Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Margutis reikšmės Margučiai kiaušiniai kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant
Velykų margučiai
- Kitos reikšmės – Margutis (reikšmės).
Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas šv. Velykų simbolių.
Margučių marginimas – Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Joje matome tapybinius ir grafinius elementus, kartais jie glaudžiai susiję, kartais gi vienas ar antras iš tų dviejų elementų yra labiau išplėtotas – dominuojąs.
Ypatingai išsivystęs kiaušinių marginimo menas yra Rytų Europoje. Margučių marginimas vašku ir skutinėjimu yra žinomi visose slavų tautose: Lenkijoje (lenk. pisanka), Ukrainoje (ukr. писанка), Gudijoje (пісанка), Slovėnijoje (pisanica), Čekijoje (kraslice), Slovakijoje (kraslica), Bulgarijoje (писано яйце), Kroatijoje (писано яйце), Makedonijoje (вапцано јајце), Serbijoje (писаница), tarp sorbų (jejka pisać) ir pan. Tarp ne slavų tautų margučių tradiciją turi vengrai (hímestojás), rumunai (ouă vopsite) ir lietuviai.
Tikėtina, jog lietuvių tauta marginimo technikas perėmė iš slavų, nes kaimynai latviai jų nežino. Margučių tradicijos beveik neturi ir Šiaurės bei Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios.
Istorija ir reikšmė
Sunku nustatyti margučių kilmę, kadangi tai yra trapus kūrinys, retai aptinkamas archeologų. Tiesa, skirtingose kultūrose be tikrųjų kiaušinių buvo gaminami ir akmeniniai, keramikiniai kiaušiniai, naudoti ritualinėms reikmėms. Manoma, kad jie atspindi tikrų margučių naudojimo paprotį.
Šiandien jų marginimas Lietuvoje ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai. Kiaušinių dažymo paprotys iki dabar išlikęs Artimųjų Rytų tautose švenčiant Novrūzo šventę. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines.
Seniausi žinomi dažyti kiaušiniai Europoje aptinkami iš viduramžių. Dažytų lukštų fragmentai datuojami X-XIV a. aptikti Lenkijoje, netoli Opolės miesto. Senovės slavų kultūrose iki krikščionybės laikų margintas kiaušinis buvo siejamas su Saulės dievu Dažbogu, kuriam buvo skiriami įvairūs pavasario ritualai. Jos simboliai buvo paukščiai, o vėliau - ir kiaušiniai.
Krikščionybei plintant po Europą ir maišantis su pagoniškais tikėjimais, kiaušinis tapo ne tik saulės, gamtos atgimimo, bet ir atgimusio Jėzaus simboliu. Kiaušiniai tapo ne tik svarbiu velykiniu patiekalu, bet ir simboliu, amuletu, su jais susipynė įvairūs prietarai ir tradicijos.
Marginimo būdai
- Dažytiniai - patys paprasčiausi, vienspalviai margučiai. Tradiciškai jiems naudojami natūralūs dažai: svogūnų lukštai (raudona ir ruda), ąžuolo ir juodalksnio žievė (juoda), obels žievė (auksinė), dedešvos žiedlapiai (violetinė), rugio daigai (žalia), burokų sultys (rožinė) ir pan. Pastaruoju metu naudojami ir sintetiniai dažai. Šis velykinių kiaušinių tipas paplitęs visoje Europoje;
- Marginti augalų lapais - dažant juos kiaušinis apdedamas augalų lapais, aprišamas, dėl ko atsiranda šviesesnės nenusidažiusios vietos. Šis marginimo būdas paplitęs didesnėje Europos dalyje;
- Taškiniai - naudojamas vaškas, kuris lašinamas ant kiaušinio, ir taip gaunami taškučių pavidalo ornamentai;
- Marginti vašku - dažniausiai Rytų Europoje paplitusi marginimo forma. Ant trumpos lazdelės pritaisomas skardos vamzdelis, kurio vienas galas yra siauresnis; juo paimamas ištirpytas vaškas, kuriuo ir padengiamas kiaušinio paviršius vienodo storumo linijos raštais. Taip išpaišytas kiaušinis yra dedamas į dažus, kurie nudažo tik nepadengtas vašku vietas. Išėmę kiaušinį iš dažų ir nuėmę vašką, gauname baltus raštus dažų spalvos fone. Norint šiuos raštus padaryti spalvotus, nudažytoji kiaušinio dalis vėl padengiama vašku, kiaušinis vėl dedamas į bet kurios spalvos dažus, kurie nudažo raštus. Kartoti tą galime tiek kartų, keliomis spalvų norima išmarginti margutį;
