakrantes Jonijos jura tarp Italijos Albanijos ir Graikijos Adrijos jura tarp Italijos Slovenijos Kroatijos Bosnijos Juodkalnijos ir Albanijos Egejo jura tarp Graikijos ir TurkijosKitos juros Taip pat juromis vadinamos ir kitos Vidurzemio juros dalys Kretos jura Libijos į pietus nuo Kretos Sardinijos tarp Sardinijos ir Balearu salu Sicilijos tarp Sicilijos ir Tuniso Trakijos Egejo juros siaurine dalis Mirtino tarp Kikladu ir Peloponeso Kilikijos tarp Turkijos ir Kipro Levanto rytineje Vidurzemio dalyje juros Dalis siu mazu juru dazniausiai minimos tik nacionalineje arba vietineje topografijoje Vaizdas skersai Gibraltaro sasiaurio Didziausios įlankos Valensijos Liono Genujos Taranto Sidro Gabeso Vidurzemio jura tarp Minorkos ir BarselonosPakrante prie Prancuzu RivjerosPakranciu valstybes Prie Vidurzemio juros prieina 21 valstybe Europoje is vakaru į rytus Ispanija Prancuzija Monakas Malta Italija Slovenija Kroatija Bosnija ir Hercegovina Juodkalnija Albanija Graikija ir Turkija Azijoje is siaures į pietus Turkija Kipras Sirija Libanas Izraelis Afrikoje is rytu į vakarus Egiptas Libija Tunisas Alzyras Marokas Taip pat Vidurzemio juros pakrantese plyti kelios valstybiu statuso neturincios teritorijos Gibraltaras Jungtine Karalyste Seuta ir Melilja Ispanija Atono religine sritis Graikija Turku Kipras Kipro sala Gazos ruozas Kai kurios sio regiono valstybes nors ir neturi Vidurzemio pakrantes laikomos Vidurzemio juros regiono salimis Tai Vatikanas San Marinas Serbija Makedonija ir Portugalija kuriu klimatas fauna flora ir kulturinis paveldas leidzia jas priskirti siam regionui Salos Vidurzemio juroje issibarste daug salu ypac rytineje dalyje Egejo juroje Didziausios salos yra sios Sicilija 25 710 km Sardinija 24 090 km Kipras 9 250 km Korsika 8 680 km Kreta 8 336 km Euboja 3 684 km Maljorka 3 626 km Lesbas 1 630 km Rodas 1 401 km Tarp didesniuju salu taip pat yra Chijas Kefalinija Kerkyra Naksas ir Androsas rytineje juros dalyje Cresas Krkas Bracas Pagas Korcula ir Malta centrineje dalyje Ibisa Menorka Balearu salos vakarineje dalyje Pusiasaliai Į Vidurzemio jura įsireze keli dideli pusiasaliai Pirenu Iberijos Apeninu Balkanu Pusiasaliu siaureje esancios kalnu grandines Pirenai Alpes Dinarai ir Rodopai saugo Vidurzemio baseina nuo saltu siauriniu oro masiu Rytineje juros dalyje plyti didelis Mazosios Azijos Anatolijos pusiasalis Pietineje pakranteje stambiu pusiasaliu nera paminetinas tik Kirenaikos pusiasalis Libijoje HidrografijaVidurzemio juros vandens balansa lemia didelis garavimas 1250 mm metus t y is viso 3 130 km ir palyginti nedidelis krituliu kiekis Garavimas ypac intensyvus rytineje dalyje del to į rytus juros lygis mazeja ir dideja druskingumas Susidariusį skirtuma papildo Atlanto vandenys atitekantys Gibraltaro sasiauriu ir Juodosios juros vandenys metinis debitas is Atlanto pavirsine srove atnesa 42 320 km gilumine srove isteka 40 800 km balansas 1520 km is Juodosios juros atiteka 350 km isteka 180 km balansas 170 km kai kuriais vertinimais 210 km Vidurzemio juros sroviu kryptys liepos menesį Sroviu judejima Vidurzemio juroje daugiausiai lemia Kanaru srove isilgai Afrikos plukdanti Atlanto vandenis nuo Gibraltaro iki Libano ir cikloninis veju judejimas Sroviu greitis atviroje juroje siekia 0 5 1 km val Balearu ir Ligurijos jurose vietomis iki 5 7 km val Vidutine pavirsinio vandens temperatura vasario menesį svyruoja nuo 8 12 C vakarineje dalyje iki 17 C rytuose Rugpjucio menesį