Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Vasarvidžio nakties sapnas reikšmės Vasarvidžio nakties sapnas romantinė komedija parašyta Viljamo Šekspy
Vasarvidžio nakties sapnas
- Kitos reikšmės – Vasarvidžio nakties sapnas (reikšmės).
Vasarvidžio nakties sapnas – romantinė komedija, parašyta Viljamo Šekspyro. Kaip spėjama, pjesė galėjo būti sukurta maždaug 1594–1596 metais. Joje pasakojama apie keturių įsimylėjėlių (atėniečių) nuotykius bei apie grupę nesubrendusių aktorių, jų interakciją su Atėnų kunigaikščiu Tesėju bei Amazonės karaliene Ipolita, taip pat apie fėjas, kurios gyvena mėnesienos nutviekstame miške. Ši V. Šekspyro pjesė yra viena populiariausių jo darbų, skirtų pastatymui teatre. Dėl šios priežasties bei dėl to, kad ją mėgsta žiūrovai, ji yra plačiai statoma visame pasaulyje.
Apie pjesę
Niekas tiksliai nežino, kada buvo parašyta pjesė „Vasarvidžio nakties sapnas“, ar kas pirmasis ją pastatė, tačiau remiantis užuominomis, pjesės parašymas datuojamas 1594 arba 1596 metais. Buvo iškelta daug hipotezių. Viena jų – pjesė galėjo būti parašyta aristokratiškoms vestuvėms (daug tokių vestuvių įvyko 1596 m.). Kiti iškėlė teoriją, kad V. Šekspyras ją parašė Anglijos karalienei Šv. Jono dienos šventės proga. Kad ir kaip būtų, nėra išlikusių konkrečių įrodymų, patvirtinančių šias teorijas.
Siužeto linijos ir charakterių bruožai gali būti prilyginami ankstesnei, mitologija paremtai literatūrai. Pavyzdžiui, Piramo ir Tisbės istorija yra pasakojama Ovidijaus „Metamorfozėse“ arba Metmens transformaciją į asilą yra paimta iš Apulėjaus kūrinio „Auksinis asilas“. Lisandras taip pat buvo senovės graikų karo dievas. Tesėjas ir Ipolita buvo gerbiami Atėnų kunigaikštis ir Amazonės karalienė. Be to, V. Šekspyras galėjo rašyti pjesę „Romeo ir Džiuljeta“ tuo pačiu metu kaip ir „Vasarvidžio nakties sapną“, todėl galima įžiūrėti transformaciją iš tragedijos į komediją – Romeo ir Džiuljeta pakeičia Piramas ir Tisbė.
Trumpa apžvalga
Pjesė susideda iš trijų siužeto linijų, kurios apjungiamos Atėnų kunigaikščio Tesėjaus ir Amazonės karalienės Ipolitos vestuvių šventimu bei vienu metu persikelia į mišką, mėnulio šviesoje skendinčią Fėjų karalystę.
Pirmojoje mizanscenoje Hermija atsisako paklusti tėvo Egėjo valiai ir ištekėti už išrinkto jai jaunikio Demetro. Kaip atsaką į dukros nepaklusnumą, Egėjus Tesėjui pacituoja seną atėniečių įstatymą, kuriame sakoma, kad dukra turi ištekėti už tėvo jai išrinkto jaunikio arba ji bus nubausta mirties bausme. Tesėjus nenori, kad jauna mergina mirtų ir pasiūlo jai kitą išeitį – tapti deivės Dianos pasekėja, .
Hermija ir jos mylimasis Lisandras nusprendžia pasprukti naktį mišku iš Atėnų. Hermija apie tai prasitaria savo vaikystės draugei Elenai. Pastaroji įsimylėjus Demetrą, kuris ją ką tik atstūmė (sakydamas, kad myli Hermiją), todėl Elena pasiruošusi atkovoti jo meilę pranešdama jam apie pabėgimo planus. Demetras persekiojamas Elenos, gaudo Hermiją. Hermija ir Lisandras manydami esą saugūs užmiega miške.
Tuo tarpu fėjų karalius bei jo karalienė vaikštinėja miške už Atėnų. Oberonas ir Titanija susipyksta, nes ji atsisako atiduoti laumės vaiką Oberonui, kuris planuoja užsiauginti sau „riterį“ ar „pažą“, nes vaikas yra vienos iš Titanijos pasekėjų. Oberonas nori nubausti nepaklusnią Titaniją. Taigi sau į pagalbą jis pasikviečią išdaigininką Paką, kad padėtų jam paskleisti magiškąsias sultis, gautas iš gėlės (vadinamas „Meilė iš pirmo žvilgsnio“). Įlašinus sulčių į akis auka įsimylį pirmą gyvą padarą, kurį pamato vos atsimerkus. Oberonas paprašo Pako atnešti gėlę jam tam, kad jis galėtų įlašinti Titanijai, kad ši įsimylėtų kokį nors bjaurų miško padarą. Taip jis siekia Titaniją priversti atiduotų jam berniuką.
