Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vezuvijaus išsiveržimas it L eruzione del Vesuvio 79 m rugpjūčio 24 d įvykęs katastrofiškas ugnikalnio išsiveržimas visi
Vezuvijaus išsiveržimas
Vezuvijaus išsiveržimas (it. L'eruzione del Vesuvio) – 79 m. rugpjūčio 24 d. įvykęs katastrofiškas ugnikalnio išsiveržimas, visiškai nušlavęs nuo žemės paviršiaus senovės Italijos miestus, įsikūrusius kalno papėdėje: Pompėją, Herkulanumą, Oplontį, taip pat Stabijas, aplinkines vilas ir gyvenvietes.
Ugnikalnio išsiveržimo data
Ugnikalnio išsiveržimo data nustatyta pagal išlikusius Plinijaus jaunesniojo du laiškus, rašytus Publijui Kornelijui Tacitui.
Pagal visuotinai paplitusią versiją laikoma, jog Vezuvijus išsiveržė 79 metų rugpjūčio 24 d. Plinijus Jaunesnysis savo laiškuose detaliai aprašo savo dėdės, veikalo „Gamtos istorijos“ (Naturalis Historia) autoriaus Plinijaus vyresniojo žūtį, kuris buvo nuplaukęs stebėti šio reto gamtos reiškinio.
Tačiau esti spėjimų, jog Vezuvijus išsiveržė dviem mėnesiais vėliau, kadangi išlikusios liekanos ir jų tyrinėjimai rodo, jog žmonių drabužiai buvo iš daug storesnio audeklo, negu būtų nešioję rūbus karštą rugpjūtį.
Taip teigia žymus italų mokslininkas, profesorius Antonijus de Simonė, daug metų atlikinėjęs archeologinius tyrinėjimus prie Vezuvijaus. Jis taip pat nurodė, jog tuo metu, kai išsiveržė ugnikalnis, vynuogių derlius jau buvo nuimtas. Taip pat paaiškėjo, jog pintinėse su vaisiais buvo ir granatų, graikiškų riešutų, kurie negalėjo sunokti rugpjūčio mėnesį.
Šis mokslininkas taip pat nurodo, jog nėra išlikusių Plinijaus jaunesniojo laiškų originalų, o istorikai vadovavosi daug vėlesniais perrašytais rankraščiais. Tačiau yra ir perrašytų dokumentų, kuriuose Plinijaus jaunesniojo paminėta, jog jo dėdė žuvo devintą dieną prieš lapkričio kalendorių.
Dauguma rankraščių tyrinėtojų sutaria, jog ugnikalnio išsiveržimo data, nurodyta Plinijaus jaunesniojo, yra arba rugpjūčio 24 d., arba spalio 30 d., arba lapkričio 23 d.
Vezuvijaus išsiveržimas minimas ir kituose senovės rankraščiuose, tačiau juose būtent nėra paminėta ugnikalnio išsiveržimo data.
1797 m. mokslininkas Karlas Rosinis taip pat teigė, jog greičiausiai ugnikalnis išsiveržė rudenį, o ne vasarą, apie tai rodo nustatytų rudeninių vaisių liekanos.
Vezuvijaus išsiveržimo charakteristika
Pagal atliktus tyrimus teigiama, jog Vezuvijaus išsiveržimas vyko dviem etapais.
Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo tipas buvo pavadintas žuvusio Plinijaus vyresniojo vardu, t. y. Plinijaus išsiveržimu. Šio tipo ugnikalnio išsiveržimui būdingas intensyvus į 20-50 kilometrų aukštį lavos kamuolių svaidymas, kurie atvėsę virsta pelenais ar jų gabalais. Toks vyksmas gali vykti nepertraukiamai keletą valandų ar netgi dienų.
Vulkaniniai kamuoliai nusėdę ant žemės padengia ją keliais sluoksniais. Smulkūs pelenai, pagauti vėjo, išnešiojami aplink dideliu spinduliu. Kol ugnikalnis svaido kamuolius, pro jo vulkaninius kanalus išmetama keletą kubinių kilometrų magmos. Didelis slėgis ir kylančios, išsiveržiančios dujos pramuša likusius vulkano viduje sluoksnius ir išmeta į orą degančią lavą, t. y. sprogimas sudaro į viršų kylančią lavos koloną ir taip pat išmetami akmens rieduliai iš kraterio sienų. Lavos tėkmė veržiasi keliasdešimt metrų per sekundę. Vulkaninių pelenų, karštų dujų ir kitų uolienų greitai judantis srautas, vadinamas pirkolastiniu, jo viduje temperatūra gali siekti iki 1000 °C. Paprastai piroklastinis srautas sklinda žemyn ugnikalnio šlaitais.