temperatura įvairuoja nuo 19 25 C vakaruose iki 27 30 C rytuose Stiprus garavimas atitinkamai didina ir vandens suruma jis kinta nuo 36 promiliu vakarineje juros akvatorijoje iki 39 5 promiles rytuose Pavirsinio vandens tankis kinta nuo 1 023 1 027 g cm vasara iki 1 027 1 029 g cm ziema Kadangi ziemos menesiais atsales surus vanduo ima leistis gilyn vyksta aktyvi konvekcine vandens apykaita Giluminio vandens temperatura Vidurzemio juroje yra viena auksciausiu tarp visu Pasaulinio vandenyno juru Vandens skaidrumas iki 50 60 m spalva intensyviai melyna Potvyniu amplitude maziau nei 1 m bet kai kuriose vietose del potvynio ir vejo suminio poveikio vanduo gali pakilti net iki 4 metru Genujos įlankoje siaurineje Korsikos pakranteje ir kitur Kai kuriuose siauruose sasiauriuose susiformuoja stiprios potvyniu sroves pavyzdziui Mesinos sasiauryje Stipriausias bangavimas kyla ziemomis bangu aukstis iki 6 8 m Intakai Vidurzemio juros gelo vandens prietekis nera didelis taciau į ja įteka ilgiausia planetos upe Nilas atnesantis labai daug nuosedu ir formuojantis garsiaja Nilo delta Didziausi Vidurzemio juros intakai yra sie Adidze Adrijos jura Arnas Ligurijos jura Drina Adrijos jura Ebras rytine Ispanijos pakrante Didysis Menderesas Egejo jura Muluja Marokas Nilas Egiptas Neretva Adrijos jura Po Adrijos jura Rona Liono įlanka Segura pietu Ispanija Tibras Tirenu juraKlimatasVidurzemio juros klimatas yra specifinis ir pavadinima gaves pagal sios juros pavadinima butent mediteraninis klimatas jis taip pat budingas Kalifornijai Pietu Afrikos Respublikos Vakaru Kapo provincijai daliai Ciles pakranciu bei kai kurioms Vakaru Australijos ir Pietu Australijos pakrantems Mediteraninis klimatas viena is subtropinio klimato atmainu Jam budingos svelnios dregnos ziemos ir gana karstos sausos vasaros vasaros temperatura svyruoja priklausomai nuo regiono pavyzdziui Atenuose ji buna palyginti auksta didziausia fiksuota temperatura buvo 48 C Eleusine 30 km nuo Atenu bet del dideliu vandens masiu artumo skirtumas tarp ziemos ir vasaros temperaturu yra nedidelis Ziema retai atsala iki neigiamu temperaturu vidutine oro temperatura sausio menesį 14 16 C pietinese pakrantese ir 7 10 C siaureje juros lygyje sninga irgi retai taciau kalnuotose vietovese del didelio oro dregnumo gali gausiai pasnigti Pucia stiprus vietiniai vejai mistralis Provanse bora Adrijos pakrantese Vasaromis virs Vidurzemio juros dominuoja Azoru anticiklonas lemiantis giedrus orus ir menkus kritulius Vidutine rugpjucio temperatura siaureje 22 24 C pietuose 25 30 C Sirokas is Afrikos nesa dulkiu audras Vidutinis metinis krituliu kiekis apie 400 mm is viso per metus apie 1000 km bet regioniniai skirtumai labai dideli nuo 1 100 1 300 mm siaureje iki 50 100 mm pietryciuose Daugiausiai lyja gruodzio men maziausiai liepos rugpjucio taigi didziuma metinio krituliu kiekio iskrinta ziemos menesiais o vasara gali 2 5 menesius visiskai nelyti Oro dregnumas kinta nuo 50 60 vasara iki 65 80 ziema Debesuotumas vasara 0 3 balai ziema apie 6 balai Dabartinis Vidurzemio juros klimatas susiformavo mioceno epochos pabaigoje mazdaug pries 3 2 2 8 mln metu Pagal iskasenas galima spresti kad iki tol siame regione vyravo dregnas subtropinis klimatas klestejo miskai Plioceno epochoje krituliu kiekis sumazejo lapuociai pamazu uzleido vieta sausrai atspariems spygliuociams ir krumams su mazais kietais vaskiniais lapais gebantiems vasaromis issaugoti negausia dregme Klimato