Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Vapsvaėdis
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Pernis apivorus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vakarinis vapsvaėdis Vokietijoje | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Pernis apivorus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
Vakarinių vapsvaėdžių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje, pagal 2016 m:
|
Vakarinis vapsvaėdis arba tiesiog vapsvaėdis (Pernis apivorus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis, tikrųjų vapsvaėdžių (Pernis) genties plėšriųjų paukščių rūšis.
Matmenys
Kūno ilgis – 50-60 cm, iš jų uodega – 21-27 cm. Skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų galų 118–144 cm. Dydžio dimorfizmas tarp abiejų lyčių labai mažas – patinai užauga iki 94 % patelių dydžio. Vidurio Europoje gyvenančių patinų sparnų ilgis yra 383–441 mm, vidutiniškai 409 mm, patelių iš šios teritorijos – 397–430 mm, vidutiniškai 415 mm. Tikslesnių duomenų apie svorį trūksta, bet rugpjūčio mėn. patinai gyvenantys Europoje svėrė 790–943 g, vidutiniškai 836 g, tuo tarpu patelės 790–1050 g, vidutiniškai 963 g.
Morfologija
Spalva labai įvairuoja. Patino galva pilka, patelės kiek išmarginta. Kūno viršutinė dalis rusva. Uodegos pamate dvi, o gale viena plačios skersinės juostos. Apatinė kūno pusė dažniausiai balta su retomis skersinėmis dėmėmis, kartais visa skersai raiba. Pilvinė dalis dar esti gelsva ar ruda, nedėmėta arba su balsvomis dėmėmis. Kaktoje ir aplink akis nėra šerelių, o plunksnos labai trumpos, primena žvynus. Snapas juosvas. Kojos geltonos, nagai juodi.
Jaunikliai dažniausiai visai rudi. Jų galva, kaklas ir sparnai dėmėti; galva kartais balsva ir tamsiai dėmėta. Apatinė kūno pusė balta su rudomis dėmėmis.
Dauginimasis
Deda du, rečiau vieną ar tris kiaušinius. Kiaušinius deda kas 3-5 dienas. Kiaušinis 52 x 41 mm, vidutiniškai sveria 49 g. Perėti pradeda nuo padėto pirmojo kiaušinio. Peri abudu tėvai 30-35 dienas. Po 35-45 dienų jaunikliai pradeda skraidyti. Pradžioje jie laikosi su tėvais, kurie jauniklius maitina maždaug iki maždaug 55 dienų. Pilnai savarankiškais tampa po 75-100 dienų. Jaunikliai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.
Amžius
Ilgiausiai išgyvenęs individas gyveno 29 metus.
Mityba
Ieškodami maisto, vakariniai vapsvaėdžiai tupi medžiuose žemiau miško skliauto išsimėčiusiuose miškeliuose, miško pakraščiuose. Taip elgdamiesi, matyt ieško skraidančių vapsvų, kurios dingsta prie žemės. Rasti lizdai iškapstomi, kartais apie 40 cm gilio duobę.
Pagrindinis vakarinių vapsvaėdžių maistas – vapsvų lervos. Rečiau maitinasi kamanių ir laukinių bičių lervomis. Taip pat vienintelis azijinių širšių plėšrūnas. Turi ilgus pirštus ir nagus pritaikytus kasti ir grėbti, o ant galvos – žvynus primenančias plunksnas, kurios, kaip manoma, apsaugo nuo vapsvų, bičių, kamanių, širšių įgėlimų. Taip pat yra manoma, kad jų plunksnose yra cheminė atgrasanti medžiaga, kuri apsaugo nuo paminėtų vabzdžių antpuolių.
Nors ir rečiau, bet jų mitybos racioną taip pat sudaro varlės, driežai, smulkūs graužikai, vabalai, žiogai ir smulkūs paukščiai.
Paplitimas Lietuvoje
Gyvena miškuose, jų pakraščiuose. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Taip pat skaitykite
- Lietuvos plėšrieji paukščiai
Galerija
- Morfologinis vakarinio vapsvaėdžio piešinys (tarp 1862-1873 metų)
- Vakarinio vapsvaėdžio kiaušinis
- Vakarinis vapsvaėdis
- Vakarinis vapsvaėdis skrydyje
Šaltiniai
- „IUCN Red list - Pernis apivorus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2021-08-20. Straipsnis anglų k.
- terminai.vlkk.lt / Vakarinis vapsvaėdis Archyvuota kopija 2023-10-30 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.10.30.