Vezuvijaus piroklastinis srautas krito ant Pompėjos, Herkulaniumo, Oplončio, Stabijų ir šie miestai buvo palaidoti po pelenais.
Vezuvijaus išsiveržimas truko dvi dienas. Pompėjoje ir Herkulaniume dėl piroklastų, kurių temperatūra siekė 700 °C, žuvo apie 16 tūkstančių žmonių.
Plinijaus vyresniojo žūtis
Plinijus vyresnysis tuo laikotarpiu vadovavo Romos laivynui netoli Neapolio esančiame Misenos mieste, kuris buvo nutolęs 29 kilometrus nuo ugnikalnio.
Plinijus vyresnysis nusprendė ištirti neįprastą gamtos reiškinį priplaukęs arčiau su laivu. Kai laivas ruošėsi išvykti iš zonos, atvyko pasiuntinys, pasiųstas Plinijaus vyresniojo draugų, gyvenusių pakrantėje netoli vulkano papėdės, paaiškindamas, kad jie gali pabėgti tik jūra ir paprašė juos gelbėti. Plinijus vyresnysis nutarė plaukti gelbėti bičiulių.
Kai priplaukė arčiau, ėmė kristi piroklastiniai gabalai, tačiau kelionę tęsė link Stabijų miesto toliau. Stabijose apsistojo ir laukė palankaus vėjo ir, kad nurimtų jūra, o jis paėmęs žmones galėtų grįžti. Tačiau Stabijose Plinijus vyresnysis apsinuodijo vulkaniniais sieros junginiais ir mirė.
Plinijus jaunesnysis tuo metu taip pat buvo apsistojęs Misenos mieste.
Vezuvijaus išsiveržimo pasekmės
Ugnikalnis palaidojo Pompėjos, Herkulaniumo, Oplončio, taip pat Stabijų miestus, aplinkines gyvenvietes.
Pradėjus kasinėjimus, paaiškėjo, jog šiuose miestuose po pelenais išsilaikė gatvės, namai, žmonių, gyvūnų liekanos.
Nėra žinomas tikslus skaičius žuvusių žmonių, dalis jų paliko miestus iki katastrofos. Tačiau kūnų buvo rasta ir už miestų ribų.
Šaltiniai
- Andrew Wallace-Hadrill. Pompeii: Portents of Disaster, [1]
- Plinio il Giovane, Epistulae, VI, 16, 4. [2]
- Pliny the Younger. Letters 6.16 and 6.20 (Penguin, translated by B. Radice, notes by A. Futrell ed.). University of Arizona.
- Итальянский археолог уточнил дату гибели Помпеи. [3]
- Berry, Joanne (2013). The Complete Pompeii. London: Thames & Hudson Ltd. p. 20. ISBN 978-0500290927.
- Josephus. Whitson, W. (ed.). Antiquities of the Jews. Tufts University Perseus archive.
- Suetonius (1914). The Lives of the Twelve Caesars. Penelope. University of Chicago.
- Haraldur Sigurdsson; Stanford Cashdollar; Stephen R. J. Sparks (January 1982). “The Eruption of Vesuvius in A. D. 79: Reconstruction from Historical and Volcanological Evidence”. American Journal of Archaeology. American Journal of Archaeology, Vol. 86, No. 1. 86 (1): 39—51. DOI:10.2307/504292. JSTOR 504292.
- [4]
- [Мелекесцев И.В. Вулканизм и рельефообразование. М., 1980]
- Daniel Williams. Scientists Keep Tabs on Pulse of Mount Vesuvius. Washington Post (13 октября 2004). Дата обращения 4 февраля 2011.
- Plinio il Giovane, Epistulae, VI, 16, 4. [5]
- Pliny the Younger. Letters 6.16 and 6.20 (Penguin, translated by B. Radice, notes by A. Futrell ed.). University of Arizona.]
- A hypothesis of sudden body fluid vaporization in the 79 AD victims of Vesuvius. [6]
Literatūra
- Mastrolorenzo G, Petrone P, Pappalardo L, Sheridan MF. The Avellino 3780 yr B.P. catastrophe as a worst-case scenario for a future eruption at Vesuvius. Proc Natl Acad Sci USA. 2006; 103: 4366–4370. [7] Archyvuota kopija 2019-06-17 iš Wayback Machine projekto.
