Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Varšuvos lietuviai Varšuvos mieste gyvenę ir gyvenantys išeiviai iš Lietuvos IstorijaLietuviai pirmuosius glaudesnius ry
Varšuvos lietuviai
Varšuvos lietuviai – Varšuvos mieste gyvenę ir gyvenantys išeiviai iš Lietuvos.
Istorija
Lietuviai pirmuosius glaudesnius ryšius su šiuo Mozūrijos miestu ėmė megzti XVI a. viduryje, kai po Liublino unijos jame vykdavo bendri ATR seimai. Ištekėjusi už Mozūrijos kunigaikščio Jonušo I Senojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio duktė Ona Danutė pakvietė lietuvių statybininkus pastatyti šiame mieste gotikinę bažnyčią. Keliautojų iš Lietuvos padaugėjo, kai 1596 m. Varšuva tapo šalies sostine. 1765 m. Stanislovo Augusto įsteigtoje mokėsi vėliau pagarsėję kariuomenės vadai: Tadas Kosciuška, Jokūbas Jasinskis, Kazimieras Nestoras Sapiega. Nemažai išeivių iš Lietuvos Varšuvoje kovėsi per 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimus.
XIX a. antrojoje pusėje, ypač po Vilniaus universiteto uždarymo, Varšuvoje padaugėjo studentų iš Lietuvos. Jie studijavo Universitete (Polikarpas Girštautas, Juozapas Ignotas Lukaševičius, Juozas Kėkštas, Albinas Žukauskas, Natalija Likevičienė), (Jonas Dambrauskas, Beatričė Grincevičiūtė, vėliau Gražina Bacevičiūtė), (Mykolas Pranciškus Karpavičius, Juozapas Holiakas, Antanas Martynaitis, Andrius Holiakas, Jurgis Radzinskas, Antanas Martynaitis), (Stasys Čiurlionis), vargonininkų mokyklose (Balys Valušis, Jonas Brundza, Juozas Žilevičius, ), sociologijos kursuose (prelatas Kazimieras Steponas Šaulys); (Jonas Pajaujis) ir kitur.
1888 m. įsikūrė liberalios orientacijos visuomeninė politinė varšuviečių lietuvių organizacija „Lietuva“, kurios pirmininku buvo išrinktas studentas medikas Jonas Gaidamavičius-Gaidys. Organizacija leido laikraščius „Varpas“ (1889–1905 m.), „Ūkininkas“ (1890–1905 m.), „Naujienos“ (1901–1903 m.), jos sekretoriumi buvo universitete studijavęs Vincas Kudirka.
Iš Prienų parapijos kilęs kartu su uošviu Lenkijos sostinėje turėjo spaustuvę „Saturn“, kurioje išleido virš 20 lietuviškų knygų (Juozo Damijonaičio „ABC pradžiamokslį“ (1906 m.), M.K.Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų rinkinį „Vieversėlis“ (1908 m.) ir kt.). Jurgio Pesio žmona operos solistė Vanda Pessis–Stajevska Varšuvoje lietuviškai įdainavo, o prancūzų „Pathé“ firma išleido plokštelę su šiomis dainomis: „Miškas ūžia“, „Sudiev Lietuva“, „Piemenėlis“, „Už jūrių marių“, „Oi giria, giria“, o taip pat ariją iš Leo Delibas operos „Lakmé“. Tai viena pirmųjų lietuviškų plokštelių.
vadovavo tapytojas , joje dėstė ir Ferdinandas Ruščicas, mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Varšuvos medicinos-chirurgijos akademijoje profesoriavo Jurgis Aleksandravičius; darbavosi rašytojai Marija Lastauskienė ir Juozapas Albinas Herbačiauskas; istorikas Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis; poetas Juozas Baltrušaitis; kompozitoriai Aleksandras Kačanauskas ir , tapytojas Antanas Žmuidzinavičius. Varšuvos realinės mokyklos kapelionu dirbo Justinas Staugaitis, vėliau tarnavęs Šv. Aleksandro bažnyčios vikaru.