Oberonas miške pamato Demetrą, kuris šaltakraujiškai atstumia Eleną. Elfų karalius pasigaili merginos ir paliepia Pakui įlašinti šiek tiek eliksyro jaunam atėniečiui į akis, kad šis ją pamiltų. Per atsitiktinumą Pakas įlašina eliksyro Lisandrui ir šis įsimyli Eleną. Oberonas pamatęs, kad Demetras vis dar persekioja Hermiją įsiunta. Pakui paliepęs atnešti Eleną šalia Demetro, jis apkeri jo akis. Dėl Pako klaidos abu jaunuoliai dabar kovoja dėl Elenos, o ne dėl Hermijos meilės. Elena mano, kad vaikinai iš jos šaiposi ir nei vienas jos nuoširdžiai nemyli. Ketvertas pešasi tol, kol Lisandras ir Demetras nusprendžia mirtinoje dvikovoje išsiaiškinti, kuris myli Eleną labiau bei ima ieškoti tam tinkamos vietos miške. Oberonas išvydęs ką padarė, Pakui paliepia suklaidinti jaunuolius, kad šie nerastų vienas kito ir atkerėti Lisandrą, kad šis vėl įsimylėtų Hermiją.
Tuo metu, šeši žemo rango darbininkai, aktoriai ruošia spektaklį apie , norėdami jį parodyti per Tesėjaus vestuvių iškilmes. Išsiruošę repetuoti į mišką jie apsistoja šalia Titanijos guolio. Pakas pastebi, susirinkusius žmones šalia karalienės ir iš jų išsirinkęs audėją Metmenį paverčia jį žmogumi su asilo galva. Pamatę Metmenį visi aktoriai išsilaksto apimti siaubo, o šis pradeda dainuoti ir pažadina Titaniją, kuri vos tik jį išvydus įsimyli. Ji apipila asilą savo dėmesiu ir elgiasi su juo, kaip su kilminguoju bei atiduoda berniuką, dėl kurio ji kovojo, Oberonui. Pasiekęs tikslo Oberonas išlaisvina Titaniją ir Matmenį iš kerų. Kerai panaikinami ir Lisandrui, tačiau paliekami Demetrui, kad jis ir toliau mylėtų Eleną.
Galiausiai viskas baigiasi laimingai. Tesėjus ir Ipolita rytinės medžioklės metu suranda keturis įsimylėjėlius miegančius. Demetras iki ausų įsimylėjęs Eleną, todėl Tesėjus santuokos saitais sujungia įsimylėjėlius. Ketvertas nusprendžia, kad nuotykiai, patirti naktį tebuvo tik sapnas.
Spektaklių istorija
XVII ir XVIII amžius
Puritoniško tarpuvaldžio metu buvo uždaryti visi teatrai (1642–1660 m.). Dažnai iš spektaklio būdavo išimamos atskiros dalys, tam tikros siužeto linijos, kurias buvo galima pritaikyti ir kitoje, ne teatro scenoje. Tarkim akrobatikoje ar žongliravime.
Teatrams vėl atvėrus duris 1660 m., „Vasarvidžio Nakties sapnas“ buvo vaidinamas, tačiau pasirinkta kita, adaptuota forma. Taip pat buvo padaryta ir su kitomis V. Šekspyro pjesėmis. Iki 1840 m. originali pjesės versija pastatyta taip ir nebuvo. Dažniausiai ją adaptuodavo ir prijungdavo kaip dalį prie kito spektaklio, kaukių parado, operos ar panašiai.
Viktorijos laikų scena
1840 m. ponia Vestris viename Londono rajonų prikėlė pjesę antram gyvenimui su visu jos tekstu, tačiau pridėjo muzikinių detalių bei baleto. Pati p. Vestris vaidino Oberoną. Iki pat 1910 m. Oberono rolę atlikdavo moteris. Po nežmoniško Vestris pasisekimo, ši pjesė buvo vis dažniau vaidinama teatre, kol galiausiai jos aktorių sąstatą sudarydavo netoli šimto žmonių. Daug pasiruošimo reikalaudavo scenos dekoravimas, o fėjas dažniausiai vaidindavo balerinos.