- Sheridan MF, Barberi F, Rosi M, Santacroce R. A model for plinian eruption of Vesuvio. Nature. 1981, 289: 282–285. [8] [9]
- Sigurdsson, Haraldur (2002). „Mount Vesuvius before the Disaster“. In Jashemski, Wilhelmina Mary Feemster; Meyer, Frederick Gustav (eds.). The natural history of Pompeii. Cambridge UK: The Press Syndicate of the University of Cambridge. pp. 29–36.
- Sigurdsson, Haraldur; Carey, Steven (2002). „The Eruption of Vesuvius in AD 79“. In Jashemski, Wilhelmina Mary Feemster; Meyer, Frederick Gustav (eds.). The natural history of Pompeii. Cambridge UK: The Press Syndicate of the University of Cambridge. pp. 37–64. [10]
- Sigurdsson H, Carey S, Cornell W, Pescatore T. The eruption of Vesuvius in A.D. 79. Nat Geogr Res. 1985; 1: 332–387. [11]
- Sigurdsson H, Cashdollar S, Sparks RSJ. The eruption of Vesuvius in A.D. 79: Reconstruction from historical and volcanological evidence. Am J Archeol. 1982; 86: 39–51. [12]
- Luongo G, Perrotta A, Scarpati C. Impact of the AD 79 explosive eruption on Pompeii, I. Relations amongst the depositional mechanisms of the pyroclastic products, the framework of the buildings and the associated destructive events. J Volcanol Geotherm Res. 2003a; 126: 201–223.
- Giacomelli L, Perrotta A, Scandone R., Scarpati C. The eruption of Vesuvius of 79 AD and its impact on human environment in Pompei. [13]
- Luongo G, Perrotta A, Scarpati C, De Carolis E, Patricelli G, Ciarallo A. Impact of the AD 79 explosive eruption on Pompeii, II. Causes of death of the inhabitants inferred by stratigraphical and areal distribution of the human corpses. J Volcanol Geotherm Res. 2003b; 126: 169–200.
- De Carolis E, Patricelli G. Rinvenimenti di corpi umani nel suburbio pompeiano e nei siti di Ercolano e Stabia. Rivista di Studi Pompeiani. 2013a; 24: 11–32.
- Maiuri A. Herculaneum. Rome; 13, 1977.
- Maiuri A. Ercolano. I nuovi scavi (1927–1958), Roma, 1958.
- Maiuri A. Pompeii. Scientific American. 1958; 198: 70.
- Nunziante L, Fraldi M, Lirer L, Petrosino P, Scotellaro S, Cicirelli C. Risk assessment of the impact of pyroclastic currents on the towns located around Vesuvio: A non-linear structural inverse analysis. Bull Volcanol. 2003 65: 547–561.
- Fergola L. Oplontis. In: D’Ambrosio A, Guzzo PG, Mastroroberto M editors. Storie da un’eruzione. Pompei Ercolano Oplontis. Milano, Italy, pp. 152–157; 2003.
- Dobran F, Neri A, Todesco M. Assessing the pyroclastic flow hazard at Vesuvius. Nature. 1994; 367: 551–554. [14]
- Ottini L, Di Tota G, Mariani-Costantini R, Angeletti L, La Verghetta M, Capasso L et al. Evidence of a forearm fracture in a young victim of the 79 AD Vesuvius eruption. J Paleopathol. 2002; 13: 23–26.
- Shmidt CW, Oakley E, D’Anastasio R, Brower R, Remy A, Viciano J. Herculaneum. In: Schmidt CW, Symes SA editors. The analysis of burned human remains. Academic Press. 2015, pp. 149–161.
- Torino M, Rognini M, Fornaciari G. Dental fluorosis in ancient Herculaneum. The Lancet. 1995; 345: 1306.
- Bisel SC. Human bones at Herculaneum. Riv. Studi Pompeiani. 1987; I: 123–131.
- Bisel SC. Nutrition in first century Herculaneum. Anthropologie. 1988; 26: 61–66.
- Bisel SC. The human skeletons of Herculaneum. Int J Anthropol. 1991; 6: 1–20.
- Capasso L, Di Tota. Lice buried under the ashes of Herculaneum. The Lancet. 1998; 351: 992.
- Capasso L, Capasso L. Mortality in Herculaneum before volcanic eruption in 79 AD. The Lancet. 1999; 354: 1826.
