Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Varėnos džiovos sanatorija pirmoji medicininė įstaiga Lietuvoje kurioje panaudojant gamtinius faktorius ir tinkamą maiti
Varėnos džiovos sanatorija
Varėnos džiovos sanatorija – pirmoji medicininė įstaiga Lietuvoje, kurioje, panaudojant gamtinius faktorius, ir tinkamą maitinimą, buvo gydoma tuberkuliozė.
Istorija
Apie 3 km į šiaurę nuo Senosios Varėnos, Glūko kaime, dar carinės Rusijos laikais buvo įrengta stacionari karinė stovykla, skirta artileristų mokymams. Po Pirmojo pasaulinio karo joje kurį laiką vyko ir Lietuvos kariuomenės pratybos.
Karo gydytojas Albinas Grigaitis pratybų metu pastebėjo palankias vietovės gamtines sąlygas: žemyninį klimatą, sausus pušynus ir kokybišką aplinkinių ežerų vandenį. Jo pastangų dėka 1927 m. rugpjūčio 1 d. buvusio poligono karininkų poilsio rūmuose buvo įsteigta Valstybinė džiovininkų sanatorija. 1931 m. antras gydymo korpusas buvo įkurdintas netoliese stovėjusiame buv. Užnemunės geležinkelio stoties „Artilerija“ pastate. Pastaroji gydykla pavadinta „Dainavos“ vardu, ji priklausė Kauno ligonių kasoms. Abiems gydymo korpusams vadovavo gydytojas A. Grigaitis, tuo metu jau išėjęs į atsargą.
Valstybinėje džiovininkų sanatorijoje buvo 50 lovų, o iš viso vienu metu jungtinė sanatorija galėjo priimti apie 150–200 ligonių. Gydymo įstaigai priklausė 27,5 ha miško bei 2,3 ha dirbamos žemės, netoliese tyvuliavo Glūko ir Varėnio ežerai. Patalpoms ir teritorijai apšviesti buvo įrengta autonominė elektrinė. Veikė Varėnos klimatologinis postas, priklausęs Lietuvos hidrometeorologinei tarnybai – sanatorijos vyr. seselė Jadvyga Grigaitienė stebėjo ir fiksavo orų pasikeitimus. Buvo atidaryta biblioteka ir skaitykla, sanatorijos salėje vykdavo kultūriniai renginiai (juos organizuoti padėdavo Varėnos mokytojas Andrius Ryliškis).
Sanatorijos personalą sudarė: direktorius (gyd. A. Grigaitis), ūkio vedėjas, medicinos seserys, šeimininkė, technikas, virėjai, tarnaitės, sanitarai, slaugytojos, skalbėjos ir sargas – iš viso septyniolika asmenų. Be to, buvo samdomi ir sezoniniai darbininkai. Vaistų gydymui naudojama nedaug, didžiausią poveikį pagijimui turėjo daryti grynas pušynų oras, kaloringas maistas, gydytojo nurodymai ir medicinos seserų globa. Veikė rentgeno ir aparatai. Maitinama buvo penkis kartus per dieną, didelė reikšmė teikiama ir ligonių savitaigai. Buvę pacientai vėliau labai palankiai atsiliepdavo apie sanatorijos veiklą. Tai byloja ir rašytojo Rapolo Šaltenio, kelis kartus besigydžiusio joje, išspausdinti prisiminimai.
1944 m. vasarą prie Lietuvos artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, gyd. A. Grigaitis su šeima pasitraukė į vakarinę Vokietijos dalį ir sanatorijos gydomoji veikla nutrūko visam laikui. Karo pabaigoje sanatorijos statiniai beveik visi buvo sunaikinti, vėliau teritorija apaugo pušynu. Išlikusio „Dainavos“ korpuso pastate pokaryje įkurdinta girininkija, po to įrengti butai. Apgriuvęs vandentiekio bokštas pritaikytas poilsio nameliui.
Šaltiniai
- Doc. dr. Gražina Jaronienė. Lietuvos pirmajai valstybinei džiovos sanatorijai Varėnoje 75-eri // Mokslo Lietuva, Nr. 12 (258) 2002 m. birželio 20 – liepos 3 d. Archyvuota kopija 2018-08-29 iš Wayback Machine projekto.
- Doc. dr. Gražina Jaronienė. Lietuvos pirmajai valstybinei džiovos sanatorijai Varėnoje 75-eri (2) // Mokslo Lietuva, Nr. 13 (259) 2002 m. liepos 4 – 17 d. Archyvuota kopija 2018-08-29 iš Wayback Machine projekto.
