Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viačeslavas Michailovičius Molotovas rus Вячеслав Михайлович МолотовViačeslavas MolotovasGimė 1890 m kovo 9 d Kukarkoje
Viačeslavas Molotovas
| Viačeslavas Michailovičius Molotovas rus. Вячеслав Михайлович Молотов | |
|---|---|
| Viačeslavas Molotovas | |
| Gimė | 1890 m. kovo 9 d. Kukarkoje, Viatkos gubernija (dabartinis Kirovo srityje |
| Mirė | 1986 m. lapkričio 8 d. (96 metai) Maskva, Rusija |
| Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinėse |
| Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas | |
| Vadovavo | 1942 m. rugpjūčio 16 d. - 1957 m. birželio 29 d. (14 metų) |
| Ankstesnis | Nikolajus Voznesenskis |
| Vėlesnis | Nikolajus Bulganinas |
| TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas | |
| Vadovavo | 1930 m. gruodžio 19 d. - 1941 m. gegužės 6 d. (10 metų) |
| Ankstesnis | Aleksejus Rykovas |
| Vėlesnis | Josifas Stalinas |
| Veikla | tarybinis politinis veikėjas, Socialistinio darbo didvyris, Tarybų Sąjungos vyriausybės vadovas ir užsienio reikalų ministras |
| Vikiteka | Viačeslavas Molotovas |
| Parašas | |
Viačeslavas Michailovičius Molotovas (rus. Вячеслав Михайлович Молотов; tikroji pavardė Skriabinas, rus. Скрябин; 1890 m. kovo 9 d. Kukarkoje, Viatkos gubernijoje (dabartinis Kirovo srityje – 1986 m. lapkričio 8 d. Maskvoje) – tarybinis politinis veikėjas, Socialistinio darbo didvyris (1943 m.), Tarybų Sąjungos vyriausybės vadovas (1930–1941 m.) ir užsienio reikalų ministras (1939–1949, 1953–1956 m.). XX a. 6-me dešimtmetyje iš vadovaujančios politinės veiklos jį išstūmė N. Chruščiovas.
Vaikystė ir jaunystė
V. Skriabinas kilęs iš nuskurdusios rusų kilmingųjų šeimos, motina Ana Jakovlevna Nebogatikova (Анна Яковлевна Небогатикова) kilusi iš labai turtingos pirklių šeimos. Šeimoje gimė 10 vaikų, iš jų trys mirė ankstyvoje vaikystėje. Mokykloje grojo smuiku, rašė eiles. 1902 m. kartu su vyresniais broliais įstojo ir iki 1908 m. mokėsi Kazanės Pirmojoje realinėje mokykloje.
Nuo 1906 m. vasaros priklausė bolševikų partijai. Dalyvavo nelegalioje revoliucinėje moksleivių organizacijoje. 1909 m. už revoliucinę veiklą buvo suimtas ir ištremtas į Vologdą. 1911 m. paleistas, eksternu išlaikęs egzaminus įstojo į Petrogrado Politechnikos instituto ekonomikos fakultetą, mokėsi du kursus. Tuo metu Skriabinas dirbo bolševikų partijoje Peterburge ir Maskvoje. 1912–1913 m. buvo „Pravdos“ laikraščio sekretorius, dalyvavo jos leidime. 1915 m. ištremtas į Irkutsko guberniją, bet 1916 m. iš tremties pabėgo. Tuo metu kaip ir daugelis komunistų turėjo slapyvardį Molotov.
Prasidėjus 1917 m. Vasario revoliucijai, jis buvo vienas iš nedaugelio bolševikų sostinėje. 1917 m. kovo 4 d. tapo „Pravdos“ redakcinės kolegijos nariu. Jo vadovaujamas laikraštis buvo „kairėje“ opozicijoje Rusijos Laikinajai vyriausybei, suformuotai po Vasario revoliucijos. 1917 m. spalį tapo Petrogrado karinio – revoliucinio komiteto, planavusio Spalio revoliuciją, nariu.
