Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Angelica archangelicaVaistinė šventagaršvė Angelica archangelica Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius

Vaistinė šventagaršvė

  • Pagrindinis puslapis
  • Vaistinė šventagaršvė
Vaistinė šventagaršvė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Angelica archangelica

Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Salieriniai
( Apiaceae)
Gentis: Šventagaršvė
( Angelica)
Rūšis: Vaistinė šventagaršvė
( Angelica archangelica)
Binomas
Angelica archangelica
Karlas Linėjus, 1753
Sinonimai
  • Angelica officinalis Moench
  • Angelica sativa Mill.

Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica) – salierinių (Apiaceae) šeimos, šventagaršvės (Angelica) genties augalas.

Morfologija

Dvimetis ar daugiametis, 100–250 cm aukščio, kvapnus žolinis augalas. Stiebai dryžuoti, stori (iki 6 cm skersmens), tuščiaviduriai, apskriti, negiliai vagoti, viršutinėje dalyje šakoti ir šiek tiek plaukuoti, apatinėje dalyje pliki, rausvi, kurį perlaužus išsiskiria baltos spalvos sultys.

Lapai stambūs (iki 80 cm ilgio), šviesiai pilkšvai žali, du ar tris kartus plunksniški, paskutinės eilės lapeliai kiaušiniški arba kiaušiniškai lancentiški, smailiaviršūniai, nuo 5–9 cm ilgio, iki 6 cm pločio, nelygiai pjūkliškai dantyti; viršūninis lapelis dažniausiai giliai triskiautis, o šoniniai dviskiaučiai. Lapų makštys labai didelės, išsipūtusios, rausvos. Žiedynstiebiai ilgi, prie pat žiedyno plaukuoti, su 20–45 plaukuotais stipinais; skraistės nėra; skėtukai rutuliški, su daugeliu linijiškų plaukuotų skraistlapėlių, kurie mažiau kaip pusės žiedkočio ilgio. Skraistės nėra arba ji vienalapė. Vainiklapiai žalsvi arba gelsvi, negiliai iškirpta viršūne.

Liemenėliai žydėjimo metu trumpi, vėliau pailgėja. Žiedai maži, neryškus, žalsvi, gelsvi arba žalsvai balti, skėtis beveik rutuliškas.

Vaisius – skeltavaisis. Subręsta rugsėjo mėn. Vaisius elipsiškas, 5–8 mm ilgio, iki 5,5 mm pločio, iš nugaros suplotas; merikarpiai su siūliškomis arba pleištiškomis nugarinėmis briaunelėmis ir plačiomis skiauteriškomis kraštinėmis; kanalėlių daug, jie išsidėstę lyg dviem eilėmis – stambesnieji po briaunelėmis (viena po nugarinėmis ir dvi po kraštinėmis), smulkiasnieji žiedu išsidėstę aplink sėklą; sėkla inkstiško skerspjūvio.

Žydi birželio – liepos mėn.




Augavietės

Auga upių pakrantėse (ypač šaltiniuotose), drėgnuose krūmuose, drėgnose pievose, nendrynuose, raistuose.

Paplitimas Lietuvoje: Auga ir Lietuvoje, į kur, kaip manoma, XIV amžiuje pateko iš Skandinavijos šalių. Apyretis, auga nevisuose rajonuose. Augalas yra saugomas tačiau į raudonąją knygą neįtrauktas.

Bendras paplitimas: Šiaurės, Vakarų ir Vdurio Europa, Rusijos europinėje dalyje (išskyrus pietinius rajonus), vakarų Sibire, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, daugiausia šiaurinėse dalyse.

Panaudojimas

Globojamas augalas, turtingas įvairių junginių (organinių rūgščių, eterinių aliejų, rauginių medžiagų). Vartojamas kaip vaistinis (gerklės ir vidurių ligoms), prieskoninis ir maistinis augalas. Kaip daržovė ypač vertinama šiaurėje, nes gerai ir vešliai auga, valgomi jauni stiebai ir lapkočiai, renkami pirmų metų rudenį arba antrų pavasarį. Šaknys ir lapkočiai naudojami saldumynų kulinarijoje ir likerių (Benediktino, Šartrezo tipo) gamyboje, ypač mėgiami Prancūzijoje. Turi organinių rūgščių, eterinių aliejų, kumarinų, rauginių medžiagų. Sėklose yra riebiųjų ir eterinių aliejų, fitoncidų, karotino, askorbo rūgšties. Augalas vaistinis, prieskoninis ir maistinis. Maistui naudojami lapai ir ūgliai. Šventagaršvė kartaus skonio, specifinio aromato. Naudojama aromaterapijoje. Įeina į „Trejų devynerių“ trauktinės sudėtį. Viduramžiais vartota kaip priemonė nuo maro. Gydymui vartojami šakniastiebiai ir šaknys, kurie kasami pirmųjų vegetacijos metų rudenį arba anksti pavasarį; kartais sėklos. Naudojama žarnyno sutrikimams gydyti, skatina šlapimą. Liaudies medicinoje naudota nervų ligoms, nemigai gydyti.

Literatūra

Vikiteka: Vaistinė šventagaršvė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • P. Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti, Vilnius, 1980 m.
  • R. Jankevičienė, Vasarą žydintys augalai, Vilnius „Mokslas“ 1987 m.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Bir, 2025 / 10:45

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaistinė šventagaršvė, Kas yra Vaistinė šventagaršvė? Ką reiškia Vaistinė šventagaršvė?