Iki Pirmojo pasaulinio karo varšuviečiai lietuviai turėjo net savo bažnyčią, kurią jiems padovanojo globėja kunigaikštienė Marija Magdalena Radvilienė.(Matyt, kalba eina apie Kūdikėlio Jėzaus ligoninės koplyčią, XX a. pr. pertvarkytą į Varšuvos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia (lenk. Kościół Najświętszego Imienia Jezus w Warszawie). Antrajame pasauliniame kare nukentėjusi šventovė pokaryje buvo nugriauta.) Bažnyčioje kunigavo Antanas Petrauskas, , , , Visnievskis, Stanislovas Vencius. Šventovėje vargonavo ir chorą vedė Viktoras Žadeika. Spėjama, kad XX a. pr. Varšuvoje gyveno tūkstančiai išeivių iš Suvalkų ir kt. lietuviškų gubernijų. Mieste tarnavo keletas lietuvių kunigų: Švč. Mergelės bažnyčioje D. Budzeika, Dominikonų bažnyčioje – kanauninkas Juozapas Marma ir kt., bet tik dar vienoje Varšuvos bažnyčioje (Šv. Pranciškaus) kun. A. Petrauskas atnašavo lietuviškos pamaldas.
Iš lietuviškų žemių kilę dvarininkai buvo įkūrę draugiją „Związek Wielkego Księstwa Litewskiego“, kuri pasisakė už vieningą Lietuvos-Lenkijos valstybę. Jiems prieštaravę susijungė į „Lietuvių valstybininkų sąjungą“. Kunigas Jurgis Matulaitis-Matulevičius (vėliau paskelbtas palaimintuoju} redagavo katalikišką darbininkų laikraštį „Pracownik Polski“, o Lietuvos socialdemokratų partijos grupei Lenkijoje vadovavo Pranas Ancevičius. Miesto kalėjime buvo kalinami Andrius Domaševičius, Vincas Mickevičius-Kapsukas, Liudvikas Janavičius, Zigmas Aleksa-Angarietis.
1904 m. įsikūrė Varšuvos lietuvių savišalpos draugija, kuri rengė vaidinimus, organizavo suaugusiųjų kursus, paskaitas. Prie jos susikūrusį jaunimo chorą globojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, taip pat chorvedžiai Stasys Šimkus, Jonas Bendorius ir . Chore dainavo J. Štarka, J. Bendorius, , V. Žadeika ir kiti lietuviai studentai. Draugija, jungusi apie 300 narių, veikė iki 1939 m.; jai kurį laiką vadovavo Jurgis Pesys, o 1923–1934 m. – žinomas rašytojas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis. 1938 metais buvo pradėtas leisti laikraštis lenkų kalba „Lituanica“, kurį po dviejų numerių lenkų valdžia uždarė. Spėjama, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lenkijos sostinėje gyveno apie du tūkstančius lietuvių.
