Šis straipsnis apie tetervininių šeimos paukštį Apie ežerą skaitykite straipsnyje Kurtinys ežeras Vakarinis kurtinys tra
Vakarinis kurtinys

- Šis straipsnis apie tetervininių šeimos paukštį. Apie ežerą skaitykite straipsnyje Kurtinys (ežeras).
Vakarinis kurtinys, tradiciškai – kurtinys (Tetrao urogallus) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių rūšis.
Tetrao urogallus Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vakarinių kurtinių patinas | ||||||||||||||||||
Vakarinių kurtinių patelė | ||||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||||
Tetrao urogallus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
Paplitimas | ||||||||||||||||||
Vakarinių kurtinių apytikslis paplitimo arealas Europoje | ||||||||||||||||||
Vakarinių kurtinių apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje. Rytinė arealo dalis įskaitant yra mažasnapių kurtinių (Tetrao urogalloides) populiacijos dalis |
Paplitimas
Vakariniai kurtiniai paplitę Europoje nuo Pirėnų kalnų ir tęsiasi iki vakarinių pakraščių.
Išvaizda
Vakarinių kurtinių patinai yra vieni iš stambiausių Lietuvos miškų paukščių – beveik kalakuto dydžio. Atstumas tarp išskleistų sparnų abiejų galų 87-125 cm – patino didesnis, patelės mažesnis. Uodega apvali, sparnai platūs, kojos apaugusios plunksnomis.
Patinas
Patinų kūno ilgis apie 87 cm, svoris 3,900-4,300 kg, maksimaliai iki 6,500 kg. Galva, kaklas, kūno šonai ir apatinė dalis bei antuodegis juodi. Sparnai, uodega ir nugara rudi. Krūtinė žvilga žalsvu ar melsvu atspalviu. Sparnuose yra dėmių. Smakro plunksnos ilgesnės už kitas galvos plunksnas, todėl, kai paukštis jas pašiaušia, atrodo lyg esąs su barzda. Virš akių – nedidelės odinės raudonos spalvos dėmės (vad. papuošalais).
Patelė
Patelės daug smulkesnės už patiną – jų kūno ilgis apie 60 cm, svoris 1,700-2,000 kg – 2,000 kg yra riba. Viršutinė kūno dalis tamsiai ruda su baltomis ir gelsvai rudomis dėmėmis. Apatinė – šviesiai pilka. Kaklas ir krūtinė rudi. Uodega juosvai ruda ir su balsvai pilkomis vairuojamųjų plunksnų viršūnėmis.
Jaunikliai iki pirmojo šėrimosi panašūs į pateles.
Judėjimas
Greitai ir lengvai bėgioja žeme. Kyla labai triukšmingai, tankiai mosuodami sparnais. Skrenda tiesia linija. Tupia medžiuose ir ant žemės.
Gyvensena
Poligamas. Kovo-balandžio mėnesiais ruošia tuoktuves. Tuoktuvėms patinai pasirenka brandžių ar bręstančių pušynų aikšteles, aukštapelkių saleles bei pakraščius. Žiemos pabaigoje sniege išraižyti rėžiai rodo kurtinių ruošimąsi tuoktuvėms. Tuoktuves kelia labai anksti ryte, dar neprašvitus, tupėdami medžiuose ar vaikščiodami žeme.
Po tuoktuvių patelės netoliese ant žemės krauna lizdus. Balandyje-gegužėje deda 6-8, kartais iki 10 balsvai rusvus, rudai arba rausvai dėmėtus, taškuotus kiaušinius. Peri 24–29 paras. Jaunikliai – viščiukiniai, minta vabzdžiais, uogomis, lapeliais, pumpurais, žiedais. Nuo išsiritimo, per 24–29 dienas jaunikliai išmoksta skraidyti.
Suaugę vakariniai kurtiniai lesa uogas (mėlynes, girtuokles, avietes, katuoges, gervuoges), pumpurus, lapus, vabzdžius, kirmėles, moliuskus. Rudenį išskrenda į pamiškes. Ten renka sėklas, akmenėlius (virškinimui), kadagio uogas, drebulių lapus. Patinai žiemą lesa pušų spyglius, patelės – beržų, alksnių žirginėlius ir pumpurus.
Lietuvoje
Vakarinių kurtinių populiacija XX a. gerokai sumažėjo, negausi rūšis, gyvena daugiau Pietryčių ir Rytų Lietuvos miškuose. Globojamas. Gyvenamosiose ir tuoktuvių teritorijose ribojama ūkinė veikla. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją Knygą.