- Capasso L, Capasso L, Caramiello S, D’Anastasio R, Di Domenicantonio L, Di Fabrizio A et al. Paleobiology in the population of Herculaneum (79 AD). Recenti Prog Med. 2000; 91: 288–296.
- Capasso L. Herculaneum victims of the volcanic eruptions of Vesuvius in 79 AD. The Lancet. 2000; 356: 1344–1346.
- Capasso L. I fuggiaschi di Ercolano. Paleobiologia delle vittime dell’eruzione vesuviana del 79 d. C. Roma: L’Erma di Bretschneider, 2001.
Nuorodos
- Paskutinė Pompėjos diena. Animacinė rekonstrukcija, sukurta Melburno muziejaus.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vezuvijaus išsiveržimas, Kas yra Vezuvijaus išsiveržimas? Ką reiškia Vezuvijaus išsiveržimas?
Vezuvijaus issiverzimas it L eruzione del Vesuvio 79 m rugpjucio 24 d įvykes katastrofiskas ugnikalnio issiverzimas visiskai nuslaves nuo zemes pavirsiaus senoves Italijos miestus įsikurusius kalno papedeje Pompeja Herkulanuma Oplontį taip pat Stabijas aplinkines vilas ir gyvenvietes Dzonas Martinas Pompejos ir Herkulanumo zuvimasUgnikalnio issiverzimo dataDzozefas Raitas is Derbio Vezuvijaus issiverzimas Ugnikalnio issiverzimo data nustatyta pagal islikusius Plinijaus jaunesniojo du laiskus rasytus Publijui Kornelijui Tacitui Pagal visuotinai paplitusia versija laikoma jog Vezuvijus issiverze 79 metu rugpjucio 24 d Plinijus Jaunesnysis savo laiskuose detaliai apraso savo dedes veikalo Gamtos istorijos Naturalis Historia autoriaus Plinijaus vyresniojo zutį kuris buvo nuplaukes stebeti sio reto gamtos reiskinio Taciau esti spejimu jog Vezuvijus issiverze dviem menesiais veliau kadangi islikusios liekanos ir ju tyrinejimai rodo jog zmoniu drabuziai buvo is daug storesnio audeklo negu butu nesioje rubus karsta rugpjutį Taip teigia zymus italu mokslininkas profesorius Antonijus de Simone daug metu atlikinejes archeologinius tyrinejimus prie Vezuvijaus Jis taip pat nurode jog tuo metu kai issiverze ugnikalnis vynuogiu derlius jau buvo nuimtas Taip pat paaiskejo jog pintinese su vaisiais buvo ir granatu graikisku riesutu kurie negalejo sunokti rugpjucio menesį Sis mokslininkas taip pat nurodo jog nera islikusiu Plinijaus jaunesniojo laisku originalu o istorikai vadovavosi daug velesniais perrasytais rankrasciais Taciau yra ir perrasytu dokumentu kuriuose Plinijaus jaunesniojo pamineta jog jo dede zuvo devinta diena pries lapkricio kalendoriu Dauguma rankrasciu tyrinetoju sutaria jog ugnikalnio issiverzimo data nurodyta Plinijaus jaunesniojo yra arba rugpjucio 24 d arba spalio 30 d arba lapkricio 23 d Vezuvijaus issiverzimas minimas ir kituose senoves rankrasciuose taciau juose butent nera pamineta ugnikalnio issiverzimo data 1797 m mokslininkas Karlas Rosinis taip pat teige jog greiciausiai ugnikalnis issiverze rudenį o ne vasara apie tai rodo nustatytu rudeniniu vaisiu liekanos Vezuvijaus issiverzimo charakteristikaKarlas Brulovas Paskutine Pompejos diena Pagal atliktus tyrimus teigiama jog Vezuvijaus issiverzimas vyko dviem etapais Vezuvijaus ugnikalnio issiverzimo tipas buvo pavadintas zuvusio Plinijaus vyresniojo vardu t y Plinijaus issiverzimu Sio tipo ugnikalnio issiverzimui budingas intensyvus į 20 50 kilometru aukstį lavos kamuoliu svaidymas kurie atvese virsta pelenais ar ju gabalais Toks vyksmas gali vykti nepertraukiamai keleta valandu ar netgi dienu Vulkaniniai kamuoliai nusede ant zemes padengia ja keliais sluoksniais Smulkus pelenai pagauti vejo isnesiojami aplink dideliu spinduliu Kol ugnikalnis svaido kamuolius pro jo vulkaninius kanalus ismetama keleta kubiniu kilometru magmos Didelis slegis ir kylancios issiverziancios dujos