Angelica archangelicaVaistine sventagarsve Angelica archangelica Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Erskeciaziedziai Rosidae Seima Salieriniai Apiaceae Gentis Sventagarsve Angelica Rusis Vaistine sventagarsve Angelica archangelica BinomasAngelica archangelica Karlas Linejus 1753SinonimaiAngelica officinalis Moench Angelica sativa Mill Vaistine sventagarsve Angelica archangelica salieriniu Apiaceae seimos sventagarsves Angelica genties augalas MorfologijaDvimetis ar daugiametis 100 250 cm aukscio kvapnus zolinis augalas Stiebai dryzuoti stori iki 6 cm skersmens tusciaviduriai apskriti negiliai vagoti virsutineje dalyje sakoti ir siek tiek plaukuoti apatineje dalyje pliki rausvi kurį perlauzus issiskiria baltos spalvos sultys Vaistines sventagarsves lapas Lapai stambus iki 80 cm ilgio sviesiai pilksvai zali du ar tris kartus plunksniski paskutines eiles lapeliai kiausiniski arba kiausiniskai lancentiski smailiavirsuniai nuo 5 9 cm ilgio iki 6 cm plocio nelygiai pjukliskai dantyti virsuninis lapelis dazniausiai giliai triskiautis o soniniai dviskiauciai Lapu makstys labai dideles issiputusios rausvos Ziedynstiebiai ilgi prie pat ziedyno plaukuoti su 20 45 plaukuotais stipinais skraistes nera sketukai rutuliski su daugeliu linijisku plaukuotu skraistlapeliu kurie maziau kaip puses ziedkocio ilgio Skraistes nera arba ji vienalape Vainiklapiai zalsvi arba gelsvi negiliai iskirpta virsune Vaistines sventagarsves vaisiai Liemeneliai zydejimo metu trumpi veliau pailgeja Ziedai mazi neryskus zalsvi gelsvi arba zalsvai balti sketis beveik rutuliskas Vaisius skeltavaisis Subresta rugsejo men Vaisius elipsiskas 5 8 mm ilgio iki 5 5 mm plocio is nugaros suplotas merikarpiai su siuliskomis arba pleistiskomis nugarinemis briaunelemis ir placiomis skiauteriskomis krastinemis kanaleliu daug jie issideste lyg dviem eilemis stambesnieji po briaunelemis viena po nugarinemis ir dvi po krastinemis smulkiasnieji ziedu issideste aplink sekla sekla inkstisko skerspjuvio Zydi birzelio liepos men AugavietesAuga upiu pakrantese ypac saltiniuotose dregnuose krumuose dregnose pievose nendrynuose raistuose Paplitimas Lietuvoje Auga ir Lietuvoje į kur kaip manoma XIV amziuje pateko is Skandinavijos saliu Apyretis auga nevisuose rajonuose Augalas yra saugomas taciau į raudonaja knyga neįtrauktas Bendras paplitimas Siaures Vakaru ir Vdurio Europa Rusijos europineje dalyje isskyrus pietinius rajonus vakaru Sibire Suomijoje Svedijoje Norvegijoje ir Islandijoje daugiausia siaurinese dalyse PanaudojimasGlobojamas augalas turtingas įvairiu junginiu organiniu rugsciu eteriniu alieju rauginiu medziagu Vartojamas kaip vaistinis gerkles ir viduriu ligoms prieskoninis ir maistinis augalas Kaip darzove ypac vertinama siaureje nes gerai ir vesliai auga valgomi jauni stiebai ir lapkociai renkami pirmu metu rudenį arba antru pavasarį Saknys ir lapkociai naudojami saldumynu kulinarijoje ir likeriu Benediktino Sartrezo tipo gamyboje ypac megiami Prancuzijoje Turi organiniu rugsciu eteriniu alieju kumarinu rauginiu medziagu Seklose yra riebiuju ir eteriniu alieju fitoncidu karotino askorbo rugsties Augalas vaistinis prieskoninis ir maistinis Maistui naudojami lapai ir ugliai Sventagarsve kartaus skonio specifinio aromato Naudojama aromaterapijoje Įeina į Treju devyneriu trauktines sudetį Viduramziais vartota kaip priemone nuo maro Gydymui vartojami sakniastiebiai ir saknys kurie kasami pirmuju vegetacijos metu rudenį arba anksti pavasarį kartais seklos Naudojama zarnyno sutrikimams gydyti skatina slapima Liaudies medicinoje naudota nervu ligoms nemigai gydyti LiteraturaVikiteka Vaistine sventagarsve vaizdine ir garsine medziagaP Snarskis Vadovas Lietuvos augalams pazinti Vilnius 1969 m V Galinis Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pazinti Vilnius 1980 m R Jankeviciene Vasara zydintys augalai Vilnius Mokslas 1987 m

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 05, 2025

    Mončio Holo paradoksas

  • Rugpjūtis 06, 2025

    Montviliškio ežeras

  • Rugpjūtis 05, 2025

    Moniušečkai

  • Rugpjūtis 06, 2025

    Monagas S.C.

  • Rugpjūtis 06, 2025

    Molomotkai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje