Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 33 34 š pl 21 25 19 r ilg 55 5595 š pl 21 4219 r ilg 55 5595 21 4219 Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčiaTikėjimo sro
Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia
55°33′34″š. pl. 21°25′19″r. ilg. / 55.5595°š. pl. 21.4219°r. ilg.
| Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia | |
|---|---|
| Tikėjimo srovė | Liuteronybė |
| Savivaldybė | Klaipėdos rajonas |
| Gyvenvietė | Vanagai (Klaipėda) |
| Adresas | I. Simonaitytės g. 44 |
| Statybinė medžiaga | mūras (molio degtos plytos) |
| Pastatyta | m. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite. |
Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia, stovinti Vanaguose, Klaipėdos rajono savivaldybėje, 3,5 km į pietryčius nuo Agluonėnų.
Vanagų parapijos ir bažnyčios istorija
Parapijos kūrimosi pradžia (XIX a. pab. – 1903 m.)
Jau XIX amžiaus pabaigoje Vanagų ir aplinkinių kaimų gyventojai siekė įkurti savo parapiją. Kelionė iki artimiausios Priekulės bažnyčios siekė 15 kilometrų, o dėl prastų kelių, ypač rudenį ir pavasarį, susisiekimas buvo labai sudėtingas. Tuo metu dar nebuvo nutiesta žvyrkelių.
1901 m. birželio 1 d. buvo įsteigta Vanagų dvasinė (sielovados) apylinkė, kurią sudarė šios bendruomenės: Agluonėnų (vok. Aglohnen), Ažpurvių (vok. Aschpurwen), Dieglių (vok. Deegeln), Dvylių (vok. Dwielen), Kantvainų (vok. Kantweinen), Poškų (vok. Paaschken), Pėžaičių (vok. Pößeiten), Pozingių (vok. Posingen), Stankaičių (vok. Stankeiten), Stonaičių (vok. Stoneiten), Žagarų (vok. Szaggern), Šauklių (vok. Szaukeln) ir Vanagų (vok. Wannaggen). Taip pat ir dvarai: Aisėnų (vok. Ayssehnen), Žydelių (vok. Szidellen), Ažpurvių miško dvaras ir (vok. Bliematzen) miško dvaras. Gyventojų skaičius – 2310.
1901 m. birželio 23 d. kunigas Martinas Mehlhornas buvo įšventintas pagalbiniu pamokslininku Priekulės parapijoje ir paskirtas atsakingu už naujai įsteigtą Vanagų dvasinę apygardą. Iš pradžių jis gyveno Žydelių dvare, vėliau persikėlė gyventi pas ūkininką Jakobą Quauką Vanaguose.
Pamaldas jis ėmė laikyti tais pačiais metais atidarytoje pradinėje mokykloje, įkurdintoje vietinio dvarininko Gložaičio name. Kai 1901–1902 m. buvo pastatytas atskiras dviklasės liaudies mokyklos pastatas, ten perkeltos ir M. Mehlhorno laikomos pamaldos.
1903 m. kovo 31 d. Vanagų dvasinė apylinkė tapo savarankiška parapija, o Mehlhornui buvo pavestos laikinojo klebono pareigos.
1903 m. gruodžio 7 d. parapijos taryba priėmė sprendimą naują bažnyčią statyti sankryžoje tarp Agluonėnų–Aisėnų ir Stragnų–Pėžaičių kaimų. Bažnyčios statybai reikalingas žemės sklypas buvo nupirktas iš kalvio Toleikio, o klebonijai – iš savininko Eduardo Pauros. Sklypas buvo 19 metrų aukštyje virš jūros lygio ir iki tol naudotas kaip avių ganykla.
Bažnyčios statybos istorija (1905–1909)
1905 m. balandžio 2 d. Vanagų parapijai buvo paskirtas kunigas Emilis Bleiweissas. Iš pradžių jis gyveno Žydelių dvare, vėliau – Agluonėnų kaime pas Wohsloffą.
1905 m. birželio 9 d. parapijos taryba patvirtino Vyriausybės pateiktą preliminarų bažnyčios ir klebonijos statybos projektą. Bendros sąmatos siekė 81 000 markių. Dėl ribotų finansinių išteklių parapija sutiko padengti tik žemės įsigijimo išlaidas, tačiau įsipareigojo neatlygintinai pristatyti 380 kubinių metrų lauko akmenų ir kitą statybinę medžiagą. Taip pat buvo pasiryžusi paimti 9000 markių paskolą, kurią planavo grąžinti ir apmokėti palūkanas.
Kunigo Blelveiso tarnystės laikotarpiu, 1906 m., buvo pastatyti klebonija (vok. Pfarrhaus), kurie iki pasitraukimo 1944 m. tarnavo kaip gyvenamoji vieta parapijos kunigams ir vieta konfirmacijos pamokoms.
1906 m. vasarį buvo gauta pažadų dėl finansavimo iš įvairių šaltinių. Statybos brėžinių rengimas iš pradžių buvo pavestas apskrities statybos inspekcijai, tačiau dėl vėlavimų užduotis buvo perduota architektui Michalowskui iš Karaliaučiaus (vok. Königsberg). Jo parengtas projektas buvo pigesnis ir atliktas per du mėnesius. Kunigas Bleiweissas šį procesą aprašė parapijos kronikoje, pabrėždamas biurokratinių kliūčių sunkumus.
Pagal Prūsijos (vok. Preußen) švietimo ministro Studto nurodymus, bažnyčia turėjo būti statoma iš viduramžių formato plytų. Tačiau parapijos vykdytas konkursas parodė, kad tokių plytų įsigyti įmanoma tik Berlyne, už itin didelę kainą. Galiausiai 1907 m. vasarį buvo sudaryta sutartis su Priekulės plytinės savininku Raschu dėl 400 000 įprastų plytų tiekimo, taip pat su pirkliu Raschu dėl kalkių ir 25 000 čerpių.
Iki Velykų visa statybinė medžiaga buvo pristatyta į vietą, tikintis pradėti statybas netrukus po švenčių. Buvo tikimasi, kad bažnyčia ir klebonija bus baigtos iki 1908 m. rudens. 1907 m. gegužę statybų rangos darbai buvo perduoti viešam konkursui. Mažiausią pasiūlymą – 2000 markių daugiau nei numatyta sąmatoje – pateikė statybų bendrovė Tummescheit iš Ragainės (vok. Ragnit), kuriai 1907 m. liepos 1 d. ir buvo patikėta statyba.
1907 m. liepos 15 d. buvo pradėtos naujos bažnyčios statybos darbai. Nepaisant neįprastai lietingos vasaros ir kvalifikuotų amatininkų trūkumo, darbai vyko sklandžiai.
1907 m. rugpjūčio 20 d. įvyko kertinio akmens padėjimo ceremonija, kurią lydėjo iškilmės. Jose dalyvavo superintendantas Friedrich Oloff (Memelis), apskrities viršininkas ir vyriausybės patarėjas Heinrich Cranz (Memelis), kunigai Heinrich Endrulat ir dr. Wilhelm Gaigalat (Priekulė), apskrities mokyklų inspektorius Schalnas, apskrities statybos inspektorius Schiele, valsčiaus viršininkas Knobbe, architektas Wanzelius bei statybos rangovas Tummescheit.
Ceremonijos metu pašventinimo kalbą sakė superintendantas Oloff. Muzikinę programą atliko Priekulės pučiamųjų instrumentų orkestras, dalyvavo parapijos nariai ir konfirmantai. Kunigas Emil Bleiweiss perskaitė specialiai parengtą dokumentą – aktą. Į švininį cilindrą buvo įdėtas šis aktas, bažnyčios ir klebonijos brėžiniai bei kelių monetų pavyzdžiai. Po indo užlydimo ir įmūrijimo, kertinis akmuo buvo pašventintas malda ir simboliniais plaktuko dūžiais. Tradiciškai trys dūžiai buvo atlikti ir kitų svečių bei parapijos tarybos narių. Ceremoniją užbaigė bendra malda ir giesmė „Nun danket alle Gott“ („Dabar dėkokite visi Dievui“), atliekama su orkestro palyda.
Nepaisant išmirkusių kelių, dėl ilgai trukusio lietaus, ir įtemptų ūkio darbų derliaus metu, į šventę susirinko apie 500 žmonių.