Veikla po Antrojo pasaulinio karo
Pokaryje mieste įsikūrė persikėleliai iš Lietuvos. Varšuvos įstaigose dirbo istorikai Barbora Vileišytė (tyrusi ir Varšuvos lietuviškos Jurgio Pesio spaustuvės veiklą), Sara Šner-Nišmit, Politechnikos institute dėstė Rimas Vaina, Universitete – , Bronius Makauskas. Susibūrė Lituanikos klubas, nuomuojantis patalpas prie Lenkijos Seimo, prestižinėje Wiejska gatvėje. Klubo lankytojai buvo varšuviečiai–lietuviai; vėliau pradėjo lankytis iš Seinų–Punsko krašto kilę studentai: (Alicija Zimnickaitė, Sigitas Birgelis, Rimas Vaina, Juozas Bliūdžius, Romas Vitkauskas, Linas Domarackas, Juozas Sigitas Paransevičius, Algirdas Vektorius, Algirdas Vaicekauskas, Darius Zimnickas, Eugenijus Petruškevičius, Valdas Samonis, Anastazija Sidarienė, Alicija Sitarskienė; atvažiuodavo tautiečiai iš JAV ir Kanados; užsukdavo negausūs komandiruotieji iš Lietuvos. Kartu buvo švenčiamos Velykos, Kalėdos, Naujieji metai; vaišinamasi suneštinėmis vaišėmis. Baldais aprūpindavo Viktoras Vaina iš Suvalkų. 1957 m. gruodžio 15 d. įsikūrė Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos skyrius, jos pirmininku išrinktas . 1960–1972 m. pradėtas leisti žurnalas „Aušra“, o 1971–1972 m. – nepriklausomas žurnalas „Varsnos“ (pastarojo leidinio iniciatoriai – ir Rimas Vaina). 1980 m. pasirodė ir lietuviškas kalendorius, parengtas L. Jonuškos ir B. Makausko; trumpai ėję leidiniai „Vingis“, „Varšuvos lietuvis“ (pastarasis 1976–1980 m.). Dėl nesumokėtų nuomos mokesčių patalpos Wiejska gatvėje buvo prarastos, o draugijos skyrius po ilgų klajonių įsikūrė Noakowskio gatvėje.
Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos skyriaus pastangomis 1968 m. prie M. K. Čiurlionio namo ir jo mirties vietoje buvo pritvirtintos paminklinės lentos. Varšuviečiai lietuviai surado ir nupirko M. K. Čiurlioniui priklausiusį fortepijoną, kuris vėliau buvo perduotas dailininko ir kompozitoriaus muziejui Druskininkuose.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui ir politiniam atšilimui Lenkijoje, draugija buvo pavadinta Lenkijos lietuvių draugija. Skyriaus veikla suaktyvėjo, pradėjo lankytis daugiau tautiečių iš Lietuvos. Pagausėjo vaikų, norinčių mokytis lietuviškai, todėl buvo įkurta šeštadieninė mokyklėlė. Mokiniams dėstė žinomi savo srities specialistai: Lietuvos geografiją – docentas Sigitas Kraužlys, piešimą – dailininkė Alicija Zimnickaitė, istoriją – dr. Bronius Makauskas, muziką – studentės iš Lietuvos. Draugija organizavo įvairius muzikinius renginius, talkino parodose dalyvaujantiems tautiečių dailininkų grupės LDK nariams, kitiems menininkams. Sukaupta lietuviškų knygų biblioteka. Sirgaliai palaikė Varšuvos klubų garbę gynusius lietuvių sportininkus: Andrių Jurkūną, Tomą Pačėsą, , Rolandą Jarutį, Tomą Žvirgždauską. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (dar vadinama ir Res Sacra Miser) pastoviai aukojamos lietuviškos Šv. Mišios.
Išnašos
- Žemutinės pilies teritorija: „Man tai visiems baltams paminklas“ (5)[neveikianti nuoroda]
- Varšuvos lietuviai Archyvuota kopija 2009-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Sigitas Birgelis. Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisiminimų kontekste (2 d.)
- Sigitas Birgelis. Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisiminimų kontekste (3 d.)
- Sigitas Birgelis. Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisiminimų kontekste (4 d.)
- Sigitas Birgelis. Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisi(minimų kontekste (5 d.)
- Sigitas Birgelis. Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisi(minimų kontekste (1 d.)
- Varšuvos lietuvių klubas žemėlapyje Archyvuota kopija 2012-04-28 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- Varšuvos lietuvių internetinis puslapis Archyvuota kopija 2009-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Irena Gasperavičiūtė. Varšuvos lietuviai – daugelį metų ėję prieš srovę[neveikianti nuoroda]
- Varšuvos lietuviai pagerbė M. K. Čiurlionio atminimą[neveikianti nuoroda]
- Bendruomenės gyvenimas nuotraukose Archyvuota kopija 2009-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- Jonas Vytautas Bruveris. Čiurlionis ir kiti lietuviai Varšuvoje // 7 meno dienos Nr. 41 (1278), 2018-12-14
Literatūra
- Iš Varšuvos lietuvių gyvenimo. Aušra, Punskas, 2009
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Varšuvos lietuviai, Kas yra Varšuvos lietuviai? Ką reiškia Varšuvos lietuviai?
