- Kitos reikšmės – HE.
Hidroelektrinė (HE) – hidrotechninis statinys, energijos rūšies keitimo įtaisas, generatorius, krentančio vandens potencinę energiją verčiantis į elektros energiją.[1] Mechaninį sukimo momentą sukuria krentančio vandens sukama vandens turbina, o ši sujungta su elektros generatoriumi. Hidroelektrinės potencinė energija dažniausiai akumuliuojama užtvenkiant upes.
Istorija
redaguotiPirmoji hidroelektrinė buvo pastatyta 1868–1870 m. Kregsaide (Cragside), Anglijoje, tiekusi energiją kelioms elektros lemputėms lordo Armstrongo dvare. 1882 m. JAV, Epltone (Appleton), pastatyta pirmoji komercinė hidroelektrinė. 1895 m. Tasmanijoje pastatyta pirmoji viešoji hidroelektrinė, tiekusi energiją Launčestono miesto gatvių apšvietimui.
Lietuvoje
redaguotiPirmoji hidroelektrinė Lietuvoje – tai 1903 m. prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus fabrike įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas.
Nemuno hidroresursus dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrinėjo ir jų panaudojimo problemą sprendė lietuvių kilmės Peterburgo Kelių instituto profesoriaus Jurgio Merčingo vadovaujama Vandens energijos tyrimų komisija. Po karo šią problemą kėlė profesorius Steponas Kolupaila, inžinierius Jonas Smilgevičius ir kiti, o akcinė bendrovė „Galybė“ planavo statyti hidroelektrines, tačiau visa tai liko neįgyvendinta.
1929 m. inžinierius J. Smilgevičius parašė Lietuvos vyriausybei raštą, kuriame nurodė, kad viena krašto atsilikimo priežasčių – menkas Lietuvos elektrifikavimas – vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja 5 kWh elektros energijos, kai Norvegijoje vienam gyventojui tenka 3000 kWh. Išeitis – panaudoti Lietuvos hidroresursus ir statyti hidroelektrines ant Nemuno ties Petrašiūnais, Prienais ir Nemaniūnais, ant Neries – ties Jonava. Turi būti išnaudotos ir mažesnės upės – Minija, Jūra, Šventoji, Dubysa, Šešupė ir kitos. Autorius pateikė ne tik techninius-ekonominius skaičiavimus, bet ir finansinius siūlymus, kaip sukaupti statyboms lėšų, kokie bus gaunami pelnai ir kaip bus grąžinamos skolos. Jo siūlomos hidroelektrinės per metus būtų pagaminusios kiekvienam gyventojui per 300 kWh elektros energijos.
Remiantis elektros ūkio aprašymo duomenimis, 1935 m. Lietuvoje buvo 96 hidroelektrinės.[2]
Apie hidroelektrinę ant Nemuno buvo išleista net atskira knygelė, tačiau Lietuvos energetikoje įsitvirtinęs užsienio kapitalas įvairiais būdais trukdė rimtai svarstyti vietinių energetikų siūlymus. Tik 1955 m. pradėta statyti ir 1959 m. pradėjo veikti pirmieji du 90 MW Kauno hidroelektrinės agregatai. Pastačius Ignalinos AE, prireikė balansuojančios ir kompensuojančios elektrinės, todėl buvo pradėta statyti ir 1992 m. pradėjo veikti 900 MW Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pirmasis ir antrasis agregatas.
Pastaruoju metu hidroenergetikai Lietuvoje vėl skiriama šiek tiek dėmesio, nors Lietuvos upių potencinė energija ir nėra didelė, palyginus su biokuro teikiamomis galimybėmis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 84 mažosios hidroelektrinės.[2]
Privalumai
redaguotiHidroelektrinės gaminama elektra yra pigesnė už gaminamą šiluminėje elektrinėje, nepaisant to, kad brangiai kainuoja užtvankos statyba, nes naudoja praktiškai nemokamą kurą. Be to, vanduo yra atsinaujinantis energijos šaltinis, leidžiantis pagal galimybes sumažinti dažniausiai importuojamų kuro rūšių – anglių, naftos produktų ir gamtinių dujų poreikius energijos gamybai. Elektros gamyba hidroelektrinėje neteršia aplinkos. Hidroelektrinės agregatus galima greitai įjungti ir išjungti pagal elektros energijos poreikio padidėjimą ar sumažėjimą.
Trūkumai
redaguotiStatyba vyksta palyginus ilgai. Užtvankos suformuotas vandens telkinys užima dideles teritorijas, dažniausiai visam laikui palaidodamas žemės ūkio naudmenis. Daugelio hidroelektrinių užtvankos sutrikdo natūralią žuvų migraciją į nerštavietes, todėl nukenčia gamta.