Bažnyčios architektūra
Bažnyčios statyba truko 18 mėnesių. Iš pradžių planuota ją užbaigti 1908 m. rudenį, tačiau vėlavimą lėmė laukimas dailininko iš Hanoverio (vok. Hannover), kuris turėjo parengti spalvines sienų tapybos eskizus. Bažnyčia buvo iškilmingai pašventinta 1909 m. vasario 21 d., Estomihi (užgavėnių) sekmadienį, Generalsuperintendento dr. Brauno iš Karaliaučiaus sprendimu.
Bažnyčia pastatyta ant kalvos ir yra gerai matoma iš tolo. Bokštas su dvišlaičiu stogu ir varpine yra dengtas bronza, vainikuotas masyviu bronziniu kryžiumi. Bendras bokšto aukštis kartu su kryžiumi siekia apie 35 metrus. Pastatas – raudonų plytų statinys, sumūrytas ordino stiliumi, jungiantis romantizmo ir gotikos architektūros bruožus.
Vidus sudarytas iš dviejų navų. Medinės skliautuotos lubos suteikia patalpai monumentalumo. Bažnyčios vidų puošia du žalvariniai sietynai. Vakariniame gale įrengta vargonų ložė, kurioje stovi „P.B. Voelkner“ firmos iš Brombergo (dabar Bydgoščius, Lenkija) vargonai. Altorius pastatytas presbiterijos centre. Dvi vitražinės langų kompozicijos atvaizduoja šventuosius Petrą ir Paulių. Jas sukūrė Robert Sieberg dirbtuvės Karaliaučiuje, o, kaip manoma, dovanojo Vokietijos imperatorienė Augustė Viktorija. Šeši spalvoti gotikiniai langai šiaurinėje sienoje suteikia erdvei šilumos. Šioje sienoje, tarp altoriaus ir suolų, įrengta sakykla su baldakimu. Pirminė sienų apdaila buvo žalsvai auksinė presbiterijoje ir gelsvai balta kitose patalpose.
Bažnyčios varpinėje yra du plieniniai varpai, nulieti 1908 m. „Bochumer Verein“ liejykloje Bochume. Pastato ilgis – 24,8 m, plotis vakarinėje pusėje – 17,1 m, rytinėje – 16,1 m. Vidaus plotas siekia apie 311,5 m², bažnyčios stogo kraigo aukštis – apie 16 m. Statyboje naudotas vietinis lauko akmuo, paprastos raudonos plytos ir olandiškos čerpės iš Priekulės plytinės „Rasch“, kas rodo glaudų ryšį su vietine bendruomene.
Pašventinimas
Pasiruošimas bažnyčios pašventinimui truko kelias savaites. Bendruomenė pati rūpinosi bažnyčios puošimu bei organizavo svečių atvykimą ir išvykimą. Reikėjo rasti tinkamą patalpą iškilmingiems pietums – "Joneleit" užeigoje šalia bažnyčios nebuvo vietos net 10 žmonių, todėl visi garbės svečiai buvo apgyvendinti ir vaišinami klebonijoje. Konfirmandų salė buvo paversta šventinių pietų vieta. Indai buvo pasiskolinti iš Klaipėdos, o sidabriniai stalo įrankiai, dekoracijos, žvakidės, lempos ir kiti puošybos elementai – iš draugų ir pažįstamų. Pasamdyta virėja ir padavėjai. Dvarininkas Louis Ogilvie iš Židelių su žmona Julia aktyviai ir nesavanaudiškai prisidėjo prie pasiruošimo.
1909 m. vasario 21 d. įvyko iškilmingas bažnyčios pašventinimas. Renginys sutraukė apie 3000 žmonių iš aplinkinių parapijų, taip pat iš Šilutės, Tilžės ir net Lietuvos teritorijos. Šventei vadovavo generalsuperintendentas dr. Braun. Ceremonijos metu buvo įteikti apdovanojimai: klebonui Endrulaičiui – Raudonojo erelio ordinas IV laipsnio, bažnyčios seniūnams Greiszus ir Stankeiten bei zakristijonui Michel Kalwellis – Bendrasis garbės ženklas.