- Doc. dr. Gražina Jaronienė. Lietuvos pirmajai valstybinei džiovos sanatorijai Varėnoje 75-eri (3) // Mokslo Lietuva, Nr. 14 (260) 2002 m. liepos 18 – rugsėjo 4 d. Archyvuota kopija 2018-08-29 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Sanatorijos gyvenimas nuotraukose
- Sanatorijos pastatų fotografijos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Varėnos džiovos sanatorija, Kas yra Varėnos džiovos sanatorija? Ką reiškia Varėnos džiovos sanatorija?
Varenos dziovos sanatorija pirmoji medicinine įstaiga Lietuvoje kurioje panaudojant gamtinius faktorius ir tinkama maitinima buvo gydoma tuberkulioze Buvusios Gluko gelezinkelio stoties pastatas kuriame buvo įkurtas antrasis sanatorijos korpusasIstorijaApie 3 km į siaure nuo Senosios Varenos Gluko kaime dar carines Rusijos laikais buvo įrengta stacionari karine stovykla skirta artileristu mokymams Po Pirmojo pasaulinio karo joje kurį laika vyko ir Lietuvos kariuomenes pratybos Karo gydytojas Albinas Grigaitis pratybu metu pastebejo palankias vietoves gamtines salygas zemyninį klimata sausus pusynus ir kokybiska aplinkiniu ezeru vandenį Jo pastangu deka 1927 m rugpjucio 1 d buvusio poligono karininku poilsio rumuose buvo įsteigta Valstybine dziovininku sanatorija 1931 m antras gydymo korpusas buvo įkurdintas netoliese stovejusiame buv Uznemunes gelezinkelio stoties Artilerija pastate Pastaroji gydykla pavadinta Dainavos vardu ji priklause Kauno ligoniu kasoms Abiems gydymo korpusams vadovavo gydytojas A Grigaitis tuo metu jau isejes į atsarga Valstybineje dziovininku sanatorijoje buvo 50 lovu o is viso vienu metu jungtine sanatorija galejo priimti apie 150 200 ligoniu Gydymo įstaigai priklause 27 5 ha misko bei 2 3 ha dirbamos zemes netoliese tyvuliavo Gluko ir Varenio ezerai Patalpoms ir teritorijai apsviesti buvo įrengta autonomine elektrine Veike Varenos klimatologinis postas priklauses Lietuvos hidrometeorologinei tarnybai sanatorijos vyr sesele Jadvyga Grigaitiene stebejo ir fiksavo oru pasikeitimus Buvo atidaryta biblioteka ir skaitykla sanatorijos saleje vykdavo kulturiniai renginiai juos organizuoti padedavo Varenos mokytojas Andrius Ryliskis Sanatorijos personala sudare direktorius gyd A Grigaitis ukio vedejas medicinos seserys seimininke technikas virejai tarnaites sanitarai slaugytojos skalbejos ir sargas is viso septyniolika asmenu Be to buvo samdomi ir sezoniniai darbininkai Vaistu gydymui naudojama nedaug didziausia poveikį pagijimui turejo daryti grynas pusynu oras kaloringas maistas gydytojo nurodymai ir medicinos seseru globa Veike rentgeno ir aparatai Maitinama buvo penkis kartus per diena didele reiksme teikiama ir ligoniu savitaigai Buve pacientai veliau labai palankiai atsiliepdavo apie sanatorijos veikla Tai byloja ir rasytojo Rapolo Saltenio kelis kartus besigydziusio joje isspausdinti prisiminimai 1944 m vasara prie Lietuvos artejant Antrojo pasaulinio karo frontui gyd A Grigaitis su seima pasitrauke į vakarine Vokietijos dalį ir sanatorijos gydomoji veikla nutruko visam laikui Karo pabaigoje sanatorijos statiniai beveik visi buvo sunaikinti veliau teritorija apaugo pusynu Islikusio Dainavos korpuso pastate pokaryje įkurdinta girininkija po to įrengti butai Apgriuves vandentiekio bokstas pritaikytas poilsio nameliui SaltiniaiDoc dr Grazina Jaroniene Lietuvos pirmajai valstybinei dziovos sanatorijai Varenoje 75 eri Mokslo Lietuva Nr 12 258 2002 m birzelio 20 liepos 3 d Archyvuota kopija 2018 08 29 is Wayback Machine projekto Doc dr Grazina Jaroniene Lietuvos pirmajai valstybinei dziovos sanatorijai Varenoje 75 eri 2 Mokslo Lietuva Nr 13 259 2002 m liepos 4 17 d Archyvuota kopija 2018 08 29 is Wayback Machine projekto Doc dr Grazina Jaroniene Lietuvos pirmajai valstybinei dziovos sanatorijai Varenoje 75 eri 3 Mokslo Lietuva Nr 14 260 2002 m liepos 18 rugsejo 4 d Archyvuota kopija 2018 08 29 is Wayback Machine projekto NuorodosSanatorijos gyvenimas nuotraukose Sanatorijos pastatu fotografijos