- Skustiniai - peiliuku skutinėti kiaušiniai. Skustinis raštas yra daromas ant jau nudažyto vienos kurios nors spalvos dažais kiaušinio. Praskusdami dažus iki kiaušinio natūralaus baltumo paviršiaus, gaunami raštai;
- Ėsdinti rūgštimi - naudojant actą ar raugintų kopūstų sunką išėsdinamos norimos vietos spalvotame kiaušinyje;
- Tapyti dažais - akvarele, guašu, laku ar kitais dažais teptuku ant kiaušinio išpaišomi vaizdai, paveikslai;
- Apklijuoti - kiaušinis apklijuojamas popieriaus ar audinio skiautėmis, dažytu smėliu ar grūdais, šiaudais, augaliniu pluoštu ir kitokiomis medžiagomis;
- Apklijuoti karoliukais - kiaušinis panardinamas į vašką, ir į jį įspaudžiami spalvoti karoliukai, suformuojant ornamentus. Šis būdas ypač populiarus Rumunijoje;
- Perforuoti - išpūsto kiaušinio lukšte padaromos skylutės, sukuriant ažūrinius ornamentus;
- Modernūs - kiaušiniai marginami specialiais plastikiniais lipdukais, kuriuos pakaitinus kiaušinis glaudžiai aptraukiamas;
Iš velykinių margučių tradicijos išsivystė (gaminami iš medienos ir dekoruojami dažais bei laku) ir (juvelyriniai dirbiniai).
- Vienspalviai kiaušiniai (Rusija)
- Lapais marginti kiaušiniai (Serbija)
- Vašku marginti margučiai (Slovėnija)
- Ukrainietiški taškais marginti kiaušiniai
- Skustiniu raštu išmargintas kiaušinis
- Tapytas margutis iš Bukovinos
- Ukrainietiškas apklijuotas grūdais margutis
- Ukrainietiškas karoliukais puoštas kiaušinis
- Rusijos Caro Aleksandro III Velykinis siurprizas savo žmonai Marijai Fiodorovai
- Perforuotas kiaušinis
Raštų įvairovė
Didžiojoje dalyje Europos paplitę vienspalviai velykiniai kiaušiniai, tačiau Rytų Europoje marginimo vašku ir skutinėjimo technikos leido išsivystyti sudėtingiems meniškiems ornamentams. Jie atspindi vietos tautų tradicijas, pagonišką bei krikščionišką simboliką.
Iš visų tradicijų Ukrainietiški margučiai 2024 m. buvo pripažinti nematerialiuoju pasaulio paveldu.
- Vašku išmarginti sorbų margučiai
- Vašku išmarginti margučiai (Čekija)
- Vašku išmarginti margučiai (Vengrija)
- Skustiniai baltarusiški margučiai
- Rumuniški margučiai
- Graikiški margučiai
- Kroatiški margučiai
- Ukrainietiški margučiai
Margučiai Lietuvoje
Lietuvoje margutis labiausiai susijęs su Velykomis ir Lietuvoje pažįstamas jau iš XVI amžiaus. M. Mažvydas Vaitkūnas 1549 m. išleidęs šv. Ambraziejaus ir šv. Augustino giesmių vertimą – „Te Deum laudamus“, skiria savo darbą „Welikas pauta“ vietoje „Ponuy Sebastianuy Perbanth, Heubtmonuy Ragaynes... 3. diena mėnesis kowa. Metų Diewa uszgimima“.
Raštai ir jų pobūdis
Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra marginamas įvairiais raštais. Lietuvoje naudojami vienspalviai (dažytiniai), marginti vašku ir skustiniai margučiai. Margučių meniškieji efektai toli gražu, nėra vienodi. Vieni jų esti ryškių spalvų ir paprastų raštų. Kitur spalvotumui teikiama tik antraeilė reikšmė, bet dėl to dominuoja raštai, jie tampa vis sudėtingesniais ir turtingesniais.
Įvairiausių raštų margučiuose vartojama daug ir tą mums liudija nemažas skaičius jiems pavadinti vartojamų vardų: „driežiukai, rinkučiai, grandinėliai, žiedeliai, vabaliukai; kukučiai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, peteliškės, kriputės, turkliukai, rūtelės, vištos kojelės, snaiguolės“ ir t. t. Nagrinėdamas tuos raštus žymiausias margučių tyrinėtojas Tadas Daugirdas padarė išvadą: begalinis raštų turtingumas verčia manyti, kad kiekvienas margutį darąs asmuo vadovaujasi tik fantazija.
Galima pastebėti, kad didesnį vaidmenį atlieka tradicijos, o ne fantazija. Dalis raštų beveik visoms margučius darančioms tautoms yra bendri; vieni iš jų yra charakteringi tik tam tikrai apylinkei, o kiti yra tokie pat, kokius aptinkame priešistorinių laikų kapuose randamuose daiktuose. Daugumą margučių raštų galime taip pat rasti kituose liaudies meno dirbiniuose.
Margučiuose yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, savo požymiais visiškai skirtingų nuo kitų charakteringų liaudies meno raštų. Be to, pasitaiko ir labai individualizuotų raštų, išplėtotų į grafines kompozicijas, savo forma ir verte niekuo nesiskiriančių nuo didelių grafinių darbų.
Margučių bendrą charakteristiką galime nusakyti taip: margučių brėžtinio rašto pagrindinis spalvos tonas yra juodas bei tamsiai rudas, skustinio (skutinėto) – mėlynas, raudonas. Pagal pirmąją techniką daryti raštai garsūs drąsiomis ir ryškiomis linijomis, antrąją – ažūriškumu. Abi technologijos priduoda margučiams ryškų grafiškumą, o raštų įvairumas ir turiningumas padaro juos ne tik gražiais objektais, bet ir branginta medžiaga liaudies ornamentams studijuoti.
Šaltiniai
- Prof. E. Volteris. Velykų Margučiai „Iliustruotoji Lietuva“. 1927, m. Nr. 15 (68).
- Paulius Galaunė. Margučiai „Lietuvių liaudies menas“. 1988, m.
- Opole: najstarsze polskie "pisanki" znaleziono na opolskim Ostrówku". onet.pl. 31 March 2013
- Manko, Vira. The Ukrainian Folk Pysanka L'viv, Ukraine: Svichado, 2005
- Kowalczyk, Maria (2020). "Geneza i obchód Wielkanocy w Polsce. Zarys problematyki" (PDF). Studia Elbląskie (in Polish). XX: 273–294.
- Pysanka, Ukrainian tradition and art of decorating eggs
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Velykų margučiai, Kas yra Velykų margučiai? Ką reiškia Velykų margučiai?
Kitos reiksmes Margutis reiksmes Marguciai kiausiniai kuriu lukstai ismarginti dazant įvairiomis technikomis ar raizant Vienas sv Velyku simboliu Vasku ismarginti marguciai Cekija Marguciu marginimas Europos tautodailes sritis Meniskas kiausinio luksto marginimas glaudziai susijes su kulto apeigomis Joje matome tapybinius ir grafinius elementus kartais jie glaudziai susije kartais gi vienas ar antras is tu dvieju elementu yra labiau ispletotas dominuojas Ypatingai issivystes kiausiniu marginimo menas yra Rytu Europoje Marguciu marginimas vasku ir skutinejimu yra zinomi visose slavu tautose Lenkijoje lenk pisanka Ukrainoje ukr pisanka Gudijoje pisanka Slovenijoje pisanica Cekijoje kraslice Slovakijoje kraslica Bulgarijoje pisano yajce Kroatijoje pisano yajce Makedonijoje vapcano јaјce Serbijoje pisanica tarp sorbu jejka pisac ir pan Tarp ne slavu tautu marguciu tradicija turi vengrai himestojas rumunai ouă vopsite ir lietuviai Tiketina jog lietuviu tauta marginimo technikas pereme is slavu nes kaimynai latviai ju nezino Marguciu tradicijos beveik neturi ir Siaures bei Vakaru Europos tautos nors spejama kad kai kurios ta paprotį yra turejusios Istorija ir reiksmeSunku nustatyti marguciu kilme kadangi tai yra trapus kurinys retai aptinkamas archeologu Tiesa skirtingose kulturose be tikruju kiausiniu buvo gaminami ir akmeniniai keramikiniai kiausiniai naudoti ritualinems reikmems Manoma kad jie atspindi tikru marguciu naudojimo paprotį Siandien ju marginimas Lietuvoje ir slavu tautose yra susijes su Velyku sventemis Taciau kiausiniu dazymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis uz krikscionybe Beveik visos senojo pasaulio tautos ta paprotį zinojo Dar pries Kristaus gimima kiausinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu bet ir kiekvieno gyvio pradzios simboliu