Procesija, giedodama „Tvirta pilis yra mūsų Dievas“, pajudėjo nuo išpuoštos klebonijos link šventiškai išdabintos bažnyčios. Prie portalo vyriausiasis statybos inžinierius Plattner įteikė bažnyčios raktą generalsuperinendentui D. Braun, kuris, palydėdamas jį palaiminimu, perdavė raktą vietos kunigui Bleiweiss, su nurodymu atverti bažnyčią Švč. Trejybės vardu. Procesiją ir atvykstančius parapijiečius pasitiko Priekulės pučiamųjų orkestras. Vėliau visi drauge giedojo „Šlovink Viešpatį“. Generalinis superintendentas Braun pasakė pašventinimo kalbą. Dvasininkai ir pasauliečiai išreiškė palaiminimus. Bažnyčios varpai pirmą kartą nuskambėjo. Vanagų bažnyčios choras, vadovaujamas mokytojo Matschull, atliko Glucko himną „Pakilkite, vartai pasaulio“. Parapijos giedojimą pirmą kartą lydėjo naujieji vargonai. Liturgiją atliko kunigas Radke. Tą pačią dieną 13:30 val. vyko antrosios pamaldos lietuvių kalba, kurioms vadovavo superintendentas Oloff ir kunigai Endrulaitis bei Bleiweiss.
Po religinių iškilmių įvyko šventinė vakarienė, kurioje, dėl ribotos erdvės klebonijoje, dalyvavo tik 25 kviestiniai svečiai. Generalsuperintendentas Braun pasakė tostą imperatoriui Vilhelmui II ir išsiuntė jam pagarbos telegramą.
Bažnyčios gyvenimas sovietmečiu
Vanagų bažnyčia išliko nepaliesta per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų valdymo laikotarpiu toliau tarnavo kaip maldos namai. Tarp vietos gyventojų, kuriuos, bėgant nuo sovietų kariuomenės, šie pasivijo ir privertė sugrįžti, buvo ir nemažai Vanagų parapijos narių. Sugrįžę jie rado karo nenuniokotą bažnyčią, tačiau joje nebebuvo laikomos pamaldos, kadangi nė vienas vokiečių kilmės kunigas iš Klaipėdos krašto nebuvo likęs.
Sunkiais pokario metais, esant svetimai ir savivalei būdingai valdžiai, pamaldų laikytis ėmėsi Jurgis Sprogys. Pagrindines dvasines pareigas atliko kunigas Ansas Baltris iš Kretingos. Jis glaudžiai bendradarbiavo su visais Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų parapijų pamokslininkais. Iki 1949 metų, grįžtant karo metu pasitraukusiems tautiečiams, Vanagų parapijos narių skaičius išaugo iki maždaug 1200 asmenų.
1958 metais, prasidėjus Klaipėdos krašto gyventojų išvykimui į Vakarus, Vanagų evangelikų liuteronų parapijos bendruomenė ėmė sparčiai mažėti. Kunigas J. Sprogys nusprendė likti tėvynėje, kad galėtų toliau teikti dvasinę pagalbą likusiems parapijiečiams. 1959 metų vasario 22 dieną Vanagų bažnyčia minėjo savo gyvavimo penkiasdešimtmetį. Net ir komunistinio režimo sąlygomis, ši istorinė diena buvo paminėta iškilmingai: bažnyčia buvo perpildyta, sutraukusi gausiausią lankytojų skaičių nuo pat karo laikų.
Komunistinei valdžiai ėmusis naujų priemonių kovai su Bažnyčia, 1960 metais buvo visiškai uždraustas konfirmacijos mokymas. 1961 metų balandį kunigas Jurgis Sprogys buvo pašalintas iš pareigų. Nors tikslios šio sprendimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad komunistų tikslas buvo visiškas bažnyčios uždarymas.
Kunigai
- Martin Mehlhorn (1901-1905 m.)
- Emil Bleiweiss (1905–1913 m.)
- Kristupas Lokys (1914-1921 m.)
- Alexander Ogilvie (1922–1927 m.)
- Johannes Szallies (1927–1935 m.)
- Otto Wosylus (1935–1945 m.)
- Jurgis Sprogys ((1946-1950 m. kantorius) 1950-1967 m.)
- Ernstas Roga (1967 - 1999 m.)
- Reinholdas Moras (1999 -2002 m.)
