Vidinė terpė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vidinė organizmo terpė - organizmo vidinė aplinka, kurią tokiuose gyvūnuose su uždara kraujotakos sistema kaip stuburiniai sudaro audinių skystis, kraujas, smegenų skystis ir limfa. Šių skysčių fizinių savybių ir cheminės sudėties palaikymas yra svarbiausia sąlyga, kad atskiros ląstelės ir visas organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Kitaip tariant, jie labai svarbūs homeostazei.

Organizme nuolat vyksta įvairūs medžiagų mainai, medžiagų skilimas ir naujų susidarymas, homeostazę palaikyti gana sunku. Homeostazės palaikyme labai svarbus kraujas, kuris:

• tekėdamas pro virškinamąjį traktą ir plaučius, pasipildo maisto medžiagomis ir deguonies molekulėmis, kurios po to iš jo pereina į audinių skystį,
• pabuvojęs šalinimo organuose (inkstuose, plaučiuose, kepenyse ir t.t) nusikrato tų apykaitos produktų, kurie pateko iš audinių skysčio.

Organizmo vidinės terpės pagrindą sudaro vanduo. Dauguma medžiagų patenka į organizmą kaip vandeniniai tirpalai, ir šalinami iš jo taip pat vandeninių tirpalų pavidalu. Vanduo pasiskirstęs į ląstelinį (intersticinį) ir neląstelinį (ekstracelinį). Pastarąjį sudaro ir .

Nariuotakojuose, turinčiuose atvirą kraujotakos sistemą, vidinę terpę sudaro hemolimfa ir audinių skystis, nors riba tarp šių medžiagų yra neaiški, kadangi jų neriboja membranos ar epiteliai.

Vidinė terpė užtikrina medžiagų pernašą organizmo viduje, iš vienos ląstelės į kitą. Ji perneša maisto medžiagas, deguonį ir anglies dioksidą, hormonus ir kitas signalines medžiagas, šalintinas medžiagas ir kt. Vidinėje terpėje keliauja makrofagai.

Vidinėje terpėje vyksta nuolatiniai mainai - vanduo ir įvairios smulkiamolekulės medžiagos kapiliaruose iš kraujo pereina į audinių skystį ir atgal. Limfiniuose kapiliaruose surenkamas audinių skysčio perteklius virsta limfa, kuri limfagyslėmis nuteka ir susimaišo su krauju.