Nuo revoliucionieriaus iki vyriausybės vadovo
1918 m. paskirtas Šiaurės srities Liaudies ūkio tarybos pirmininku (buvo vienas iš artimiausių bendradarbių). Nuo 1919 m. RKP(b) CK įgaliotinis Pavolgyje, Nižnij Novgorodo gubernijos vykdomojo komiteto pirmininkas. Nuo 1920 m. rugsėjo Donecko gubernijos RKP(b) komiteto sekretorius. Nuo 1920 m. Centro Komiteto kandidatas, o nuo 1921 m. – Centro Komiteto narys. 1920 m. lapkričio – 1921 m. kovo mėn. Ukrainos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretorius. 1922 m., kai Stalinas tapo bolševikų partijos generaliniu sekretoriumi, jis susigrąžino Molotovą į Petrogradą ir paskyrė jį turėjusio didelę įtaką partijos sekretoriato nariu.
Po Lenino mirties 1924 m., vykstant kovai dėl įtakos, Molotovas rėmė Staliną jo kovoje su: Levu Trockiu, vėliau Levu Kamenevu ir , bei galiausiai su . Jis, kartu su Klimentu Vorošilovu, Lazariu Kaganovičium, Grigorijum Ordžonikidze ir Sergejumi Kirovu tapo pagrindinėmis vadinamojo „stalinistinio centro“ partijoje figūromis. L. Trockis ir jo šalininkai neįvertino Molotovo. L. Trockis jį buvo pavadinęs „įsikūnijusia vidutinybe“, tačiau po pilkoka išore slėpėsi aštrus protas ir dideli administraciniai gebėjimai. Jis veikė daugiausia užkulisiuose ir palaikė savo bespalvio biurokrato įvaizdį – buvo vienintelis iš bolševikų lyderių nuolat nešiojusių kostiumą ir kaklaraištį.
Remiant Stalinui V. Molotovas 1926 m. tapo TSKP Politinio biuro nariu. Išoriškai korektiškas, V. Molotovas buvo absoliučiai ištikimas Stalinui, pritaręs masinėms egzekucijoms.
Ministras pirmininkas
1930 m., kai Bucharino šalininkas Aleksejus Rykovas buvo pašalintas iš Liaudies komisarų tarybos pirmininko (ministro pirmininko) posto, jo vietą užėmė Molotovas. Šiame poste jis prižiūrėjo didžiausią Stalino režimo vykdytą socialinę revoliuciją – kolektyvizaciją. Molotovas palaikė Stalino nuostatą naudoti maksimalią jėgą, siekiant palaužti valstiečių pasipriešinimą kolektyvizacijai, įskaitant milijonų vadinamųjų „buožių“ deportacijas į darbo stovyklas, kuriose daugelis jų žuvo.
Jis taip pat vadovavo Ypatingajai grūdų tiekimo komisijai Ukrainoje, kuri rekvizavo 4,2 mln. tonų grūdų iš valstiečių. Dėl rekvizicijų labai daug Ukrainos valstiečių mirė badu. Šiuolaikinių istorikų skaičiavimu nuo 4 iki 6 mln. rusų ir ukrainiečių žuvo lageriuose ir nuo bado, vykdant Stalino kolektyvizaciją. Molotovas taip pat kontroliavo pirmojo penkmečio planų, kuriais siekta pramoninio persilaužimo, įgyvendinimą. Buvo uolus Didžiojo valymo įgyvendintojas.
Užsienio reikalų ministras
TSRS užsienio reikalų ministro pareigose vadovavo deryboms su Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministru J. Ribentropu dėl nepuolimo sutarties tarp TSRS ir Vokietijos, kuri 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyta Maskvoje. Remiantis šia sutartimi, TSRS ir Trečiasis Reichas pasidalijo Rytų Europą įtakos sferomis. 1939 m. spalio 10 d. pasirašė Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartį. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Valstybinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas. Dalyvavo Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose. Nuo 1946 m. iki 1957 m. TSRS Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas. Po J. Stalino mirties, nuo 1953 m. iki 1957 m. dar kartą buvo TSRS užsienio reikalų ministras. 1957 m. už bandymą nušalinti N. Chruščiovą, buvo pašalintas iš valstybinės ir politinės valdžios. Nuo 1957 m. iki 1960 m. TSRS ambasadorius Mongolijoje. Nuo 1960 m. iki 1962 m. vadovavo TSRS atstovybei prie TATENA Vienoje. 1962 m. už TSKP Programos kritiką pašalintas iš pareigų ir komunistų partijos. Į partiją sugrąžintas tik 1984 m.