- Remigijus Šemeklis (nuo 2002 m.)
Literatūra
- . III tomas. – V., 2000, p.276-277.
Šaltiniai
- Hans Paul Karallus (1998-05-20). „Wannaggen im Jahr 1907“ (PDF). Memeler Dampfboot Nr. 5. p. 72.
- Memeler Dampfboot ka. (1962-01-05). „Aus der Geschichte der Wannagger Kirche“ (PDF). Memeler Dampfboot Nr. 1. p. 3.
- Hans Paul Karallus (1999-06-20). „Das Kirchweihfest in Wannaggen im Jahre 1909“ (PDF). Memeler Dampfboot Nr. 6. p. 84.
Nuorodos
- Vanagų evangelikų liuteronų parapijos tinklalapis
- Parapijos istorija Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
- GenWiki – Wannaggen
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia, Kas yra Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia? Ką reiškia Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia?
55 33 34 s pl 21 25 19 r ilg 55 5595 s pl 21 4219 r ilg 55 5595 21 4219 Vanagu evangeliku liuteronu baznyciaTikejimo srove LiuteronybeSavivaldybe Klaipedos rajonasGyvenviete Vanagai Klaipeda Adresas I Simonaitytes g 44Statybine medziaga muras molio degtos plytos Pastatyta m Sį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus Jei galite sutvarkykite Vanagu evangeliku liuteronu baznycia evangeliku liuteronu baznycia stovinti Vanaguose Klaipedos rajono savivaldybeje 3 5 km į pietrycius nuo Agluonenu Vanagu parapijos ir baznycios istorijaParapijos kurimosi pradzia XIX a pab 1903 m Jau XIX amziaus pabaigoje Vanagu ir aplinkiniu kaimu gyventojai sieke įkurti savo parapija Kelione iki artimiausios Priekules baznycios sieke 15 kilometru o del prastu keliu ypac rudenį ir pavasarį susisiekimas buvo labai sudetingas Tuo metu dar nebuvo nutiesta zvyrkeliu 1901 m birzelio 1 d buvo įsteigta Vanagu dvasine sielovados apylinke kuria sudare sios bendruomenes Agluonenu vok Aglohnen Azpurviu vok Aschpurwen Diegliu vok Deegeln Dvyliu vok Dwielen Kantvainu vok Kantweinen Posku vok Paaschken Pezaiciu vok Posseiten Pozingiu vok Posingen Stankaiciu vok Stankeiten Stonaiciu vok Stoneiten Zagaru vok Szaggern Saukliu vok Szaukeln ir Vanagu vok Wannaggen Taip pat ir dvarai Aisenu vok Ayssehnen Zydeliu vok Szidellen Azpurviu misko dvaras ir vok Bliematzen misko dvaras Gyventoju skaicius 2310 1901 m birzelio 23 d kunigas Martinas Mehlhornas buvo įsventintas pagalbiniu pamokslininku Priekules parapijoje ir paskirtas atsakingu uz naujai įsteigta Vanagu dvasine apygarda Is pradziu jis gyveno Zydeliu dvare veliau persikele gyventi pas ukininka Jakoba Quauka Vanaguose Pamaldas jis eme laikyti tais paciais metais atidarytoje pradineje mokykloje įkurdintoje vietinio dvarininko Glozaicio name Kai 1901 1902 m buvo pastatytas atskiras dviklases liaudies mokyklos pastatas ten perkeltos ir M Mehlhorno laikomos pamaldos 1903 m kovo 31 d Vanagu dvasine apylinke tapo savarankiska parapija o Mehlhornui buvo pavestos laikinojo klebono pareigos 1903 m gruodzio 7 d parapijos taryba prieme sprendima nauja baznycia statyti sankryzoje tarp Agluonenu Aisenu ir Stragnu Pezaiciu kaimu Baznycios statybai reikalingas zemes sklypas buvo nupirktas is kalvio Toleikio o klebonijai is savininko Eduardo Pauros Sklypas buvo 19 metru aukstyje virs juros lygio ir iki tol naudotas kaip aviu ganykla Baznycios statybos istorija 1905 1909 1905 m balandzio 2 d Vanagu parapijai buvo paskirtas kunigas Emilis Bleiweissas Is pradziu jis gyveno Zydeliu dvare