Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Varpinių kapų kultūra arba gaubtinės keramikos kultūra archeologinė kultūra gyvavusi geležies amžiuje Susidarė apytiksli
Varpinių kapų kultūra
Varpinių kapų kultūra, arba gaubtinės keramikos kultūra – archeologinė kultūra, gyvavusi geležies amžiuje. Susidarė apytiksliai 500–400 m. pr. m. e.
Geografija
Susidarė Lenkijoje, Vyslos ir upių baseine, V–IV a. pr. m. e. susiliejus lužitėnų ir Pamario kultūroms. Daug mokslininkų ją laiko vėlyvu vietiniu Pamario kultūros variantu.
Pirminė kultūros teritorija – Vyslos ir Vartos vidurupio ir aukštupio baseinai – ribojosi su mišria lužitėnų ir Pamario gyventojų zona. Lateno viduriniuoju laikotarpiu varpinių kapų kultūros arealas išsiplėtė iki Oderio vidurupio vakaruose ir iki vakarinių, kraštinių Voluinės regionų, o rytuose – iki . Toliausiai rytuose kultūros paminklų randama Mlyniščėje netoli Volodymiro ir Drohičino, arti jų yra Pinskas.
Slinkdami į rytus ir pietryčius varpinių kapų kultūros atstovai nukeliavo iki pat Horynės upės į Vakarų Polesę ir I tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje Lenkijos bei Baltarusijos teritorijose suvaidino svarbų istorinį vaidmenį.
Genetinės sąsajos
Varpinių kapų kultūra susidarė Pamario kultūros sąlajos (įsiveržimo) į lužitėnų kultūros arealo rytinę dalį būdu. Vyko varpinių kapų kultūros į pietryčius, buvo pavergtos Milogrado kultūros atstovų gentys ir šitaip varpinių kapų kultūra prisidėjo prie Zarubincų kultūros susidarymo.
Materialinė kultūra
Šios kultūros gyvenvietės buvo neįtvirtintos – daugumoje gyvenviečių gyveno po 20–40 žmonių, jos buvo įsikūrusios ant smėlėtų kalvų upių salpose arba upių terasose. Pagrindiniame areale būstai – tai pusiau žeminės bei stulpinės konstrukcijos antžeminiai namai. Baltarusijoje, Bresto srityje, Kamianeco rajone, Kusičių gyvenvietėje V. Nikitina rado antžeminio namo liekanų, kurias sudaro gyvenamasis kambarys ir pristatytas prieangis. Būstas buvo šildomas negilioje duobėje įrengtu židiniu.
Kapai nesupilti, palaikai deginami. Kremavimo likučius patalpindavo į molinius urninius indus arba supildavo tiesiai į kapo duobės dugną. Dažnai palaidojimo vietą uždengdavo dugnu į viršų apverstu var̃pišku puodu, pagal tai pavadinta archeologinė kultūra. Be urnų, kapuose randama smeigtukų, sąsagų, žiedų, molinių indų ir kitų daiktų. Baltarusijos teritorijoje žinomi du kultūros kapinynai, juos tyrė V. Nikitina ir J. Kucharenka. Tad prie Drohičino buvo atkasti 5 kapai, 2 iš jų su urnomis ir 3 kapai, kuriuose degintų palaikų liekanos supiltos į duobes. Abu kapai su urnomis vienu atveju buvo uždengti dviem dubenim, antru atveju – dubenimi ir puodu. Kapinyne prie Trostianicos kaimo Kamianeco rajone, Bresto srityje, be keramikos, buvo rasti ankstyvosios Lateno kultūros tipo sąsaga, geležinis žiedas ir bronziniai kabučiai. Varpinių kapų kultūros laikotarpiu daugybė lužitėnų kultūros kapinynų funkcionavo ir toliau, o tai liudija, kad varpinių kapų kultūra buvo tiesioginis lužitėnų kultūros tęsinys. Vienas tokių kapinynų yra Varšuvos–Grochuvo nekropolis, kuriame rasta 370 lužitėnų kultūros kapų ir daugiau kaip 20 varpinių kapų kultūros palaidojimų.