Zinome kad tokiu simboliu kiausinį laike ir senoves egiptieciai zydai bei romenai Kiausiniu dazymo paprotys iki dabar islikes Artimuju Rytu tautose svenciant Novruzo svente Kad tokiu pat simboliu kiausinį laiko ir lietuviai liudija is dalies dar kai kur issilikes paprotys kiausinius dazyti ne tik per Velykas bet ir per sv Jurgį bei Sekmines Seniausi zinomi dazyti kiausiniai Europoje aptinkami is viduramziu Dazytu lukstu fragmentai datuojami X XIV a aptikti Lenkijoje netoli Opoles miesto Senoves slavu kulturose iki krikscionybes laiku margintas kiausinis buvo siejamas su Saules dievu Dazbogu kuriam buvo skiriami įvairus pavasario ritualai Jos simboliai buvo pauksciai o veliau ir kiausiniai Krikscionybei plintant po Europa ir maisantis su pagoniskais tikejimais kiausinis tapo ne tik saules gamtos atgimimo bet ir atgimusio Jezaus simboliu Kiausiniai tapo ne tik svarbiu velykiniu patiekalu bet ir simboliu amuletu su jais susipyne įvairus prietarai ir tradicijos Marginimo budaiStiliai ukr Pisachok įrankiai Ukrainoje naudojami marginimui vaskuDazytiniai patys paprasciausi vienspalviai marguciai Tradiciskai jiems naudojami naturalus dazai svogunu lukstai raudona ir ruda azuolo ir juodalksnio zieve juoda obels zieve auksine dedesvos ziedlapiai violetine rugio daigai zalia buroku sultys rozine ir pan Pastaruoju metu naudojami ir sintetiniai dazai Sis velykiniu kiausiniu tipas paplites visoje Europoje Marginti augalu lapais dazant juos kiausinis apdedamas augalu lapais aprisamas del ko atsiranda sviesesnes nenusidaziusios vietos Sis marginimo budas paplites didesneje Europos dalyje Taskiniai naudojamas vaskas kuris lasinamas ant kiausinio ir taip gaunami taskuciu pavidalo ornamentai Marginti vasku dazniausiai Rytu Europoje paplitusi marginimo forma Ant trumpos lazdeles pritaisomas skardos vamzdelis kurio vienas galas yra siauresnis juo paimamas istirpytas vaskas kuriuo ir padengiamas kiausinio pavirsius vienodo storumo linijos rastais Taip ispaisytas kiausinis yra dedamas į dazus kurie nudazo tik nepadengtas vasku vietas Iseme kiausinį is dazu ir nueme vaska gauname baltus rastus dazu spalvos fone Norint siuos rastus padaryti spalvotus nudazytoji kiausinio dalis vel padengiama vasku kiausinis vel dedamas į bet kurios spalvos dazus kurie nudazo rastus Kartoti ta galime tiek kartu keliomis spalvu norima ismarginti margutį Skustiniai peiliuku skutineti kiausiniai Skustinis rastas yra daromas ant jau nudazyto vienos kurios nors spalvos dazais kiausinio Praskusdami dazus iki kiausinio naturalaus baltumo pavirsiaus gaunami rastai Ėsdinti rugstimi naudojant acta ar raugintu kopustu sunka isesdinamos norimos vietos spalvotame kiausinyje Tapyti dazais akvarele guasu laku ar kitais dazais teptuku ant kiausinio ispaisomi vaizdai paveikslai Apklijuoti kiausinis apklijuojamas popieriaus ar audinio skiautemis dazytu smeliu ar grudais siaudais augaliniu pluostu ir kitokiomis medziagomis Apklijuoti karoliukais kiausinis panardinamas į vaska ir į jį įspaudziami spalvoti karoliukai suformuojant ornamentus Sis budas ypac populiarus Rumunijoje Perforuoti ispusto kiausinio lukste padaromos skylutes sukuriant azurinius ornamentus Modernus kiausiniai marginami specialiais plastikiniais lipdukais kuriuos pakaitinus kiausinis glaudziai aptraukiamas Is velykiniu marguciu tradicijos issivyste gaminami is medienos ir dekoruojami dazais bei laku ir juvelyriniai dirbiniai Vienspalviai kiausiniai Rusija Lapais marginti kiausiniai Serbija Vasku marginti marguciai Slovenija Ukrainietiski taskais marginti kiausiniai Skustiniu rastu ismargintas kiausinis Tapytas margutis is