veliau Agluonenu kaime pas Wohsloffa 1905 m birzelio 9 d parapijos taryba patvirtino Vyriausybes pateikta preliminaru baznycios ir klebonijos statybos projekta Bendros samatos sieke 81 000 markiu Del ribotu finansiniu istekliu parapija sutiko padengti tik zemes įsigijimo islaidas taciau įsipareigojo neatlygintinai pristatyti 380 kubiniu metru lauko akmenu ir kita statybine medziaga Taip pat buvo pasiryzusi paimti 9000 markiu paskola kuria planavo grazinti ir apmoketi palukanas Kunigo Blelveiso tarnystes laikotarpiu 1906 m buvo pastatyti klebonija vok Pfarrhaus kurie iki pasitraukimo 1944 m tarnavo kaip gyvenamoji vieta parapijos kunigams ir vieta konfirmacijos pamokoms 1906 m vasarį buvo gauta pazadu del finansavimo is įvairiu saltiniu Statybos breziniu rengimas is pradziu buvo pavestas apskrities statybos inspekcijai taciau del velavimu uzduotis buvo perduota architektui Michalowskui is Karaliauciaus vok Konigsberg Jo parengtas projektas buvo pigesnis ir atliktas per du menesius Kunigas Bleiweissas sį procesa aprase parapijos kronikoje pabrezdamas biurokratiniu kliuciu sunkumus Pagal Prusijos vok Preussen svietimo ministro Studto nurodymus baznycia turejo buti statoma is viduramziu formato plytu Taciau parapijos vykdytas konkursas parode kad tokiu plytu įsigyti įmanoma tik Berlyne uz itin didele kaina Galiausiai 1907 m vasarį buvo sudaryta sutartis su Priekules plytines savininku Raschu del 400 000 įprastu plytu tiekimo taip pat su pirkliu Raschu del kalkiu ir 25 000 cerpiu Iki Velyku visa statybine medziaga buvo pristatyta į vieta tikintis pradeti statybas netrukus po svenciu Buvo tikimasi kad baznycia ir klebonija bus baigtos iki 1908 m rudens 1907 m geguze statybu rangos darbai buvo perduoti viesam konkursui Maziausia pasiulyma 2000 markiu daugiau nei numatyta samatoje pateike statybu bendrove Tummescheit is Ragaines vok Ragnit kuriai 1907 m liepos 1 d ir buvo patiketa statyba 1907 m liepos 15 d buvo pradetos naujos baznycios statybos darbai Nepaisant neįprastai lietingos vasaros ir kvalifikuotu amatininku trukumo darbai vyko sklandziai 1907 m rugpjucio 20 d įvyko kertinio akmens padejimo ceremonija kuria lydejo iskilmes Jose dalyvavo superintendantas Friedrich Oloff Memelis apskrities virsininkas ir vyriausybes patarejas Heinrich Cranz Memelis kunigai Heinrich Endrulat ir dr Wilhelm Gaigalat Priekule apskrities mokyklu inspektorius Schalnas apskrities statybos inspektorius Schiele valsciaus virsininkas Knobbe architektas Wanzelius bei statybos rangovas Tummescheit Ceremonijos metu pasventinimo kalba sake superintendantas Oloff Muzikine programa atliko Priekules puciamuju instrumentu orkestras dalyvavo parapijos nariai ir konfirmantai Kunigas Emil Bleiweiss perskaite specialiai parengta dokumenta akta Į svininį cilindra buvo įdetas sis aktas baznycios ir klebonijos breziniai bei keliu monetu pavyzdziai Po indo uzlydimo ir įmurijimo kertinis akmuo buvo pasventintas malda ir simboliniais plaktuko duziais Tradiciskai trys duziai buvo atlikti ir kitu sveciu bei parapijos tarybos nariu Ceremonija uzbaige bendra malda ir giesme Nun danket alle Gott Dabar dekokite visi Dievui atliekama su orkestro palyda Nepaisant ismirkusiu keliu del ilgai trukusio lietaus ir įtemptu ukio darbu derliaus metu į svente susirinko apie 500 zmoniu Baznycios architektura Baznycios