Variai

Varecia

Raudonasis varis (Varecia rubra)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Primatai
( Primates)
Šeima: Lemūriniai
( Lemuridae)
Gentis: Variai
( Varecia)

Varių paplitimas:

raudona = V. rubra;žalia = V. variegata

Variai (Varecia) – lemūrinių (Lemuridae) šeimos primatų gentis.

Mokslinį genties pavadinimą Varecia 1863 m. suteikė britų zoologas John Edward Gray.

Dėl buveinių nykimo ir medžioklės variams gręsia išnykimas. Kadangi elaisvėje lengvai dauginasi, nuo 1997 m. palaipsniui vėl reintrodokuojami į laukinę gamtą.

Rūšys

Žinomos dvi rūšys:

Varecia rubra, dabar pripažinta atskira rūšimi, anksčiau buvo laikoma Varecia variegata porūšiu Varecia variegata rubra.

Paplitimas ir buveinė

Paplitę tik Madagaskare, rytinėje salos pusėje. Buveinė – atogrąžų miškai iki 1300 m virš jūros lygio.

Išvaizda

Variai – didžiausi lemūrinių šeimos nariai. Ilgis 43-57 cm, uodegos ilgis 60–65 cm. Svoris 2,5-4,5 kg. Kailis ilgas, minkštas ir dvispalvis (juodas ir baltas), o raudonųjų varių daugiausiai rausvas. Snukis ilgas, panašus į šuns. Ilga nosis ir liežuvis. Ant kaklo auga karčiai.

Elgsena

Aktyvūs dieną ir sutemus. Gyvena medžiuose, ir retai nusileidžia ant žemės. Paprastai vaikšto keturiomis, bet gali ir šokinėti. Valgydami kartais kabo nuleidę galvas, laikydamiesi užpakalinėmis galūnėmis.

Gyvena mažose grupėse po 2–5 gyvūnus, sudarytose iš kelių patinų ir patelių, arba didesnėse grupėse iki 16 individų. Savo teritoriją žymi išangės liaukų sekretu. Be to, patinai turi kvapiąsias liaukas ir prie kaklo. Bendraujant skleidžia įvairius garsus, kurie dažniausiai girdimi vakare.

Dažniausiai poligamiški, o nėštumo laikotarpis trumpiausias iš visų lemūrų.

Mityba

Minta daugiausia vaisiais. Taip pat ėda lapus ir gėles. Kadangi liežuvis ilgas, prisitaikę laižyti nektarą.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Variai, Kas yra Variai? Ką reiškia Variai?