Dvidešimtasis amžius
XX a. spektaklio populiarumas dar labiau išaugo. Novatoriškas aktorius ir režisierius Harlėjus Granvilas-Barkeris 1914 m. pristatė naują pjesės pastatymo būdą: jis sumažino aktorių skaičių bei Mendelsono muziką pakeitė į folklorą; didžiulius dekoracijų rinkinius pakeitė raštuotomis užuolaidomis; originaliai perteikė fėjų vaidmenis ir kostiumus – atvaizdavo juos kaip didžiulius vabalus – žmones. Tai iš esmės pakeitė spektaklį, jį supaprastino ir daugiau dėmesio skyrė režisūrai.
Maksas Reinhartas tarp 1905–1934 m. „Vasarvidžio nakties sapną“ pastatė 13 kartų, pristatydamas vis atnaujintą spektaklio variantą. Po to M. Reinhartas sukūrė pirmąjį šios pjesės filmo projektą, kurį ir režisavo.
Kitas ryškus pjesės pastatymas įvyko 1970 m., kuomet Piteris Bruksas pristatė spektaklį, pastatytą baltoje dėžėje, su raumeningomis fėjomis, atliekančiomis cirko triukus. Populiarus šis pastatymas tapo todėl, kad P. Bruksas pirmą kartą susiejo Oberoną su Tesėjumis, o Ipolitą su Titanija. Po šio pastatymo, režisieriai daug laisviau leisdavo pasireikšti savo vaizduotei, patys nuspręsdavo ir savaip interpretuodavo pjesės reikšmę ir pagrindinę mintį. Pavyzdžiui, daugelis režisierių spektaklyje parodė daug nuogumo ir erotinių scenų, aiškindami, kad Atėnai reiškę kažkokį draudimą, o pabėgimas į mišką – laisvę daryti ir elgtis kaip nori.
Lietuvoje V. Šekspyro pjesė buvo pastatyta daug kartų. Vienas iš ryškiausių pastarųjų metų pastatymų, režisieriaus Oskaro Koršunovo, modernus klasikos variantas. Režisieriaus pjesė yra įdomi tuo, kad jis atsisakė pompastiškų ir leido pasireikšti aktorių profesionalumui. Pagrindinė dekoracija – medinės lentos.
Literatūra lietuvių kalba
- Viljamas Šekspyras. „Vasarvydžio nakties sapnas" – Vilnius, Žaltvykstė, 2007. ISBN 9986-06-228-8
- Oskaro Koršunovo spektaklio recenzija Archyvuota kopija 2010-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Šekspyro premjeros Lietuvoje
Nuorodos
- Pjesės navigacija Anglų kalba Archyvuota kopija 2009-05-14 iš Wayback Machine projekto. – „Vasarvydžio nakties sapno" anotacija anglų kalba su scenų numeriais ir santrumpomis
- HTML pjesės versija anglų kalba
- Originali pjesės kalba kartu su vertimu. Anglų kalba Archyvuota kopija 2011-04-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vasarvidžio nakties sapnas, Kas yra Vasarvidžio nakties sapnas? Ką reiškia Vasarvidžio nakties sapnas?
Kitos reiksmes Vasarvidzio nakties sapnas reiksmes Vasarvidzio nakties sapnas romantine komedija parasyta Viljamo Sekspyro Kaip spejama pjese galejo buti sukurta mazdaug 1594 1596 metais Joje pasakojama apie keturiu įsimylejeliu atenieciu nuotykius bei apie grupe nesubrendusiu aktoriu ju interakcija su Atenu kunigaiksciu Teseju bei Amazones karaliene Ipolita taip pat apie fejas kurios gyvena menesienos nutviekstame miske Si V Sekspyro pjese yra viena populiariausiu jo darbu skirtu pastatymui teatre Del sios priezasties bei del to kad ja megsta ziurovai ji yra placiai statoma visame pasaulyje Apie pjeseNiekas tiksliai nezino kada buvo parasyta pjese Vasarvidzio nakties sapnas ar kas pirmasis ja pastate taciau remiantis uzuominomis pjeses parasymas datuojamas 1594 arba 1596 metais Buvo iskelta daug hipoteziu Viena ju pjese galejo buti parasyta aristokratiskoms vestuvems daug tokiu vestuviu įvyko 1596 m Kiti iskele teorija kad V Sekspyras ja parase Anglijos karalienei Sv Jono dienos sventes proga Kad ir kaip butu nera islikusiu konkreciu įrodymu patvirtinanciu sias teorijas Siuzeto linijos ir charakteriu bruozai gali buti prilyginami ankstesnei mitologija paremtai literaturai Pavyzdziui Piramo ir Tisbes istorija yra pasakojama Ovidijaus Metamorfozese arba Metmens transformacija į asila yra paimta is Apulejaus kurinio Auksinis asilas Lisandras taip pat buvo senoves graiku karo dievas Tesejas ir Ipolita buvo gerbiami Atenu kunigaikstis ir Amazones karaliene Be to V Sekspyras galejo rasyti pjese Romeo ir Dziuljeta tuo paciu metu kaip ir Vasarvidzio nakties sapna todel galima įziureti transformacija is tragedijos į komedija Romeo ir Dziuljeta pakeicia Piramas ir Tisbe Trumpa apzvalgaPjese susideda is triju siuzeto liniju kurios apjungiamos Atenu kunigaikscio Tesejaus ir Amazones karalienes Ipolitos vestuviu sventimu bei vienu metu persikelia į miska menulio sviesoje skendincia Feju karalyste Pirmojoje mizanscenoje Hermija atsisako paklusti tevo Egejo valiai ir isteketi uz isrinkto jai jaunikio Demetro Kaip atsaka į dukros nepaklusnuma Egejus Tesejui pacituoja sena atenieciu įstatyma kuriame sakoma kad dukra turi isteketi uz tevo jai isrinkto jaunikio arba ji bus nubausta mirties bausme Tesejus nenori kad jauna mergina mirtu ir pasiulo jai kita iseitį tapti deives Dianos pasekeja Hermija ir jos mylimasis Lisandras nusprendzia pasprukti naktį misku is Atenu Hermija apie tai prasitaria savo vaikystes draugei Elenai Pastaroji įsimylejus Demetra kuris ja ka tik atstume sakydamas kad myli Hermija todel Elena pasiruosusi atkovoti jo meile pranesdama jam apie pabegimo planus Demetras persekiojamas Elenos gaudo Hermija Hermija ir Lisandras manydami esa saugus uzmiega miske Tuo tarpu feju karalius bei jo karaliene vaikstineja miske uz Atenu Oberonas ir Titanija susipyksta nes ji atsisako atiduoti laumes vaika Oberonui kuris planuoja uzsiauginti sau riterį ar paza nes vaikas yra vienos is Titanijos pasekeju Oberonas nori nubausti nepaklusnia Titanija Taigi sau į pagalba jis pasikviecia isdaigininka Paka kad padetu jam paskleisti magiskasias sultis gautas is geles vadinamas Meile is pirmo zvilgsnio Įlasinus sulciu į akis auka įsimylį pirma gyva padara kurį pamato vos atsimerkus Oberonas papraso Pako atnesti gele jam tam kad jis galetu įlasinti Titanijai kad si įsimyletu kokį nors bjauru misko padara Taip jis siekia Titanija priversti atiduotu jam berniuka Oberonas miske pamato Demetra kuris saltakraujiskai atstumia Elena Elfu karalius pasigaili merginos ir paliepia Pakui įlasinti siek tiek eliksyro jaunam atenieciui į akis kad sis ja pamiltu Per atsitiktinuma Pakas įlasina eliksyro Lisandrui ir sis įsimyli Elena Oberonas pamates kad Demetras vis dar persekioja Hermija įsiunta Pakui paliepes atnesti Elena salia Demetro jis apkeri jo akis Del Pako klaidos abu jaunuoliai dabar kovoja del Elenos o ne del Hermijos meiles Elena mano kad vaikinai is jos saiposi ir nei vienas jos nuosirdziai nemyli Ketvertas pesasi tol kol Lisandras ir Demetras nusprendzia mirtinoje dvikovoje issiaiskinti kuris myli Elena labiau bei ima ieskoti tam tinkamos vietos miske Oberonas isvydes ka padare Pakui paliepia suklaidinti jaunuolius kad sie nerastu vienas kito ir atkereti Lisandra kad sis vel įsimyletu Hermija Tuo metu sesi zemo rango darbininkai aktoriai ruosia spektaklį apie noredami jį parodyti per Tesejaus vestuviu iskilmes Issiruose repetuoti į miska jie apsistoja salia Titanijos guolio Pakas pastebi susirinkusius zmones salia karalienes ir is ju issirinkes audeja Metmenį pavercia jį zmogumi su asilo galva Pamate Metmenį visi aktoriai issilaksto apimti siaubo o sis pradeda dainuoti ir pazadina Titanija kuri vos tik jį isvydus įsimyli Ji apipila asila savo demesiu ir elgiasi su juo kaip su kilminguoju bei atiduoda berniuka del kurio ji kovojo Oberonui Pasiekes tikslo Oberonas islaisvina Titanija ir Matmenį is keru Kerai panaikinami ir Lisandrui taciau paliekami Demetrui kad jis ir toliau myletu Elena Galiausiai viskas baigiasi laimingai Tesejus ir Ipolita rytines medziokles metu suranda keturis įsimylejelius miegancius Demetras iki ausu įsimylejes Elena todel Tesejus santuokos saitais sujungia įsimylejelius Ketvertas nusprendzia kad nuotykiai patirti naktį tebuvo tik sapnas Spektakliu istorijaXVII ir XVIII amzius Puritonisko tarpuvaldzio metu buvo uzdaryti visi teatrai 1642 1660 m Daznai is spektaklio budavo isimamos atskiros dalys tam tikros siuzeto linijos kurias buvo galima pritaikyti ir kitoje ne teatro scenoje Tarkim akrobatikoje ar zongliravime Teatrams vel atverus duris 1660 m Vasarvidzio Nakties sapnas buvo vaidinamas taciau pasirinkta kita adaptuota forma Taip pat buvo padaryta ir su kitomis V Sekspyro pjesemis Iki 1840 m originali pjeses versija pastatyta taip ir nebuvo Dazniausiai ja adaptuodavo ir prijungdavo kaip dalį prie kito spektaklio kaukiu parado operos ar panasiai Viktorijos laiku scena 1840 m ponia Vestris viename Londono rajonu prikele pjese antram gyvenimui su visu jos tekstu taciau pridejo muzikiniu detaliu bei baleto Pati p Vestris vaidino Oberona Iki pat 1910 m Oberono role atlikdavo moteris Po nezmonisko Vestris pasisekimo si pjese buvo vis dazniau vaidinama teatre kol galiausiai jos aktoriu sastata sudarydavo netoli simto zmoniu Daug pasiruosimo reikalaudavo scenos dekoravimas o fejas dazniausiai vaidindavo balerinos Dvidesimtasis amzius XX a spektaklio populiarumas dar labiau isaugo Novatoriskas aktorius ir rezisierius Harlejus Granvilas Barkeris 1914 m pristate nauja pjeses pastatymo buda jis sumazino aktoriu skaiciu bei Mendelsono muzika pakeite į folklora didziulius dekoraciju rinkinius pakeite rastuotomis uzuolaidomis originaliai perteike feju vaidmenis ir kostiumus atvaizdavo juos kaip didziulius vabalus zmones Tai is esmes pakeite spektaklį jį supaprastino ir daugiau demesio skyre rezisurai Maksas Reinhartas tarp 1905 1934 m Vasarvidzio nakties sapna pastate 13 kartu pristatydamas vis atnaujinta spektaklio varianta Po to M Reinhartas sukure pirmajį sios pjeses filmo projekta kurį ir rezisavo Kitas ryskus pjeses pastatymas įvyko 1970 m kuomet Piteris Bruksas pristate spektaklį pastatyta baltoje dezeje su raumeningomis fejomis atliekanciomis cirko triukus Populiarus sis pastatymas tapo todel kad P Bruksas pirma karta susiejo Oberona su Tesejumis o Ipolita su Titanija Po sio pastatymo rezisieriai daug laisviau leisdavo pasireiksti savo vaizduotei patys nuspresdavo ir savaip interpretuodavo pjeses reiksme ir pagrindine mintį Pavyzdziui daugelis rezisieriu spektaklyje parode daug nuogumo ir erotiniu scenu aiskindami kad Atenai reiske kazkokį draudima o pabegimas į miska laisve daryti ir elgtis kaip nori Lietuvoje V Sekspyro pjese buvo pastatyta daug kartu Vienas is ryskiausiu pastaruju metu pastatymu rezisieriaus Oskaro Korsunovo modernus klasikos variantas Rezisieriaus pjese yra įdomi tuo kad jis atsisake pompastisku ir leido pasireiksti aktoriu profesionalumui Pagrindine dekoracija medines lentos Literatura lietuviu kalbaViljamas Sekspyras Vasarvydzio nakties sapnas Vilnius Zaltvykste 2007 ISBN 9986 06 228 8 Oskaro Korsunovo spektaklio recenzija Archyvuota kopija 2010 02 16 is Wayback Machine projekto Sekspyro premjeros LietuvojeNuorodosPjeses navigacija Anglu kalba Archyvuota kopija 2009 05 14 is Wayback Machine projekto Vasarvydzio nakties sapno anotacija anglu kalba su scenu numeriais ir santrumpomis HTML pjeses versija anglu kalba Originali pjeses kalba kartu su vertimu Anglu kalba Archyvuota kopija 2011 04 06 is Wayback Machine projekto