Paplitimas
redaguoti2019 m. duomenimis, daugiausiai elektros energijos hidroelektrinėse pagamina: Kinija (1302 TWh), Kanada (398 TWh), Brazilija (387 TWh), JAV, (274 TWh), Rusija (190 TWh).[3]
Didžiausia pasaulyje hidroelektrinė pastatyta Kinijoje – Trijų tarpeklių užtvanka, ant Jangdzės upės. Jos maksimali galia siekia 22 500 MW.[4][5]
Hidroelektrinės
redaguotiDidžiausios pasaulio hidroelektrinės[reikalingas šaltinis]
| Pavadinimas | Valstybė | Statybos metai | Galia, MW |
| Trijų tarpeklių | Kinija | 2006-2011 | 22 500 |
| Itaipu | Brazilija – Paragvajus | 1984–1991–2003 | 14 000 |
| Guri | Venesuela | 1986 | 10 200 |
| Grand Kulee | JAV, Vašingtonas | 1942–1980 | 6 809 |
| Sajanų Šušenskaja | Rusija | 1983 | 6 721 |
| Roberto-Burasos | Kanada | 1981 | 5 616 |
| Čerčilio krioklys | Kanada | 1971 | 5 429 |
| Jasireta | Argentina – Paragvajus | 1998 | 4 050 |
| Geležinių vartų | Rumunija – Serbija | 1970 | 2 280 |
| Asuanas | Egiptas | 1970 | 2 100 |
Didžiausios hidroelektrinės Lietuvoje[6]
| Elektrinė | Įrengta galia, MW | Generuojanti galia (be savų reikmių), MW |
| Hidro ir hidroakumuliacinės elektrinės | 1027 | 837 |
| Kruonio HAE | 900 | 760 |
| Kauno HE | 100,8 | 50,4 |
Mažesnės hidroelektrinės Lietuvoje[6]
| Mažosios hidroelektrinės | Įrengta galia, MW |
| Mažosios hidroelektrinės – iš viso | 26,44 |
| RST | 13,832 |
| Vilniaus regionas | |
| Aukštadvario HE (Trakų raj.) | 0,180 |
| Bagdanonių HE (Trakų raj.) | 0,090 |
| Eišiškių HE (Šalčininkų raj.) | 0,180 |
| Grigiškių HE (Grigiškės) | 0,400 |
| UAB Motiejūnų HE (Širvintų raj.) | 0,240 |
| Lentvario HE (Trakų raj.) | 0,060 |
| Elektrėnų HE (Elektrėnai) | 0,150 |
| Semeliškių HE (Elektrėnų savivaldybė) | 0,050 |
| Upėtakių ūkio HE (Elektrėnų sav.) | 0,008 |
| Širvintų tvenkinio HE (Širvintų raj.) | 0,180 |
| Bartkuškio HE (Širvintų raj.) | 0,150 |
| Rokantiškių HE (Vilnius) | 0,130 |
| Panevėžio regionas | |
| Žiobiškio HE | 0,015 |
| Akmenių HE (Kupiškio raj.) | 0,050 |
| Angirių HE (Kėdainių raj.) | 1,300 |
| Juodkiškių HE (Kėdainių raj.) | 0,510 |
| Bublių HE (Kėdainių raj.) | 0,150 |
| Labūnavos HE (Kėdainių raj.) | 0,160 |
| Stirniškių HE (Kupiškio raj.) | 0,055 |
| Spiečiūnų HE | 0,020 |
| Dvarninkų HE (Pakruojo raj.) | 0,450 |
| Alytaus regionas | |
| Varėnos HE | 0,015 |
| Druskininkų HE (Druskininkai) | 0,050 |
| Kapčiamiesčio HE (Lazdijų raj.) | 0,140 |
| Baltosios Ančios HE (Lazdijų raj.) | 0,650 |
| Puskelnių HE (Marijampolės savivaldybė) | 0,250 |
| Antanavo HE (Marijampolės sav.) | 0,450 |
| Marijampolės HE (Marijampolė) | 0,160 |
| UAB „Karolinos HES“ HE (Marijampolės sav.) | 0,530 |
| Netičkampio HE (Marijampolės raj.) | 0,240 |
| Krūminių HE | 0,160 |
| Lakinskų HE (Marijampolės sav.) | 0,150 |
| Pilviškių HE (Vilkaviškio raj.) | 0,220 |
| Liudvinavo HE (Vilkaviškio raj.) | 0,250 |
| Utenos regionas | |
| Antalieptės HE (Zarasų raj.) | 2,550 |
| Gabrelių HE (Anykščių raj.) | 0,050 |
| Pabradės HE (Širvintų raj.) | 0,315 |
| Pabradės kartono fabriko HE (Pabradė) | 0,132 |
| Padysnio HE (Ignalinos raj.) | 0,150 |
| Valtūnų HE (Ukmergės raj.) | 0,160 |
| Svobiškio HE (Molėtų raj.) | 0,045 |
| Kavarsko HE (Anykščių raj.) | 1,500 |