pramusa likusius vulkano viduje sluoksnius ir ismeta į ora degancia lava t y sprogimas sudaro į virsu kylancia lavos kolona ir taip pat ismetami akmens rieduliai is kraterio sienu Lavos tekme verziasi keliasdesimt metru per sekunde Vulkaniniu pelenu karstu duju ir kitu uolienu greitai judantis srautas vadinamas pirkolastiniu jo viduje temperatura gali siekti iki 1000 C Paprastai piroklastinis srautas sklinda zemyn ugnikalnio slaitais Vezuvijaus piroklastinis srautas krito ant Pompejos Herkulaniumo Oploncio Stabiju ir sie miestai buvo palaidoti po pelenais Vezuvijaus issiverzimas truko dvi dienas Pompejoje ir Herkulaniume del piroklastu kuriu temperatura sieke 700 C zuvo apie 16 tukstanciu zmoniu Plinijaus vyresniojo zutisLombardo Veneto Plinijus vyresnysis Plinijus vyresnysis tuo laikotarpiu vadovavo Romos laivynui netoli Neapolio esanciame Misenos mieste kuris buvo nutoles 29 kilometrus nuo ugnikalnio Plinijus vyresnysis nusprende istirti neįprasta gamtos reiskinį priplaukes arciau su laivu Kai laivas ruosesi isvykti is zonos atvyko pasiuntinys pasiustas Plinijaus vyresniojo draugu gyvenusiu pakranteje netoli vulkano papedes paaiskindamas kad jie gali pabegti tik jura ir paprase juos gelbeti Plinijus vyresnysis nutare plaukti gelbeti biciuliu Kai priplauke arciau eme kristi piroklastiniai gabalai taciau kelione tese link Stabiju miesto toliau Stabijose apsistojo ir lauke palankaus vejo ir kad nurimtu jura o jis paemes zmones galetu grįzti Taciau Stabijose Plinijus vyresnysis apsinuodijo vulkaniniais sieros junginiais ir mire Plinijus jaunesnysis tuo metu taip pat buvo apsistojes Misenos mieste Vezuvijaus issiverzimo pasekmesVezuvijaus auku muliazai Ugnikalnis palaidojo Pompejos Herkulaniumo Oploncio taip pat Stabiju miestus aplinkines gyvenvietes Pradejus kasinejimus paaiskejo jog siuose miestuose po pelenais issilaike gatves namai zmoniu gyvunu liekanos Nera zinomas tikslus skaicius zuvusiu zmoniu dalis ju paliko miestus iki katastrofos Taciau kunu buvo rasta ir uz miestu ribu SaltiniaiAndrew Wallace Hadrill Pompeii Portents of Disaster 1 Plinio il Giovane Epistulae VI 16 4 2 Pliny the Younger Letters 6 16 and 6 20 Penguin translated by B Radice notes by A Futrell ed University of Arizona Italyanskij arheolog utochnil datu gibeli Pompei 3 Berry Joanne 2013 The Complete Pompeii London Thames amp Hudson Ltd p 20 ISBN 978 0500290927 Josephus Whitson W ed Antiquities of the Jews Tufts University Perseus archive Suetonius 1914 The Lives of the Twelve Caesars Penelope University of Chicago Haraldur Sigurdsson Stanford Cashdollar Stephen R J Sparks January 1982 The Eruption of Vesuvius in A D 79 Reconstruction from Historical and Volcanological Evidence American Journal of Archaeology American Journal of Archaeology Vol 86 No 1 86 1 39 51 DOI 10 2307 504292 JSTOR 504292 4 Melekescev I V Vulkanizm i relefoobrazovanie M 1980 Daniel Williams Scientists Keep Tabs on Pulse of Mount Vesuvius Washington Post 13 oktyabrya 2004 Data obrasheniya 4 fevralya 2011 Plinio il Giovane Epistulae VI 16 4 5 Pliny the Younger Letters 6 16 and 6 20 Penguin translated by B Radice notes by A Futrell ed University of Arizona A hypothesis of sudden body fluid vaporization in the 79 AD victims of Vesuvius 6 LiteraturaMastrolorenzo G Petrone P Pappalardo L Sheridan MF The Avellino 3780 yr B P catastrophe as a worst case scenario for a future eruption at Vesuvius Proc Natl Acad Sci USA 2006 103 4366 4370 7 Archyvuota kopija 2019 06 17 is Wayback Machine projekto Sheridan MF Barberi F Rosi M Santacroce R A model for plinian eruption of