Varsuvos lietuviai Varsuvos mieste gyvene ir gyvenantys iseiviai is Lietuvos IstorijaLietuviai pirmuosius glaudesnius rysius su siuo Mozurijos miestu eme megzti XVI a viduryje kai po Liublino unijos jame vykdavo bendri ATR seimai Istekejusi uz Mozurijos kunigaikscio Jonuso I Senojo Lietuvos didziojo kunigaikscio Kestucio dukte Ona Danute pakviete lietuviu statybininkus pastatyti siame mieste gotikine baznycia Keliautoju is Lietuvos padaugejo kai 1596 m Varsuva tapo salies sostine 1765 m Stanislovo Augusto įsteigtoje mokesi veliau pagarseje kariuomenes vadai Tadas Kosciuska Jokubas Jasinskis Kazimieras Nestoras Sapiega Nemazai iseiviu is Lietuvos Varsuvoje kovesi per 1794 m 1831 m ir 1863 m sukilimus XIX a antrojoje puseje ypac po Vilniaus universiteto uzdarymo Varsuvoje padaugejo studentu is Lietuvos Jie studijavo Universitete Polikarpas Girstautas Juozapas Ignotas Lukasevicius Juozas Kekstas Albinas Zukauskas Natalija Likeviciene Jonas Dambrauskas Beatrice Grinceviciute veliau Grazina Baceviciute Mykolas Pranciskus Karpavicius Juozapas Holiakas Antanas Martynaitis Andrius Holiakas Jurgis Radzinskas Antanas Martynaitis Stasys Ciurlionis vargonininku mokyklose Balys Valusis Jonas Brundza Juozas Zilevicius sociologijos kursuose prelatas Kazimieras Steponas Saulys Jonas Pajaujis ir kitur 1888 m įsikure liberalios orientacijos visuomenine politine varsuvieciu lietuviu organizacija Lietuva kurios pirmininku buvo isrinktas studentas medikas Jonas Gaidamavicius Gaidys Organizacija leido laikrascius Varpas 1889 1905 m ukininkas 1890 1905 m Naujienos 1901 1903 m jos sekretoriumi buvo universitete studijaves Vincas Kudirka Is Prienu parapijos kiles kartu su uosviu Lenkijos sostineje turejo spaustuve Saturn kurioje isleido virs 20 lietuvisku knygu Juozo Damijonaicio ABC pradziamokslį 1906 m M K Ciurlionio harmonizuotu liaudies dainu rinkinį Vieverselis 1908 m ir kt Jurgio Pesio zmona operos soliste Vanda Pessis Stajevska Varsuvoje lietuviskai įdainavo o prancuzu Pathe firma isleido plokstele su siomis dainomis Miskas uzia Sudiev Lietuva Piemenelis Uz juriu mariu Oi giria giria o taip pat arija is Leo Delibas operos Lakme Tai viena pirmuju lietuvisku ploksteliu vadovavo tapytojas joje deste ir Ferdinandas Ruscicas mokesi Mikalojus Konstantinas Ciurlionis Varsuvos medicinos chirurgijos akademijoje profesoriavo Jurgis Aleksandravicius darbavosi rasytojai Marija Lastauskiene ir Juozapas Albinas Herbaciauskas istorikas Kajetonas Rokas Nezabitauskis Zabitis poetas Juozas Baltrusaitis kompozitoriai Aleksandras Kacanauskas ir tapytojas Antanas Zmuidzinavicius Varsuvos realines mokyklos kapelionu dirbo Justinas Staugaitis veliau tarnaves Sv Aleksandro baznycios vikaru Iki Pirmojo pasaulinio karo varsuvieciai lietuviai turejo net savo baznycia kuria jiems padovanojo globeja kunigaikstiene Marija Magdalena Radviliene Matyt kalba eina apie Kudikelio Jezaus ligonines koplycia XX