Kurtinių biotopas Lietuvoje
Gyvena mišriuose eglės-pušies medynuose, aukštapelkių ir pereinamojo tipo pelkių aplinkoje. Mėgsta miško aikšteles, pieveles, kirtavietes, gaisravietes.
Ištisus metus Lietuvoje sėsliai gyvena pamėgtuose miškuose, migruoja tik ieškodamas maisto, ramybės ir saugumo.
Medžioklė
Medžioti draudžiama.
Vakarinių kurtinių skaičius Lietuvoje
1934 | 1939 | 1948 | 1958 | 1968 | 1978 | 1988 | 1998 |
---|---|---|---|---|---|---|---|
nd | 857 | 380 | 720 | nd | 790 | 425 | nd |
Taip pat skaitykite
- Gargatūnas
- Lietuvos paukščiai
- Bubių herbas
Galerija
- morfologiniame piešinyje patinas ir patelė
- Morfologiniame piešinyje vakarinių kurtinių patinas ir patelė
- Vakarinių kurtinių patinas
- Vakarinių kurtinių patinas
- Vakarinių kurtinių patinas
- Kurtinio patelė tupinti europiniame kėnyje (Abies alba)
- Vakarinių kurtinių patelė
- Vakarinių kurtinių patelė
- Vakarinių kurtinių kiaušiniai
- Vakarinio kurtinio griaučiai
- Bubių herbe (dail. Rolandas Rimkūnas) pavaizduotas vakarinis kurtinys.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Tetrao urogallus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- terminai.vlkk.lt / Vakarinis kurtinys Archyvuota kopija 2022-07-24 iš Wayback Machine projekto.
- oiseaux-birds.com / Western Capercaillie Tetrao urogallus
- ec.europa.eu / Tetrao urogallus
- luontoportti.com / Capercaillie Tetrao urogallus
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2007, T. 11
- A.Navasaitis, K.Pėtelis „Medžioklė“. ISBN 9986-756-38-3
Nuorodos
- birdsoftheworld.org / Western Capercaillie Tetrao urogallus | (Handbook of the Birds of the World)
- xeno-canto.org / Western Capercaillie · Tetrao urogallus · Linnaeus, 1758 (vakarinių kurtinių balso įrašai)
- youtube.com / Capercaillie display in Mykland, Norway 2010
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakarinis kurtinys, Kas yra Vakarinis kurtinys? Ką reiškia Vakarinis kurtinys?
Sis straipsnis apie tetervininiu seimos paukstį Apie ezera skaitykite straipsnyje Kurtinys ezeras Vakarinis kurtinys tradiciskai kurtinys Tetrao urogallus vistiniu pauksciu Galliformes burio fazaniniu Phasianidae seimos pauksciu rusis Tetrao urogallus Apsauga 2 V Pazeidziama rusisVakariniu kurtiniu patinas source source Vakarinio kurtinio balsasVakariniu kurtiniu pateleApsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Vistiniai pauksciai Galliformes Seima Fazaniniai Phasianidae Poseimis Phasianinae Triba Tetervininiai Tetraonini Gentis Tetrao Rusis Vakarinis kurtinys Tetrao urogallus BinomasTetrao urogallus Linnaeus 1758PaplitimasVakariniu kurtiniu apytikslis paplitimo arealas EuropojeVakariniu kurtiniu apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje Rytine arealo dalis įskaitant yra mazasnapiu kurtiniu Tetrao urogalloides populiacijos dalisPaplitimasVakariniai kurtiniai paplite Europoje nuo Pirenu kalnu ir tesiasi iki vakariniu pakrasciu IsvaizdaVakariniu kurtiniu patinai yra vieni is stambiausiu Lietuvos misku pauksciu beveik kalakuto dydzio Atstumas tarp isskleistu sparnu abieju galu 87 125 cm patino didesnis pateles mazesnis Uodega apvali sparnai platus kojos apaugusios plunksnomis Patinas Patinu kuno ilgis apie 87 cm svoris 3 900 4 300 kg maksimaliai iki 6 500 kg Galva kaklas kuno sonai ir apatine dalis bei antuodegis juodi Sparnai uodega ir nugara rudi Krutine zvilga zalsvu ar melsvu atspalviu Sparnuose yra demiu Smakro plunksnos ilgesnes uz kitas galvos plunksnas todel kai paukstis jas pasiausia atrodo lyg esas su barzda