Verkių Riešė

Kitos reikšmės – Riešė (reikšmės).

Verkių Riešė
Žaliųjų Ežerų gatvė Verkių Riešėje

Verkių Riešė
54°46′37″š. pl. 25°19′52″r. ilg. / 54.777°š. pl. 25.331°r. ilg. / 54.777; 25.331 (Verkių Riešė)

Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija	Verkių seniūnija

Istoriniai pavadinimai	rus. Рѣша, Жэша Верковска, lenk. Rzesza Werkowska

Verkių Riešė – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante.^[1] Įsikūrusi į šiaurės rytus nuo Verkių (pietuose yra Naujieji Verkiai) ir į pietryčius nuo Didžiosios Riešės. Pro Verkių Riešę teka Riešės upelis, toliau vakaruose telkšo Žalieji ežerai (Akis, Balsys), pietinė rajono dalis patenka į Verkių regioninį parką.

Būdingi individualių gyvenamųjų namų kvartalai, aplinkui plyti kolektyviniai sodai (Balsiai, Babiniai, Ožkiniai). Yra prekybos centras „Maxima“.

Verkių Riešę aptarnauja 36, 65, 66, 76 maršrutų autobusai.

Istorija

redaguoti

1905 m. Riešės valsčiaus (Verkių) Riešės kaime gyveno 70 žmonių,^[2] 1931 m. – 199.^[3]

Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Žemėlapis). – Ryga. p. 149. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[1] Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Žemėlapis). – Ryga. p. 149. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)

[2] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[3] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[1]

[2]

[3]