statyba truko 18 menesiu Is pradziu planuota ja uzbaigti 1908 m rudenį taciau velavima leme laukimas dailininko is Hanoverio vok Hannover kuris turejo parengti spalvines sienu tapybos eskizus Baznycia buvo iskilmingai pasventinta 1909 m vasario 21 d Estomihi uzgaveniu sekmadienį Generalsuperintendento dr Brauno is Karaliauciaus sprendimu Baznycia pastatyta ant kalvos ir yra gerai matoma is tolo Bokstas su dvislaiciu stogu ir varpine yra dengtas bronza vainikuotas masyviu bronziniu kryziumi Bendras boksto aukstis kartu su kryziumi siekia apie 35 metrus Pastatas raudonu plytu statinys sumurytas ordino stiliumi jungiantis romantizmo ir gotikos architekturos bruozus Baznycia naktį Vidus sudarytas is dvieju navu Medines skliautuotos lubos suteikia patalpai monumentalumo Baznycios vidu puosia du zalvariniai sietynai Vakariniame gale įrengta vargonu loze kurioje stovi P B Voelkner firmos is Brombergo dabar Bydgoscius Lenkija vargonai Altorius pastatytas presbiterijos centre Dvi vitrazines langu kompozicijos atvaizduoja sventuosius Petra ir Pauliu Jas sukure Robert Sieberg dirbtuves Karaliauciuje o kaip manoma dovanojo Vokietijos imperatoriene Auguste Viktorija Sesi spalvoti gotikiniai langai siaurineje sienoje suteikia erdvei silumos Sioje sienoje tarp altoriaus ir suolu įrengta sakykla su baldakimu Pirmine sienu apdaila buvo zalsvai auksine presbiterijoje ir gelsvai balta kitose patalpose Baznycios varpineje yra du plieniniai varpai nulieti 1908 m Bochumer Verein liejykloje Bochume Pastato ilgis 24 8 m plotis vakarineje puseje 17 1 m rytineje 16 1 m Vidaus plotas siekia apie 311 5 m baznycios stogo kraigo aukstis apie 16 m Statyboje naudotas vietinis lauko akmuo paprastos raudonos plytos ir olandiskos cerpes is Priekules plytines Rasch kas rodo glaudu rysį su vietine bendruomene Pasventinimas Pasiruosimas baznycios pasventinimui truko kelias savaites Bendruomene pati rupinosi baznycios puosimu bei organizavo sveciu atvykima ir isvykima Reikejo rasti tinkama patalpa iskilmingiems pietums Joneleit uzeigoje salia baznycios nebuvo vietos net 10 zmoniu todel visi garbes sveciai buvo apgyvendinti ir vaisinami klebonijoje Konfirmandu sale buvo paversta sventiniu pietu vieta Indai buvo pasiskolinti is Klaipedos o sidabriniai stalo įrankiai dekoracijos zvakides lempos ir kiti puosybos elementai is draugu ir pazįstamu Pasamdyta vireja ir padavejai Dvarininkas Louis Ogilvie is Zideliu su zmona Julia aktyviai ir nesavanaudiskai prisidejo prie pasiruosimo 1909 m vasario 21 d įvyko iskilmingas baznycios pasventinimas Renginys sutrauke apie 3000 zmoniu is aplinkiniu parapiju taip pat is Silutes Tilzes ir net Lietuvos teritorijos Sventei vadovavo generalsuperintendentas dr Braun Ceremonijos metu buvo įteikti apdovanojimai klebonui Endrulaiciui Raudonojo erelio ordinas IV laipsnio baznycios seniunams Greiszus ir Stankeiten bei zakristijonui Michel Kalwellis Bendrasis garbes zenklas Procesija giedodama Tvirta pilis yra musu Dievas pajudejo nuo ispuostos klebonijos link sventiskai isdabintos baznycios Prie portalo vyriausiasis statybos inzinierius Plattner įteike baznycios rakta generalsuperinendentui D Braun kuris palydedamas jį palaiminimu perdave rakta vietos kunigui Bleiweiss su nurodymu atverti baznycia Svc Trejybes vardu Procesija ir atvykstancius parapijiecius pasitiko