Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vavelio kalva

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vavelis – kalva ir architektūrinis kompleksas Krokuvoje, buvusi Lenkijos karalių rezidencija. Pilis, rūmai ir katedra yra kalvoje kairiajame Vyslos krante, 228 m virš jūros lygio. Kartu su Krokuvos senamiesčiu Vavelis yra UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąraše.
Pasak legendos Vevelio kalvos olose gyvenęs slibinas, kurį klasta nugalėjo riteris Krakas. Šioje vietoje įkurtas Krokuvos miestas, pavadintas riterio vardu.
Istorija
Vavelio kalvoje ir kalvos olose žmonės gyveno nuo paleolito. Gyvenvietė augo, nes buvo svarbių prekybinių kelių sankirtoje. Netoli Vavelio esančioje Veličkoje nuo akmens amžiaus buvo išgaunama druska. Nuo vėlyvosios Antikos iki ankstyvųjų viduramžių Vavelis buvo vakarų slavų genties centras, ypač po to, kai vyslėnai apie VI a. dabartinės Mažosios Lenkijos teritorijoje sukūrė pirmąjį valstybinį darinį.
Iš archeologinių kasinėjimų žinoma, kad jau XI a. Vavelio vietoje buvusi įtvirtinta gyvenvietė. Mūrinius įtvirtinimus pradėjo statyti 1290–1300 m., o XIV a. Kazimieras III perstatė kalvos įtvirtinimus gotikiniu stiliumi. Apie 1340 m. pilies ir miesto sienos buvo sujungtos. Po 1499 m. gaisro Aleksandras Jogailaitis pradėjo perstatinėti Vavelį ir šie darbai didžiausią apimtį įgavo valdant Žygimantui Senajam. Naujas gaisras 1595 m. iš dalies sunaikino pilį. 1609 m. Zigmantas Vaza atstatė pilį, tačiau po to pilies reikšmė mažėja. Nepaisant to pilyje vyko Lenkijos karalių karūnacija. 1655–1657 m. Vavelis buvo apiplėštas, o 1702 m. Šiaurės karo metu švedų sudegintas. 1724–1728 m. bandyta kompleksą rekonstruoti, tačiau Lenkijai praradus nepriklausomybę Vavelis tapo Austrijos kariuomenės kareivinėmis ir buvo menkai prižiūrimas. 1905 m. pilis gražinta miestui, pradėti darbai ir įkurtas muziejus.
Dabartis
Šiuo metu pilyje veikia ekspozicija, skirta Lenkijos karalių buičiai – gyvenamosios patalpos, karūnacijos salė, ginklinė ir iždas. Katedroje palaidoti Lenkijos ir Lietuvos valdovai – Steponas Batoras ir kt., žymiausi poetai – Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, , taip pat politiniai veikėjai – Tadas Kosčiuška, Juzefas Pilsudskis, Juzefas Poniatovskis, , Lechas Kačinskis.
Architektūra
Kompleksinis užstatymas rodo tūkstantmetę statybų istoriją. Čia yra įvairių architektūros stilių statinių – romaninės architektūros, gotikos, Renesanso ir baroko. Svarbiausi išlikę architektūros paminklai yra:
- Karališkoji Vavelio pilis
- Vavelio katedra
- Gausybė gotikinių ir romaninių bokštų ir bastėjų
- Ketveri gotikos, Renesanso ir baroko stiliaus vartai
- XIX a. kareivinių pastatai
- Pilies siena ir kiti gynybiniai įrenginiai
- Daugelio romaninių ir gotikinių bažnyčių pamatai
- Daugelio Renesanso epochos ūkinių pastatų pamatai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vavelio kalva, Kas yra Vavelio kalva? Ką reiškia Vavelio kalva?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vavelis kalva ir architekturinis kompleksas Krokuvoje buvusi Lenkijos karaliu rezidencija Pilis rumai ir katedra yra kalvoje kairiajame Vyslos krante 228 m virs juros lygio Kartu su Krokuvos senamiesciu Vavelis yra UNESCO Pasaulio kulturos paveldo sarase Vavelio pilies fragmentasBastionasStlizuoti lietuviski herbai ant Vavelio pilies sienos Pasak legendos Vevelio kalvos olose gyvenes slibinas kurį klasta nugalejo riteris Krakas Sioje vietoje įkurtas Krokuvos miestas pavadintas riterio vardu IstorijaVavelio kalvoje ir kalvos olose zmones gyveno nuo paleolito Gyvenviete augo nes buvo svarbiu prekybiniu keliu sankirtoje Netoli Vavelio esancioje Velickoje nuo akmens amziaus buvo isgaunama druska Nuo velyvosios Antikos iki ankstyvuju viduramziu Vavelis buvo vakaru slavu genties centras ypac po to kai vyslenai apie VI a dabartines Mazosios Lenkijos teritorijoje sukure pirmajį valstybinį darinį Is archeologiniu kasinejimu zinoma kad jau XI a Vavelio vietoje buvusi įtvirtinta gyvenviete Murinius įtvirtinimus pradejo statyti 1290 1300 m o XIV a Kazimieras III perstate kalvos įtvirtinimus gotikiniu stiliumi Apie 1340 m pilies ir miesto sienos buvo sujungtos Po 1499 m gaisro Aleksandras Jogailaitis pradejo perstatineti Vavelį ir sie darbai didziausia apimtį įgavo valdant Zygimantui Senajam Naujas gaisras 1595 m is dalies sunaikino pilį 1609 m Zigmantas Vaza atstate pilį taciau po to pilies reiksme mazeja Nepaisant to pilyje vyko Lenkijos karaliu karunacija 1655 1657 m Vavelis buvo apiplestas o 1702 m Siaures karo metu svedu sudegintas 1724 1728 m bandyta kompleksa rekonstruoti taciau Lenkijai praradus nepriklausomybe Vavelis tapo Austrijos kariuomenes kareivinemis ir buvo menkai priziurimas 1905 m pilis grazinta miestui pradeti darbai ir įkurtas muziejus DabartisSiuo metu pilyje veikia ekspozicija skirta Lenkijos karaliu buiciai gyvenamosios patalpos karunacijos sale ginkline ir izdas Katedroje palaidoti Lenkijos ir Lietuvos valdovai Steponas Batoras ir kt zymiausi poetai Adomas Mickevicius Julijus Slovackis taip pat politiniai veikejai Tadas Kosciuska Juzefas Pilsudskis Juzefas Poniatovskis Lechas Kacinskis ArchitekturaKompleksinis uzstatymas rodo tukstantmete statybu istorija Cia yra įvairiu architekturos stiliu statiniu romanines architekturos gotikos Renesanso ir baroko Svarbiausi islike architekturos paminklai yra Karaliskoji Vavelio pilis Vavelio katedra Gausybe gotikiniu ir romaniniu bokstu ir basteju Ketveri gotikos Renesanso ir baroko stiliaus vartai XIX a kareiviniu pastatai Pilies siena ir kiti gynybiniai įrenginiai Daugelio romaniniu ir gotikiniu baznyciu pamatai Daugelio Renesanso epochos ukiniu pastatu pamatai