- Mečislovas Žalakevičius. vakarinis vapsvaėdis (Pernis apivorus), vapsvaėdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vapsvaėdis, Kas yra Vapsvaėdis? Ką reiškia Vapsvaėdis?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Pernis apivorus Apsauga 3 R Reta rusisVakarinis vapsvaedis VokietijojeApsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Vanaginiai pauksciai Accipitriformes Seima Vanaginiai Accipitridae Poseimis Vapsvaedziai Perninae Gentis Tikrieji vapsvaedziai Pernis Rusis Vakarinis vapsvaedis Pernis apivorus BinomasPernis apivorus Linnaeus 1758PaplitimasVakariniu vapsvaedziu naturalus apytikslis paplitimo arealas pasaulyje pagal 2016 m perimvietes migraciju regionai ziemavietes Vakarinis vapsvaedis arba tiesiog vapsvaedis Pernis apivorus vanaginiu Accipitridae seimos paukstis tikruju vapsvaedziu Pernis genties plesriuju pauksciu rusis MatmenysKuno ilgis 50 60 cm is ju uodega 21 27 cm Skersmuo tarp abieju isskleistu sparnu galu 118 144 cm Dydzio dimorfizmas tarp abieju lyciu labai mazas patinai uzauga iki 94 pateliu dydzio Vidurio Europoje gyvenanciu patinu sparnu ilgis yra 383 441 mm vidutiniskai 409 mm pateliu is sios teritorijos 397 430 mm vidutiniskai 415 mm Tikslesniu duomenu apie svorį truksta bet rugpjucio men patinai gyvenantys Europoje svere 790 943 g vidutiniskai 836 g tuo tarpu pateles 790 1050 g vidutiniskai 963 g MorfologijaSpalva labai įvairuoja Patino galva pilka pateles kiek ismarginta Kuno virsutine dalis rusva Uodegos pamate dvi o gale viena placios skersines juostos Apatine kuno puse dazniausiai balta su retomis skersinemis dememis kartais visa skersai raiba Pilvine dalis dar esti gelsva ar ruda nedemeta arba su balsvomis dememis Kaktoje ir aplink akis nera sereliu o plunksnos labai trumpos primena zvynus Snapas juosvas Kojos geltonos nagai juodi Jaunikliai dazniausiai visai rudi Ju galva kaklas ir sparnai demeti galva kartais balsva ir tamsiai demeta Apatine kuno puse balta su rudomis dememis DauginimasisDeda du reciau viena ar tris kiausinius Kiausinius deda kas 3 5 dienas Kiausinis 52 x 41 mm vidutiniskai sveria 49 g Pereti pradeda nuo padeto pirmojo kiausinio Peri abudu tevai 30 35 dienas Po 35 45 dienu jaunikliai pradeda skraidyti Pradzioje jie laikosi su tevais kurie jauniklius maitina mazdaug iki mazdaug 55 dienu Pilnai savarankiskais tampa po 75 100 dienu Jaunikliai subresta treciaisiais gyvenimo metais AmziusIlgiausiai isgyvenes individas gyveno 29 metus MitybaIeskodami maisto vakariniai vapsvaedziai tupi medziuose zemiau misko skliauto issimeciusiuose miskeliuose misko pakrasciuose Taip elgdamiesi matyt iesko skraidanciu vapsvu kurios dingsta prie zemes Rasti lizdai iskapstomi kartais apie 40 cm gilio duobe Pagrindinis vakariniu vapsvaedziu maistas vapsvu lervos Reciau maitinasi kamaniu ir laukiniu biciu lervomis Taip pat vienintelis azijiniu sirsiu plesrunas Turi ilgus pirstus ir nagus pritaikytus kasti ir grebti o ant galvos zvynus primenancias plunksnas kurios kaip manoma apsaugo nuo vapsvu biciu kamaniu sirsiu įgelimu Taip pat yra manoma kad ju plunksnose yra chemine atgrasanti medziaga kuri apsaugo nuo paminetu vabzdziu antpuoliu Nors ir reciau bet ju mitybos raciona taip pat sudaro varles driezai smulkus grauzikai vabalai ziogai ir smulkus pauksciai Paplitimas LietuvojeGyvena miskuose ju pakrasciuose Rusis įrasyta į Lietuvos raudonaja knyga Taip pat skaitykiteLietuvos plesrieji pauksciaiGalerijaMorfologinis vakarinio vapsvaedzio piesinys tarp 1862 1873 metu Vakarinio vapsvaedzio kiausinis Vakarinis vapsvaedis Vakarinis vapsvaedis skrydyjeSaltiniai IUCN Red list Pernis apivorus Pasauline gamtos apsaugos organizacijos rusiu raudonasis sarasas Nuoroda tikrinta 2021 08 20 Straipsnis anglu k terminai vlkk lt Vakarinis vapsvaedis Archyvuota kopija 2023 10 30 is Wayback Machine projekto VLKK terminu bankas nuoroda tikrinta 2023 10 30 Mecislovas Zalakevicius vakarinis vapsvaedis Pernis apivorus vapsvaedis Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 Vikiteka Vakarinis vapsvaedis vaizdine ir garsine medziaga