Priekules puciamuju orkestras Veliau visi drauge giedojo Slovink Viespatį Generalinis superintendentas Braun pasake pasventinimo kalba Dvasininkai ir pasaulieciai isreiske palaiminimus Baznycios varpai pirma karta nuskambejo Vanagu baznycios choras vadovaujamas mokytojo Matschull atliko Glucko himna Pakilkite vartai pasaulio Parapijos giedojima pirma karta lydejo naujieji vargonai Liturgija atliko kunigas Radke Ta pacia diena 13 30 val vyko antrosios pamaldos lietuviu kalba kurioms vadovavo superintendentas Oloff ir kunigai Endrulaitis bei Bleiweiss Po religiniu iskilmiu įvyko sventine vakariene kurioje del ribotos erdves klebonijoje dalyvavo tik 25 kviestiniai sveciai Generalsuperintendentas Braun pasake tosta imperatoriui Vilhelmui II ir issiunte jam pagarbos telegrama Baznycios gyvenimas sovietmeciu Vanagu baznycia isliko nepaliesta per Antrajį pasaulinį kara ir sovietu valdymo laikotarpiu toliau tarnavo kaip maldos namai Tarp vietos gyventoju kuriuos begant nuo sovietu kariuomenes sie pasivijo ir priverte sugrįzti buvo ir nemazai Vanagu parapijos nariu Sugrįze jie rado karo nenuniokota baznycia taciau joje nebebuvo laikomos pamaldos kadangi ne vienas vokieciu kilmes kunigas is Klaipedos krasto nebuvo likes Sunkiais pokario metais esant svetimai ir savivalei budingai valdziai pamaldu laikytis emesi Jurgis Sprogys Pagrindines dvasines pareigas atliko kunigas Ansas Baltris is Kretingos Jis glaudziai bendradarbiavo su visais Klaipedos krasto evangeliku liuteronu parapiju pamokslininkais Iki 1949 metu grįztant karo metu pasitraukusiems tautieciams Vanagu parapijos nariu skaicius isaugo iki mazdaug 1200 asmenu 1958 metais prasidejus Klaipedos krasto gyventoju isvykimui į Vakarus Vanagu evangeliku liuteronu parapijos bendruomene eme sparciai mazeti Kunigas J Sprogys nusprende likti tevyneje kad galetu toliau teikti dvasine pagalba likusiems parapijieciams 1959 metu vasario 22 diena Vanagu baznycia minejo savo gyvavimo penkiasdesimtmetį Net ir komunistinio rezimo salygomis si istorine diena buvo pamineta iskilmingai baznycia buvo perpildyta sutraukusi gausiausia lankytoju skaiciu nuo pat karo laiku Komunistinei valdziai emusis nauju priemoniu kovai su Baznycia 1960 metais buvo visiskai uzdraustas konfirmacijos mokymas 1961 metu balandį kunigas Jurgis Sprogys buvo pasalintas is pareigu Nors tikslios sio sprendimo priezastys nera zinomos manoma kad komunistu tikslas buvo visiskas baznycios uzdarymas KunigaiMartin Mehlhorn 1901 1905 m Emil Bleiweiss 1905 1913 m Kristupas Lokys 1914 1921 m Alexander Ogilvie 1922 1927 m Johannes Szallies 1927 1935 m Otto Wosylus 1935 1945 m Jurgis Sprogys 1946 1950 m kantorius 1950 1967 m Ernstas Roga 1967 1999 m Reinholdas Moras 1999 2002 m Remigijus Semeklis nuo 2002 m Literatura III tomas V 2000 p 276 277 SaltiniaiHans Paul Karallus 1998 05 20 Wannaggen im Jahr 1907 PDF Memeler Dampfboot Nr 5 p 72 Memeler Dampfboot ka 1962 01 05 Aus der Geschichte der Wannagger Kirche PDF Memeler Dampfboot Nr 1 p 3 Hans Paul Karallus 1999 06 20 Das Kirchweihfest in Wannaggen im Jahre 1909 PDF Memeler Dampfboot Nr 6 p 84 NuorodosVikiteka Vanagu evangeliku liuteronu baznycia vaizdine ir garsine medziagaVanagu evangeliku liuteronu parapijos tinklalapis Parapijos istorija Archyvuota kopija 2007 10 27 is Wayback Machine projekto GenWiki Wannaggen