zonu zemelapis aplink Vidurzemio jura pagal Koppen klimato klasifikacijaFauna ir floraIstoriniu poziuriu didziuma Vidurzemio juros faunos dalis yra kilusi is Atlanto kai mioceno pabaigoje atsiverus Gibraltaro sasiauriui Atlanto vandenys papludo į sausa įduba Su vandeniu zinoma pateko ir vandenyno gyvunai bei augalai Kadangi Atlantas yra daug maistingesnis juros gyventojams teko prisitaikyti prie nauju skurdesniu Vidurzemio juros salygu Posidonia oceanica endeminis Vidurzemio juros dumblis Kitas naujas juru gyvybes migracijos kanalas yra 163 km ilgio Sueco kanalas Kanalas neturi sliuzu o Raudonosios juros vandens lygis del potvynio poveikio yra aukstesnis negu Vidurzemio todel Sueco kanalu vanduo po truputį sruva į vakarus Kurį laika gyvunijos migracija ribojo labai surus Didysis kartusis ezeras taciau druskos koncentracija po truputį susilygino su Raudonosios juros 41 promile kurios fauna ir flora eme kolonizuoti rytinį Vidurzemio juros pakrastį Kadangi Raudonoji jura suresne uz Atlanto vandenyna is jos kilusios rusys sekmingiau prisitaiko Vidurzemio juros rytineje dalyje kuri del didesnio garavimo yra suresne uz vakarine jos dalį Si migracija vadinama Lesepso migracija prancuzu inzinieriaus inspiravusio Sueco kanalo kasima garbei Asuano uztvankos statyba 1960 m dar labiau sumazino gelo Nilo vandens prietaka ir sudare dar geresnes salygas invazinems rusims Iki siol Sueco kanalu imigravo daugiau kaip 300 Raudonosios juros rusiu Vidurzemio juros planktono kiekybiniai istekliai palyginti menki pavyzdziui pavirsiniuose vandens sluoksniuose fitoplanktono tera 8 10 mg m o 1000 2000 m gylyje dar 10 20 kartu maziau Tai lemia ir palyginti negausias gyvunu populiacijas nors rusiu įvairove yra didele Cia gyvena Vidurzemio juros ruoniai vienuoliai Monachus monachus juriniai vezliai veisiasi 550 zuvu rusiu rykliai skumbres silkes anciuviai kefales tunai pelamides staurides Apie 70 zuvu rusiu yra endemines kai kurios rajos anciuviai Tarp valgomuju moliusku paminetinos austres midijos Is bestuburiu labiausiai paplite paprastieji astuonkojai kalmarai sepijos krabai langustai gausu meduzu Kai kuriose vietose ypac Egejo juroje aptinkama pinciu ir raudonuju koralu EkonomikaVidurzemio juros pakrantes nuo seniausiu laiku tankiai apgyvendintos o dabartines siaurines dalies valstybes yra ekonomiskai issivysciusios Gausiausiai auginamos zemes ukio kulturos yra citrusiniai trecdalis pasaulinio derliaus medvilne aliejines kulturos Budama triju zemynu sanduroje Vidurzemio jura yra itin svarbus transporto kelias kuriuo vyksta tarptautiniai pervezimai tarp Europos Artimuju Rytu Afrikos o per Sueco kanala ir Juodaja jura kroviniai keliauja į Rytus Australija ir Okeanija Kadangi Europos Sajunga įsiveza daug mineraliniu zaliavu pervezimai Vidurzemio jura nuolatos auga Marselis Triestas Genuja yra svarbus naftos tranzito punktai Labai vertingi rekreaciniai Vidurzemio juros istekliai pritraukia gausybe turistu Didele siaurines ir rytines pakrantes dalis pritaikyta poilsiui Zuvininkyste nera reiksminga ekonomikos saka nes intensyvi pakranciu ekonomika rekreacija mazina ir taip palyginti menkus Vidurzemio juros zuvu isteklius Saltiniai When the Mediterranean Dried Up Scientific American Vol 227 December 1972 p32 Pinet Paul R 1996 Invitation to Oceanography 3rd ed St Paul MN West Publishing Co p 202 ISBN 0 314 06339 0 p 206 Zeme Alma Littera 2004 P 410 411 ir kt NuorodosTrumpa apzvalga rusu k neveikianti nuoroda Vikizodynas