Varpinių kapų kultūros indai iš dalies tęsia Pamario kultūros tradicijas (urnos ir gaubti puodai specialiai nulipdyti grublėtu korpusu ir lygiu viršumi, dubenys briaunotais kraštais, amforos), iš dalies šios kultūros indai vystėsi iš lužitėnų kultūros (ovalių formų gaubti puodai, negilūs puodai su ąsomis ir t. t.). Tokios pat mišrios formos sutinkamos ir papuošaluose, ypač smeigtukuose.
Tautinė priklausomybė
V. Sedovo manymu, varpinių kapų kultūros atstovai buvo ankstyviausieji slavai. V. Kobyčevas šios kultūros atstovus laikė venedais. Šių tyrėjų manymu, varpinių kapų kultūra paliko tęstinumo elementų paliudytose patikimai slaviškose kultūrose, šių elementų sutinkama iki pat antros I tūkstantmečio pusės. Tačiau pats venedų priklausymas slavams ginčijamas, dalis tyrėjų juos laiko vakarų baltais, kurie vėliau buvo suslavinti.
Išnašos
- „Nepriklausomybės sąsiuviniai 2015 1 (11)“ (PDF). 2015. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-02-12. Nuoroda tikrinta 2022-02-12., p. 15
- Валентин Седов. Славяне. Историко-археологическое исследование
- Podkowińska Z. Groby podkłoszowe w Grochowie, w pow. warszawskim // Księga pamiątkowa ku wczesniu siedemdziesiątej rocznicy urodzin prof. dr. Włodzimierza Demętrykiewicza. Poznań, 1930. S. 241–264.
- Кобычев В. П., В поисках прародины славян
- Jūratė Sofija Laučiūtė (2009). „Tacito venetai = vakarų baltai? Faktai ir hipotezės“. BALTISTICA XLIV(1) 2009 135–147. Nuoroda tikrinta 2022-02-13.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Varpinių kapų kultūra, Kas yra Varpinių kapų kultūra? Ką reiškia Varpinių kapų kultūra?
Varpiniu kapu kultura arba gaubtines keramikos kultura archeologine kultura gyvavusi gelezies amziuje Susidare apytiksliai 500 400 m pr m e Gelezies amziaus baltu archeologines kulturos Dulokaimio Kovrovo kultura sembai ir notangai Olstyno kultura galindai Suduviu kultura jotvingiai Nemuno zemupio kapinynu kultura kursiai Bruksniuotosios keramikos kultura Milogrado kultura Dniepro Dauguvos kultura Pamario kultura Varpiniu kapu kulturaGeografijaSusidare Lenkijoje Vyslos ir upiu baseine V IV a pr m e susiliejus luzitenu ir Pamario kulturoms Daug mokslininku ja laiko velyvu vietiniu Pamario kulturos variantu Pirmine kulturos teritorija Vyslos ir Vartos vidurupio ir aukstupio baseinai ribojosi su misria luzitenu ir Pamario gyventoju zona Lateno viduriniuoju laikotarpiu varpiniu kapu kulturos arealas issiplete iki Oderio vidurupio vakaruose ir iki vakariniu krastiniu Voluines regionu o rytuose iki Toliausiai rytuose kulturos paminklu randama Mlynisceje netoli Volodymiro ir Drohicino arti ju yra Pinskas Slinkdami į rytus ir pietrycius varpiniu kapu kulturos atstovai nukeliavo iki pat Horynes upes į Vakaru Polese ir I tukstantmecio pr m e pabaigoje Lenkijos bei Baltarusijos teritorijose suvaidino svarbu istorinį vaidmenį Genetines sasajosVarpiniu kapu kultura susidare Pamario kulturos salajos įsiverzimo į luzitenu kulturos arealo rytine dalį budu Vyko varpiniu kapu kulturos į pietrycius buvo pavergtos Milogrado kulturos atstovu gentys ir sitaip