Šaltiniai
- Molotov Viačeslav (Viačeslavas Molotovas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 381-382 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viačeslavas Molotovas, Kas yra Viačeslavas Molotovas? Ką reiškia Viačeslavas Molotovas?
Viaceslavas Michailovicius Molotovas rus Vyacheslav Mihajlovich MolotovViaceslavas MolotovasGime 1890 m kovo 9 d Kukarkoje Viatkos gubernija dabartinis Kirovo srityjeMire 1986 m lapkricio 8 d 96 metai Maskva RusijaPalaidotas a Novodevices kapineseSovietu Sajungos Ministru Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojasVadovavo 1942 m rugpjucio 16 d 1957 m birzelio 29 d 14 metu Ankstesnis Nikolajus VoznesenskisVelesnis Nikolajus BulganinasTSRS Liaudies komisaru tarybos pirmininkasVadovavo 1930 m gruodzio 19 d 1941 m geguzes 6 d 10 metu Ankstesnis Aleksejus RykovasVelesnis Josifas StalinasVeikla tarybinis politinis veikejas Socialistinio darbo didvyris Tarybu Sajungos vyriausybes vadovas ir uzsienio reikalu ministrasVikiteka Viaceslavas MolotovasParasas Viaceslavas Michailovicius Molotovas rus Vyacheslav Mihajlovich Molotov tikroji pavarde Skriabinas rus Skryabin 1890 m kovo 9 d Kukarkoje Viatkos gubernijoje dabartinis Kirovo srityje 1986 m lapkricio 8 d Maskvoje tarybinis politinis veikejas Socialistinio darbo didvyris 1943 m Tarybu Sajungos vyriausybes vadovas 1930 1941 m ir uzsienio reikalu ministras 1939 1949 1953 1956 m XX a 6 me desimtmetyje is vadovaujancios politines veiklos jį isstume N Chrusciovas Vaikyste ir jaunysteV Skriabinas kiles is nuskurdusios rusu kilminguju seimos motina Ana Jakovlevna Nebogatikova Anna Yakovlevna Nebogatikova kilusi is labai turtingos pirkliu seimos Seimoje gime 10 vaiku is ju trys mire ankstyvoje vaikysteje Mokykloje grojo smuiku rase eiles 1902 m kartu su vyresniais broliais įstojo ir iki 1908 m mokesi Kazanes Pirmojoje realineje mokykloje Nuo 1906 m vasaros priklause bolseviku partijai Dalyvavo nelegalioje revoliucineje moksleiviu organizacijoje 1909 m uz revoliucine veikla buvo suimtas ir istremtas į Vologda 1911 m paleistas eksternu islaikes egzaminus įstojo į Petrogrado Politechnikos instituto ekonomikos fakulteta mokesi du kursus Tuo metu Skriabinas dirbo bolseviku partijoje Peterburge ir Maskvoje 1912 1913 m buvo Pravdos laikrascio sekretorius dalyvavo jos leidime 1915 m istremtas į Irkutsko gubernija bet 1916 m is tremties pabego Tuo metu kaip ir daugelis komunistu turejo slapyvardį Molotov Prasidejus 1917 m Vasario revoliucijai jis buvo vienas is nedaugelio bolseviku sostineje 1917 m kovo 4 d tapo Pravdos redakcines kolegijos nariu Jo vadovaujamas laikrastis buvo kaireje opozicijoje Rusijos Laikinajai vyriausybei suformuotai po Vasario revoliucijos 1917 m spalį tapo Petrogrado karinio revoliucinio komiteto planavusio Spalio revoliucija nariu Nuo revoliucionieriaus iki vyriausybes vadovo1918 m paskirtas Siaures srities Liaudies ukio tarybos pirmininku buvo vienas is artimiausiu bendradarbiu Nuo 1919 m RKP b CK įgaliotinis Pavolgyje Niznij Novgorodo gubernijos vykdomojo komiteto pirmininkas Nuo 1920 m rugsejo Donecko gubernijos RKP b komiteto sekretorius Nuo 1920 m Centro Komiteto kandidatas o nuo 1921 m Centro Komiteto narys 1920 m lapkricio 1921 m kovo men Ukrainos komunistu partijos Centrinio komiteto sekretorius 1922 m kai Stalinas tapo bolseviku partijos generaliniu sekretoriumi jis susigrazino Molotova į Petrograda ir paskyre jį turejusio didele įtaka partijos sekretoriato nariu Po Lenino mirties 1924 m vykstant kovai del įtakos Molotovas reme Stalina jo kovoje su Levu Trockiu veliau Levu Kamenevu ir bei galiausiai su Jis kartu su Klimentu Vorosilovu Lazariu Kaganovicium Grigorijum Ordzonikidze ir Sergejumi Kirovu tapo pagrindinemis vadinamojo stalinistinio centro partijoje figuromis L Trockis ir jo salininkai neįvertino Molotovo L Trockis jį buvo pavadines įsikunijusia vidutinybe taciau po pilkoka isore slepesi astrus protas ir dideli administraciniai gebejimai Jis veike daugiausia uzkulisiuose ir palaike savo bespalvio biurokrato įvaizdį buvo vienintelis is bolseviku lyderiu nuolat nesiojusiu kostiuma ir kaklaraistį Remiant Stalinui V Molotovas 1926 m tapo TSKP Politinio biuro nariu Isoriskai korektiskas V Molotovas buvo absoliuciai istikimas Stalinui pritares masinems egzekucijoms Ministras pirmininkas1930 m kai Bucharino salininkas Aleksejus Rykovas buvo pasalintas is Liaudies komisaru tarybos pirmininko ministro pirmininko posto jo vieta uzeme Molotovas Siame poste jis priziurejo didziausia Stalino rezimo vykdyta socialine revoliucija kolektyvizacija Molotovas palaike Stalino nuostata naudoti maksimalia jega siekiant palauzti valstieciu pasipriesinima kolektyvizacijai įskaitant milijonu vadinamuju buoziu deportacijas į darbo stovyklas kuriose daugelis ju zuvo Jis taip pat vadovavo Ypatingajai grudu tiekimo komisijai Ukrainoje kuri rekvizavo 4 2 mln tonu grudu is valstieciu Del rekviziciju labai daug Ukrainos valstieciu mire badu Siuolaikiniu istoriku skaiciavimu nuo 4 iki 6 mln rusu ir ukrainieciu zuvo lageriuose ir nuo bado vykdant Stalino kolektyvizacija Molotovas taip pat kontroliavo pirmojo penkmecio planu kuriais siekta pramoninio persilauzimo įgyvendinima Buvo uolus Didziojo valymo įgyvendintojas Uzsienio reikalu ministrasTSRS uzsienio reikalu ministro pareigose vadovavo deryboms su Treciojo Reicho uzsienio reikalu ministru J Ribentropu del nepuolimo sutarties tarp TSRS ir Vokietijos kuri 1939 m rugpjucio 23 d buvo pasirasyta Maskvoje Remiantis sia sutartimi TSRS ir Treciasis Reichas pasidalijo Rytu Europa įtakos sferomis 1939 m spalio 10 d pasirase Lietuvos TSRS savitarpio pagalbos sutartį Antrojo pasaulinio karo metu buvo Valstybinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dalyvavo Teherano Jaltos ir Potsdamo konferencijose Nuo 1946 m iki 1957 m TSRS Ministru tarybos pirmininko pavaduotojas Po J Stalino mirties nuo 1953 m iki 1957 m dar karta buvo TSRS uzsienio reikalu ministras 1957 m uz bandyma nusalinti N Chrusciova buvo pasalintas is valstybines ir politines valdzios Nuo 1957 m iki 1960 m TSRS ambasadorius Mongolijoje Nuo 1960 m iki 1962 m vadovavo TSRS atstovybei prie TATENA Vienoje 1962 m uz TSKP Programos kritika pasalintas is pareigu ir komunistu partijos Į partija sugrazintas tik 1984 m SaltiniaiMolotov Viaceslav Viaceslavas Molotovas Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 381 382 psl