Bukovinos Ukrainietiskas apklijuotas grudais margutis Ukrainietiskas karoliukais puostas kiausinis Rusijos Caro Aleksandro III Velykinis siurprizas savo zmonai Marijai Fiodorovai Perforuotas kiausinisRastu įvairoveDidziojoje dalyje Europos paplite vienspalviai velykiniai kiausiniai taciau Rytu Europoje marginimo vasku ir skutinejimo technikos leido issivystyti sudetingiems meniskiems ornamentams Jie atspindi vietos tautu tradicijas pagoniska bei krikscioniska simbolika Is visu tradiciju Ukrainietiski marguciai 2024 m buvo pripazinti nematerialiuoju pasaulio paveldu Vasku ismarginti sorbu marguciai Vasku ismarginti marguciai Cekija Vasku ismarginti marguciai Vengrija Skustiniai baltarusiski marguciai Rumuniski marguciai Graikiski marguciai Kroatiski marguciai Ukrainietiski marguciaiMarguciai LietuvojeLietuviski marguciai Lietuvoje margutis labiausiai susijes su Velykomis ir Lietuvoje pazįstamas jau is XVI amziaus M Mazvydas Vaitkunas 1549 m isleides sv Ambraziejaus ir sv Augustino giesmiu vertima Te Deum laudamus skiria savo darba Welikas pauta vietoje Ponuy Sebastianuy Perbanth Heubtmonuy Ragaynes 3 diena menesis kowa Metu Diewa uszgimima Rastai ir ju pobudis Marguciu kiausinis yra vadinamas del to kad jis yra marginamas įvairiais rastais Lietuvoje naudojami vienspalviai dazytiniai marginti vasku ir skustiniai marguciai Marguciu meniskieji efektai toli grazu nera vienodi Vieni ju esti ryskiu spalvu ir paprastu rastu Kitur spalvotumui teikiama tik antraeile reiksme bet del to dominuoja rastai jie tampa vis sudetingesniais ir turtingesniais Įvairiausiu rastu marguciuose vartojama daug ir ta mums liudija nemazas skaicius jiems pavadinti vartojamu vardu drieziukai rinkuciai grandineliai ziedeliai vabaliukai kukuciai dantukai eglutes zvaigzdutes peteliskes kriputes turkliukai ruteles vistos kojeles snaiguoles ir t t Nagrinedamas tuos rastus zymiausias marguciu tyrinetojas Tadas Daugirdas padare isvada begalinis rastu turtingumas vercia manyti kad kiekvienas margutį daras asmuo vadovaujasi tik fantazija Galima pastebeti kad didesnį vaidmenį atlieka tradicijos o ne fantazija Dalis rastu beveik visoms margucius darancioms tautoms yra bendri vieni is ju yra charakteringi tik tam tikrai apylinkei o kiti yra tokie pat kokius aptinkame priesistoriniu laiku kapuose randamuose daiktuose Dauguma marguciu rastu galime taip pat rasti kituose liaudies meno dirbiniuose Marguciuose yra nemazai vien su marguciais siejamu rasto elementu savo pozymiais visiskai skirtingu nuo kitu charakteringu liaudies meno rastu Be to pasitaiko ir labai individualizuotu rastu ispletotu į grafines kompozicijas savo forma ir verte niekuo nesiskirianciu nuo dideliu grafiniu darbu Marguciu bendra charakteristika galime nusakyti taip marguciu breztinio rasto pagrindinis spalvos tonas yra juodas bei tamsiai rudas skustinio skutineto melynas raudonas Pagal pirmaja technika daryti rastai garsus drasiomis ir ryskiomis linijomis antraja azuriskumu Abi technologijos priduoda marguciams rysku grafiskuma o rastu įvairumas ir turiningumas padaro juos ne tik graziais objektais bet ir branginta medziaga liaudies ornamentams studijuoti SaltiniaiProf E Volteris Velyku Marguciai Iliustruotoji Lietuva 1927 m Nr 15 68 Paulius Galaune Marguciai Lietuviu liaudies menas 1988 m Opole najstarsze polskie pisanki znaleziono na opolskim Ostrowku onet pl 31 March 2013 Manko Vira The Ukrainian Folk Pysanka L viv Ukraine Svichado 2005 Kowalczyk Maria 2020 Geneza i obchod Wielkanocy w Polsce Zarys problematyki PDF Studia Elblaskie in Polish XX 273 294 Pysanka Ukrainian tradition and art of decorating eggs