a pr pertvarkyta į Varsuvos Svc Jezaus Vardo baznycia lenk Kosciol Najswietszego Imienia Jezus w Warszawie Antrajame pasauliniame kare nukentejusi sventove pokaryje buvo nugriauta Baznycioje kunigavo Antanas Petrauskas Visnievskis Stanislovas Vencius Sventoveje vargonavo ir chora vede Viktoras Zadeika Spejama kad XX a pr Varsuvoje gyveno tukstanciai iseiviu is Suvalku ir kt lietuvisku guberniju Mieste tarnavo keletas lietuviu kunigu Svc Mergeles baznycioje D Budzeika Dominikonu baznycioje kanauninkas Juozapas Marma ir kt bet tik dar vienoje Varsuvos baznycioje Sv Pranciskaus kun A Petrauskas atnasavo lietuviskos pamaldas Is lietuvisku zemiu kile dvarininkai buvo įkure draugija Zwiazek Wielkego Ksiestwa Litewskiego kuri pasisake uz vieninga Lietuvos Lenkijos valstybe Jiems priestarave susijunge į Lietuviu valstybininku sajunga Kunigas Jurgis Matulaitis Matulevicius veliau paskelbtas palaimintuoju redagavo katalikiska darbininku laikrastį Pracownik Polski o Lietuvos socialdemokratu partijos grupei Lenkijoje vadovavo Pranas Ancevicius Miesto kalejime buvo kalinami Andrius Domasevicius Vincas Mickevicius Kapsukas Liudvikas Janavicius Zigmas Aleksa Angarietis 1904 m įsikure Varsuvos lietuviu savisalpos draugija kuri renge vaidinimus organizavo suaugusiuju kursus paskaitas Prie jos susikurusį jaunimo chora globojo Mikalojus Konstantinas Ciurlionis taip pat chorvedziai Stasys Simkus Jonas Bendorius ir Chore dainavo J Starka J Bendorius V Zadeika ir kiti lietuviai studentai Draugija jungusi apie 300 nariu veike iki 1939 m jai kurį laika vadovavo Jurgis Pesys o 1923 1934 m zinomas rasytojas Ksaveras Sakalauskas Vanagelis 1938 metais buvo pradetas leisti laikrastis lenku kalba Lituanica kurį po dvieju numeriu lenku valdzia uzdare Spejama kad Antrojo pasaulinio karo isvakarese Lenkijos sostineje gyveno apie du tukstancius lietuviu Veikla po Antrojo pasaulinio karoPokaryje mieste įsikure persikeleliai is Lietuvos Varsuvos įstaigose dirbo istorikai Barbora Vileisyte tyrusi ir Varsuvos lietuviskos Jurgio Pesio spaustuves veikla Sara Sner Nismit Politechnikos institute deste Rimas Vaina Universitete Bronius Makauskas Susibure Lituanikos klubas nuomuojantis patalpas prie Lenkijos Seimo prestizineje Wiejska gatveje Klubo lankytojai buvo varsuvieciai lietuviai veliau pradejo lankytis is Seinu Punsko krasto kile studentai Alicija Zimnickaite Sigitas Birgelis Rimas Vaina Juozas Bliudzius Romas Vitkauskas Linas Domarackas Juozas Sigitas Paransevicius Algirdas Vektorius Algirdas Vaicekauskas Darius Zimnickas Eugenijus Petruskevicius Valdas Samonis Anastazija Sidariene Alicija Sitarskiene atvaziuodavo tautieciai is JAV ir Kanados uzsukdavo negausus komandiruotieji is Lietuvos Kartu buvo svenciamos Velykos Kaledos Naujieji metai vaisinamasi sunestinemis vaisemis Baldais aprupindavo Viktoras Vaina is Suvalku 1957 m gruodzio 15 d įsikure Lenkijos lietuviu visuomenines kulturos