Virs akiu nedideles odines raudonos spalvos demes vad papuosalais Patele Pateles daug smulkesnes uz patina ju kuno ilgis apie 60 cm svoris 1 700 2 000 kg 2 000 kg yra riba Virsutine kuno dalis tamsiai ruda su baltomis ir gelsvai rudomis dememis Apatine sviesiai pilka Kaklas ir krutine rudi Uodega juosvai ruda ir su balsvai pilkomis vairuojamuju plunksnu virsunemis Jaunikliai iki pirmojo serimosi panasus į pateles JudejimasGreitai ir lengvai begioja zeme Kyla labai triuksmingai tankiai mosuodami sparnais Skrenda tiesia linija Tupia medziuose ir ant zemes GyvensenaPoligamas Kovo balandzio menesiais ruosia tuoktuves Tuoktuvems patinai pasirenka brandziu ar brestanciu pusynu aiksteles aukstapelkiu saleles bei pakrascius Ziemos pabaigoje sniege israizyti reziai rodo kurtiniu ruosimasi tuoktuvems Tuoktuves kelia labai anksti ryte dar neprasvitus tupedami medziuose ar vaiksciodami zeme Po tuoktuviu pateles netoliese ant zemes krauna lizdus Balandyje geguzeje deda 6 8 kartais iki 10 balsvai rusvus rudai arba rausvai demetus taskuotus kiausinius Peri 24 29 paras Jaunikliai visciukiniai minta vabzdziais uogomis lapeliais pumpurais ziedais Nuo issiritimo per 24 29 dienas jaunikliai ismoksta skraidyti Suauge vakariniai kurtiniai lesa uogas melynes girtuokles avietes katuoges gervuoges pumpurus lapus vabzdzius kirmeles moliuskus Rudenį isskrenda į pamiskes Ten renka seklas akmenelius virskinimui kadagio uogas drebuliu lapus Patinai ziema lesa pusu spyglius pateles berzu alksniu zirginelius ir pumpurus LietuvojeVakariniu kurtiniu populiacija XX a gerokai sumazejo negausi rusis gyvena daugiau Pietryciu ir Rytu Lietuvos miskuose Globojamas Gyvenamosiose ir tuoktuviu teritorijose ribojama ukine veikla Įrasytas į Lietuvos Raudonaja Knyga Kurtiniu biotopas Lietuvoje Gyvena misriuose egles pusies medynuose aukstapelkiu ir pereinamojo tipo pelkiu aplinkoje Megsta misko aiksteles pieveles kirtavietes gaisravietes Istisus metus Lietuvoje sesliai gyvena pamegtuose miskuose migruoja tik ieskodamas maisto ramybes ir saugumo Medziokle Medzioti draudziama Vakariniu kurtiniu skaicius Lietuvoje 1934 1939 1948 1958 1968 1978 1988 1998nd 857 380 720 nd 790 425 ndTaip pat skaitykiteGargatunas Lietuvos pauksciai Bubiu herbasGalerijamorfologiniame piesinyje patinas ir patele Morfologiniame piesinyje vakariniu kurtiniu patinas ir patele Vakariniu kurtiniu patinas Vakariniu kurtiniu patinas Vakariniu kurtiniu patinas Kurtinio patele tupinti europiniame kenyje Abies alba Vakariniu kurtiniu patele Vakariniu kurtiniu patele Vakariniu kurtiniu kiausiniai Vakarinio kurtinio griauciai Bubiu herbe dail Rolandas Rimkunas pavaizduotas vakarinis kurtinys SaltiniaiVikiteka Vakarinis kurtinys vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas kurtinys IUCN Red List Tetrao urogallus IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2016 10 01 terminai vlkk lt Vakarinis kurtinys Archyvuota kopija 2022 07 24 is Wayback Machine projekto oiseaux birds com Western Capercaillie Tetrao urogallus ec europa eu Tetrao urogallus luontoportti com Capercaillie Tetrao urogallus Visuotine lietuviu enciklopedija Vilnius 2007 T 11 A Navasaitis K Petelis Medziokle ISBN 9986 756 38 3Nuorodosbirdsoftheworld org Western Capercaillie Tetrao urogallus Handbook of the Birds of the World xeno canto org Western Capercaillie Tetrao urogallus Linnaeus 1758 vakariniu kurtiniu balso įrasai youtube com Capercaillie display in Mykland Norway 2010 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu