Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Actaea spicataVarpotoji juodžolė Actaea spicata Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai Mag
Varpotoji juodžolė
| Actaea spicata | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Varpotoji juodžolė (Actaea spicata) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Actaea spicata L. |
Varpotoji juodžolė (Actaea spicata) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos juodžolės (Actaea) genties augalas. Liaudyje dar žinomas kaip juodšaknė, kabalysė, kiauliauogė, meškauogė. Savaime paplitęs Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire, taip pat ir Lietuvoje.
Ekologija
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, paunksnėje, rečiau krūmuose. Mėgsta šešėlį, puveningus, nerūgščius, vidutinio drėgnumo dirvožemius, pavieniais .
Žiedai apdulkinami vabalų. Sėklas išplatina uogas lesantys paukščiai.
Biologija
Tai daugiametis, 30–70 cm aukščio žolinis augalas. Turi trumpą, storą šakniastiebį. Šaknys siekia iki 50 cm gylį. Stiebas stamantrus, šakotas, lapuotas, plikas. Lapai kvapnūs, neproporcingai stambūs, ilgakočiai, 20–30 cm ilgio, lakštas du kartus suskaidytas į tris dalis; kiekvienas lapelis, kiaušiniškas, su koteliu. Lapai dažniausiai būna išsidėstę lygiagrečiai dirvos paviršiui.
Smulkūs, be nektaro žiedai nedidelėje kekėje, išaugusioje ant ilgo kotelio viršūninio lapo pažastyje. Apyžiedis balas ar gelsvas, greit nukrintantis. Turi 4–6 balkšvus ar violetinius taurėlapius. Piestelė viena. Kuokelių daug, jie ilgesni už vainiklapius.
Žydi birželio mėnesį, neretai pirmieji žiedai prasiskleidžia gegužės antroje pusėje. Vaisiai – daugiasėklės, sultingos, juodos, blizgančios, 1–1,1 cm ilgio, raudonomis sultimis uogos. Vaisių nokimas tęsiasi nuo liepos ik rugsėjo. Sėklos rudos. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai šakniastiebiais.
Nuodingumas
Visas augalas, ypač uogos ir šakniastiebiai, nuodingas, labai erzinantis odą. Uogose yra saponinų, alkaloidų.
Naudojimas
Varpotoji juodžolė kartais vartojama homeopatijoje. Anksčiau augalu buvo dažomi audiniai juoda ir raudona spalva. Auginamas kaip dekoratyvinis parkuose ar kituose ūksmėtuose vietose. Vidurio Europoje kadaise šis augalas buvo vertinamas kaip burtažolė, turinti magiškos galios.
- Visas augalas
- Jaunas lapas
- Žiedynas
- Uogos
Nuorodos
- Varpotosios juodžolės mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org (anglų k.)
- Varpotosios juodžolės porūšiai, varietetai ir formos per tropicos.org (anglų k.)
- Actaea spicata – Plants for a Future (anglų k.)
- Actaea spicata – Wilde planten in Nederland en België (olandų k.)
Literatūra
- Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 50 p.
- Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 273–274 p. ISBN 5-417-00831-1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Varpotoji juodžolė, Kas yra Varpotoji juodžolė? Ką reiškia Varpotoji juodžolė?
Actaea spicataVarpotoji juodzole Actaea spicata Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Vedrynaziedziai Ranunculidae Seima Vedryniniai Ranunculaceae Gentis Juodzole Actaea Rusis Varpotoji juodzole Actaea spicata BinomasActaea spicata L Varpotoji juodzole Actaea spicata vedryniniu Ranunculaceae seimos juodzoles Actaea genties augalas Liaudyje dar zinomas kaip juodsakne kabalyse kiauliauoge meskauoge Savaime paplites Europoje Kaukaze Vakaru Sibire taip pat ir Lietuvoje EkologijaIliustracija is Flora von Deutschland Osterreich und der Schweiz 1885 Auga lapuociu ir misriuose miskuose paunksneje reciau krumuose Megsta seselį puveningus nerugscius vidutinio dregnumo dirvozemius pavieniais Ziedai apdulkinami vabalu Seklas isplatina uogas lesantys pauksciai BiologijaTai daugiametis 30 70 cm aukscio zolinis augalas Turi trumpa stora sakniastiebį Saknys siekia iki 50 cm gylį Stiebas stamantrus sakotas lapuotas plikas Lapai kvapnus neproporcingai stambus ilgakociai 20 30 cm ilgio lakstas du kartus suskaidytas į tris dalis kiekvienas lapelis kiausiniskas su koteliu Lapai dazniausiai buna issideste lygiagreciai dirvos pavirsiui Smulkus be nektaro ziedai nedideleje kekeje isaugusioje ant ilgo kotelio virsuninio lapo pazastyje Apyziedis balas ar gelsvas greit nukrintantis Turi 4 6 balksvus ar violetinius taurelapius Piestele viena Kuokeliu daug jie ilgesni uz vainiklapius Zydi birzelio menesį neretai pirmieji ziedai prasiskleidzia geguzes antroje puseje Vaisiai daugiasekles sultingos juodos blizgancios 1 1 1 cm ilgio raudonomis sultimis uogos Vaisiu nokimas tesiasi nuo liepos ik rugsejo Seklos rudos Dauginasi seklomis ir vegetatyviskai sakniastiebiais NuodingumasVisas augalas ypac uogos ir sakniastiebiai nuodingas labai erzinantis oda Uogose yra saponinu alkaloidu NaudojimasVarpotoji juodzole kartais vartojama homeopatijoje Anksciau augalu buvo dazomi audiniai juoda ir raudona spalva Auginamas kaip dekoratyvinis parkuose ar kituose uksmetuose vietose Vidurio Europoje kadaise sis augalas buvo vertinamas kaip burtazole turinti magiskos galios Visas augalas Jaunas lapas Ziedynas UogosNuorodosVarpotosios juodzoles mokslinis lotynu kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist org anglu k Varpotosios juodzoles porusiai varietetai ir formos per tropicos org anglu k Actaea spicata Plants for a Future anglu k Actaea spicata Wilde planten in Nederland en Belgie olandu k LiteraturaVikiteka Varpotoji juodzole vaizdine ir garsine medziagaVasara zydintys augalai Ramunele Jankeviciene Vilnius Mokslas 1987 50 p Enciklopedine misko knyga Gediminas Isokas Vilnius Mintis 2001 273 274 p ISBN 5 417 00831 1