draugijos skyrius jos pirmininku isrinktas 1960 1972 m pradetas leisti zurnalas Ausra o 1971 1972 m nepriklausomas zurnalas Varsnos pastarojo leidinio iniciatoriai ir Rimas Vaina 1980 m pasirode ir lietuviskas kalendorius parengtas L Jonuskos ir B Makausko trumpai eje leidiniai Vingis Varsuvos lietuvis pastarasis 1976 1980 m Del nesumoketu nuomos mokesciu patalpos Wiejska gatveje buvo prarastos o draugijos skyrius po ilgu klajoniu įsikure Noakowskio gatveje Lenkijos lietuviu visuomenines kulturos draugijos skyriaus pastangomis 1968 m prie M K Ciurlionio namo ir jo mirties vietoje buvo pritvirtintos paminklines lentos Varsuvieciai lietuviai surado ir nupirko M K Ciurlioniui priklausiusį fortepijona kuris veliau buvo perduotas dailininko ir kompozitoriaus muziejui Druskininkuose Prasidejus Lietuvos atgimimui ir politiniam atsilimui Lenkijoje draugija buvo pavadinta Lenkijos lietuviu draugija Skyriaus veikla suaktyvejo pradejo lankytis daugiau tautieciu is Lietuvos Pagausejo vaiku norinciu mokytis lietuviskai todel buvo įkurta sestadienine mokyklele Mokiniams deste zinomi savo srities specialistai Lietuvos geografija docentas Sigitas Krauzlys piesima dailininke Alicija Zimnickaite istorija dr Bronius Makauskas muzika studentes is Lietuvos Draugija organizavo įvairius muzikinius renginius talkino parodose dalyvaujantiems tautieciu dailininku grupes LDK nariams kitiems menininkams Sukaupta lietuvisku knygu biblioteka Sirgaliai palaike Varsuvos klubu garbe gynusius lietuviu sportininkus Andriu Jurkuna Toma Pacesa Rolanda Jarutį Toma Zvirgzdauska Svc Mergeles Marijos Nekaltojo Prasidejimo baznycioje dar vadinama ir Res Sacra Miser pastoviai aukojamos lietuviskos Sv Misios IsnasosZemutines pilies teritorija Man tai visiems baltams paminklas 5 neveikianti nuoroda Varsuvos lietuviai Archyvuota kopija 2009 02 02 is Wayback Machine projekto Sigitas Birgelis Lietuviu sielovada Varsuvoje kun A Petrausko prisiminimu kontekste 2 d Sigitas Birgelis Lietuviu sielovada Varsuvoje kun A Petrausko prisiminimu kontekste 3 d Sigitas Birgelis Lietuviu sielovada Varsuvoje kun A Petrausko prisiminimu kontekste 4 d Sigitas Birgelis Lietuviu sielovada Varsuvoje kun A Petrausko prisi minimu kontekste 5 d Sigitas Birgelis Lietuviu sielovada Varsuvoje kun A Petrausko prisi minimu kontekste 1 d Varsuvos lietuviu klubas zemelapyje Archyvuota kopija 2012 04 28 is Wayback Machine projekto SaltiniaiVarsuvos lietuviu internetinis puslapis Archyvuota kopija 2009 02 02 is Wayback Machine projekto Irena Gasperaviciute Varsuvos lietuviai daugelį metu eje pries srove neveikianti nuoroda Varsuvos lietuviai pagerbe M K Ciurlionio atminima neveikianti nuoroda Bendruomenes gyvenimas nuotraukose Archyvuota kopija 2009 02 03 is Wayback Machine projekto Jonas Vytautas Bruveris Ciurlionis ir kiti lietuviai Varsuvoje 7 meno dienos Nr 41 1278 2018 12 14LiteraturaIs Varsuvos lietuviu gyvenimo Ausra Punskas 2009