varpiniu kapu kultura prisidejo prie Zarubincu kulturos susidarymo Materialine kulturaSios kulturos gyvenvietes buvo neįtvirtintos daugumoje gyvenvieciu gyveno po 20 40 zmoniu jos buvo įsikurusios ant smeletu kalvu upiu salpose arba upiu terasose Pagrindiniame areale bustai tai pusiau zemines bei stulpines konstrukcijos antzeminiai namai Baltarusijoje Bresto srityje Kamianeco rajone Kusiciu gyvenvieteje V Nikitina rado antzeminio namo liekanu kurias sudaro gyvenamasis kambarys ir pristatytas prieangis Bustas buvo sildomas negilioje duobeje įrengtu zidiniu Kapai nesupilti palaikai deginami Kremavimo likucius patalpindavo į molinius urninius indus arba supildavo tiesiai į kapo duobes dugna Daznai palaidojimo vieta uzdengdavo dugnu į virsu apverstu var pisku puodu pagal tai pavadinta archeologine kultura Be urnu kapuose randama smeigtuku sasagu ziedu moliniu indu ir kitu daiktu Baltarusijos teritorijoje zinomi du kulturos kapinynai juos tyre V Nikitina ir J Kucharenka Tad prie Drohicino buvo atkasti 5 kapai 2 is ju su urnomis ir 3 kapai kuriuose degintu palaiku liekanos supiltos į duobes Abu kapai su urnomis vienu atveju buvo uzdengti dviem dubenim antru atveju dubenimi ir puodu Kapinyne prie Trostianicos kaimo Kamianeco rajone Bresto srityje be keramikos buvo rasti ankstyvosios Lateno kulturos tipo sasaga gelezinis ziedas ir bronziniai kabuciai Varpiniu kapu kulturos laikotarpiu daugybe luzitenu kulturos kapinynu funkcionavo ir toliau o tai liudija kad varpiniu kapu kultura buvo tiesioginis luzitenu kulturos tesinys Vienas tokiu kapinynu yra Varsuvos Grochuvo nekropolis kuriame rasta 370 luzitenu kulturos kapu ir daugiau kaip 20 varpiniu kapu kulturos palaidojimu Varpiniu kapu kulturos indai is dalies tesia Pamario kulturos tradicijas urnos ir gaubti puodai specialiai nulipdyti grubletu korpusu ir lygiu virsumi dubenys briaunotais krastais amforos is dalies sios kulturos indai vystesi is luzitenu kulturos ovaliu formu gaubti puodai negilus puodai su asomis ir t t Tokios pat misrios formos sutinkamos ir papuosaluose ypac smeigtukuose Tautine priklausomybeV Sedovo manymu varpiniu kapu kulturos atstovai buvo ankstyviausieji slavai V Kobycevas sios kulturos atstovus laike venedais Siu tyreju manymu varpiniu kapu kultura paliko testinumo elementu paliudytose patikimai slaviskose kulturose siu elementu sutinkama iki pat antros I tukstantmecio puses Taciau pats venedu priklausymas slavams gincijamas dalis tyreju juos laiko vakaru baltais kurie veliau buvo suslavinti Isnasos Nepriklausomybes sasiuviniai 2015 1 11 PDF 2015 Suarchyvuotas originalas PDF 2022 02 12 Nuoroda tikrinta 2022 02 12 p 15 Valentin Sedov Slavyane Istoriko arheologicheskoe issledovanie Podkowinska Z Groby podkloszowe w Grochowie w pow warszawskim Ksiega pamiatkowa ku wczesniu siedemdziesiatej rocznicy urodzin prof dr Wlodzimierza Demetrykiewicza Poznan 1930 S 241 264 Kobychev V P V poiskah prarodiny slavyan Jurate Sofija Lauciute 2009 Tacito venetai vakaru baltai Faktai ir hipotezes BALTISTICA XLIV 1 2009 135 147 Nuoroda tikrinta 2022 02 13