Vesuvio Nature 1981 289 282 285 8 9 Sigurdsson Haraldur 2002 Mount Vesuvius before the Disaster In Jashemski Wilhelmina Mary Feemster Meyer Frederick Gustav eds The natural history of Pompeii Cambridge UK The Press Syndicate of the University of Cambridge pp 29 36 Sigurdsson Haraldur Carey Steven 2002 The Eruption of Vesuvius in AD 79 In Jashemski Wilhelmina Mary Feemster Meyer Frederick Gustav eds The natural history of Pompeii Cambridge UK The Press Syndicate of the University of Cambridge pp 37 64 10 Sigurdsson H Carey S Cornell W Pescatore T The eruption of Vesuvius in A D 79 Nat Geogr Res 1985 1 332 387 11 Sigurdsson H Cashdollar S Sparks RSJ The eruption of Vesuvius in A D 79 Reconstruction from historical and volcanological evidence Am J Archeol 1982 86 39 51 12 Luongo G Perrotta A Scarpati C Impact of the AD 79 explosive eruption on Pompeii I Relations amongst the depositional mechanisms of the pyroclastic products the framework of the buildings and the associated destructive events J Volcanol Geotherm Res 2003a 126 201 223 Giacomelli L Perrotta A Scandone R Scarpati C The eruption of Vesuvius of 79 AD and its impact on human environment in Pompei 13 Luongo G Perrotta A Scarpati C De Carolis E Patricelli G Ciarallo A Impact of the AD 79 explosive eruption on Pompeii II Causes of death of the inhabitants inferred by stratigraphical and areal distribution of the human corpses J Volcanol Geotherm Res 2003b 126 169 200 De Carolis E Patricelli G Rinvenimenti di corpi umani nel suburbio pompeiano e nei siti di Ercolano e Stabia Rivista di Studi Pompeiani 2013a 24 11 32 Maiuri A Herculaneum Rome 13 1977 Maiuri A Ercolano I nuovi scavi 1927 1958 Roma 1958 Maiuri A Pompeii Scientific American 1958 198 70 Nunziante L Fraldi M Lirer L Petrosino P Scotellaro S Cicirelli C Risk assessment of the impact of pyroclastic currents on the towns located around Vesuvio A non linear structural inverse analysis Bull Volcanol 2003 65 547 561 Fergola L Oplontis In D Ambrosio A Guzzo PG Mastroroberto M editors Storie da un eruzione Pompei Ercolano Oplontis Milano Italy pp 152 157 2003 Dobran F Neri A Todesco M Assessing the pyroclastic flow hazard at Vesuvius Nature 1994 367 551 554 14 Ottini L Di Tota G Mariani Costantini R Angeletti L La Verghetta M Capasso L et al Evidence of a forearm fracture in a young victim of the 79 AD Vesuvius eruption J Paleopathol 2002 13 23 26 Shmidt CW Oakley E D Anastasio R Brower R Remy A Viciano J Herculaneum In Schmidt CW Symes SA editors The analysis of burned human remains Academic Press 2015 pp 149 161 Torino M Rognini M Fornaciari G Dental fluorosis in ancient Herculaneum The Lancet 1995 345 1306 Bisel SC Human bones at Herculaneum Riv Studi Pompeiani 1987 I 123 131 Bisel SC Nutrition in first century Herculaneum Anthropologie 1988 26 61 66 Bisel SC The human skeletons of Herculaneum Int J Anthropol 1991 6 1 20 Capasso L Di Tota Lice buried under the ashes of Herculaneum The Lancet 1998 351 992 Capasso L Capasso L Mortality in Herculaneum before volcanic eruption in 79 AD The Lancet 1999 354 1826 Capasso L Capasso L Caramiello S D Anastasio R Di Domenicantonio L Di Fabrizio A et al Paleobiology in the population of Herculaneum 79 AD Recenti Prog Med 2000 91 288 296 Capasso L Herculaneum victims of the volcanic eruptions of Vesuvius in 79 AD The Lancet 2000 356 1344 1346 Capasso L I fuggiaschi di Ercolano Paleobiologia delle vittime dell eruzione vesuviana del 79 d C Roma L Erma di Bretschneider 2001 NuorodosPaskutine Pompejos diena Animacine rekonstrukcija sukurta Melburno muziejaus