| Žeimenos HE | 0,132 |
| Šventosios HE | 0,180 |
| Kadrėnų HE (Ukmergės raj.) | 0,075 |
| UAB „Karolinos HES“ HE | 0,530 |
| Kemų HE | 0,110 |
| Puodkalių HE | 0,110 |
| VST | 12,603 |
| Kauno regionas | |
| Pastrėvio HE (Kaišiadorių raj.) | 0,350 |
| Bublių HE (Kaišiadorių raj.) | 0,450 |
| Jundėliškių HE (Prienų raj.) | 0,210 |
| Jurbarkų HE (Jurbarko raj.) | 0,675 |
| Klaipėdos regionas | |
| Ubiškės HE (Telšių raj.) | 0,350 |
| Sukončių HE (Telšių raj.) | 0,320 |
| Gondingos HE (Plungės raj.) | 0,850 |
| Skuodo HE (Skuodo raj.) | 0,220 |
| Puodkalių HE (Skuodo raj.) | 0,110 |
| Kernų HE (Skuodo raj.) | 0,110 |
| Jucių HE (Telšių raj.) | 0,120 |
| Biržuvėnų HE (Telšių raj.) | 0,200 |
| Balsių HE (Akmenės raj.) | 0,187 |
| Baltininkų HE (Telšių raj.) | 0,250 |
| Alsėdžių HE (Telšių raj.) | 0,055 |
| Šiaulių regionas | |
| Renavo HE (Mažeikių raj.) | 0,300 |
| Juodeikių HE (Mažeikių raj.) | 0,820 |
| Krūminių HE (Mažeikių raj.) | 0,160 |
| Šerkšnėnų HE (Mažeikių raj.) | 0,064 |
| Kulšėnų HE (Mažeikių raj.) | 0,110 |
| Skleipių HE (Mažeikių raj.) | 0,264 |
| Vaitiekūnų HE | 0,355 |
| Viekšnių malūnas HE | 0,095 |
| Kairiškių HE (Mažeikių raj.) | 0,110 |
| Rakiškio HE (Akmenės raj.) | 0,270 |
| Gudų HE (Mažeikių raj.) | 0,264 |
| Gulbinų HE (Radviliškio raj.) | 0,090 |
| Dvariukų HE (Pakruojo raj.) | 0,450 |
| Balskų HE (Tauragės raj.) | 2,914 |
| Rudikių malūno HE (Akmenės raj.) | 0,070 |
| Ukrinų HE (Mažeikių raj.) | 0,110 |
| Plikių HE (Raseinių raj.) | 0,098 |
| Leckavos HE (Mažeikių raj.) | 0,125 |
| Kaulakių HE (Raseinių raj.) | 0,160 |
| Užvenčio HE (Kelmės raj.) | 0,024 |
| Kapėnų HE (Mažeikių raj.) | 0,288 |
| Jautakių HE (Mažeikių raj.) | 0,250 |
| Kuodžių HE (Mažeikių raj.) | 0,600 |
| Vadagių HE (Mažeikių raj.) | 0,110 |
| Sablauskių HE (Akmenės raj.) | 0,045 |
Literatūra
redaguoti- Hidroelektrinių miražai Lietuvoje, 1909–2009 / Stasys Bilys. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2010. – 152 p.: iliustr. – ISBN 978-609-431-001-0
- Hidroelektrinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Abromas, Jonas; Baravykaitė, Diana (2011-06-07). „THE OBJECTS IN WESTERN LITHUANIA OF ALTERNATIVE ENERETICS, THEIR IMPACT FOR THE VISUAL ENVIRONMENT AND POSSIBILITIES OF EFFECT OPTIMIZATION / ALTERNATYVIOS ENERGETIKOS OBJEKTAI VAKARŲ LIETUVOJE, JŲ POVEIKIS VIZUALINEI APLINKAI IR POVEIKIO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS“. Mokslas - Lietuvos ateitis. 3 (3): 73. doi:10.3846/mla.2011.054. ISSN 2029-2341.
- https://www.statista.com/statistics/474799/global-hydropower-generation-by-major-country/
- Cleveland, Cutler J.; Morris, Christopher G. (2013-11-15). Handbook of Energy: Chronologies, Top Ten Lists, and Word Clouds. Elsevier Science. p. 44. ISBN 978-0-12-417019-3.
- Ehrlich, Robert (2013-03-13). Renewable Energy: A First Course. CRC Press. p. 219. ISBN 978-1-4665-9944-4 – per „Google Books“.
- (PDF). Lietuvos hidroenergetikų asociacija. 2015. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-11-28. Nuoroda tikrinta 2021-02-04.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Hidroelektrinė, Kas yra Hidroelektrinė? Ką reiškia Hidroelektrinė?