Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lycopodium clavatumVaistinis pataisas Lycopodium clavatum Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Patais
Vaistinis pataisas
| Lycopodium clavatum | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vaistinis pataisas (Lycopodium clavatum) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Vaistinis pataisas, pataisas šarkakojis (Lycopodium clavatum) – pataisūnų (Lycopodiophyta/Lycophyta) skyriaus rūšis, priskiriama sporinių induočių grupei. Sudaro tankius daugiamečius visžalius sąžalynus sausuose pušynuose, paplitęs visoje Lietuvoje. Sporifikuoja liepos – rugsėjo mėn. Tai viena iš 8 žinomų pačiai archajiškiausiai Žemės induočių augalų pataisinių (Lycopodiaceae) šeimai priskiriamų rūšių, augančių Lietuvoje.
Morfologija
Labai lėtai augantis, stiebai apvalūs, plagiotropiniai, neriboto augimo, iki 100–150 cm ilgio; driekiasi žeme, netaisyklingai dvišakai šakojasi į ortotropines, riboto augimo, 5-20 (15) cm ilgio, aukštyn kylančias, tankiai lapuotas šakutes.
Visi stiebai apaugę smulkiais, lancetiškais, bekočiais, spirališkai išsidėsčiusiais lapeliais – mikrofilais. Lapai Linijiškai yliški, 3–4 mm ilgio, baigiasi ilgu žilu dantytu šereliu, ištisiniai, bekočiai, vienagysliai, išsidėsto spirališkai ant stiebų. Būna dvejopi: trofofilai ir sporofilai. Pirmieji – prigludę prie stiebo, su išilgai einančia centrine gysla, gelsvai žali, odiški, yliški, 3-4 mm ilgio, šiek tiek smulkiai dantyti, o jų viršūnėlės užsibaigia ilgais smulkiai dantytais šereliais; vykdo fotosintezę. Sporofilai – 2–3 mm ilgio, gelsvi, plačiai kiaušiniški, vienagysliai, su centrine gysla, dantyti ir viršūnėje su bespalviu šereliu. Lapų pagrindas be ligulos (liežuvėlio). Varpos (strobilai) – tai dvi ar trys sporofilų santalkos, kurios išauga ant gana ilgų, smulkiais retais lapeliais apaugusių kotelių; būna iki 6 cm ilgio; sporofilai telkiasi po 2–3, rečiau po 1 arba po 4–5. Gametofitai (polaiškiai) (juos sudaro anteridžiai ir archegonės) makroskopiniai, gumbelių pavidalo, dvilyčiai, daugiamečiai, mikosimbiotrofiniai (sudaro simbiozę su grybais), požeminiai, bechlorofiliai, gali gyventi saprofitiškai ir simbiozėje su grybais, 3–5 mm skersmens. Ilgaamžiai. Bręsta 10 ar net 20 metų.
Anatomija
Stiebas sudarytas iš:
- 1) Epidermio
- 2) Hipodermos
- 3) Žievės
- 4) Stelės
Žievę sudaro žievės parenchima ir žievės sklerenchima. Stelę (plektostelę) sudaro endodermis, periciklas, ankstyvoji pirminė ksilema (protoksilema), vėlyvoji pirminė ksilema (metaksilema), . Pagrindinis lapalakščio audinys – mezofilis. Jis yra sudarytas iš asimiliacinio audinio, dar kitaip vadinamo .
Turi dichotomiškai išsišakojusias šonines šaknis, kurios nemedėja, nes neturi brazdo. Per stiebo centrą eina vienas didelis uždaras indų kūlelis. Stelė – plektostelės tipo (protostelijų grupės).
Sporos
Sporos subręsta sporangėse, kurios yra inkstiškos, beveik bekotės, subrendusios dažniausiai geltonos, susidaro paprastų arba dažniausiai pakitėjusių ir tada į varpas susitelkusių lapų (sporofilų) pažastyse; sporoms subrendus sporangės atsiveria skersiniu plyšiu. Sporangės išsidėsto sporofilų viršutinėse (adaksialinėse) pusėse. Sporos smulkios, rutuliškai tetraedrinės, su ryškiu akytu dangalu ir trispinduline vagele (ketera), panašios į šviesiai geltonus miltelius, subręsta vasaros pabaigoje.
Dauginimasis ir vystymasis
Vegetatyviškai – atsiskyrusiomis besidriekiančių ir įsišaknijusių stiebų dalimis. Anteridžiai ir archegonės įsiterpę polaiškio audinyje ir tik savo angelėmis atsidaro į paviršių. Spermatozoidai su dviem žiuželiais. Gyvenimo ciklas susideda iš dviejų kartų kaitos. Vystymosi cikle vyrauja sporofitas (nelytinė karta). Kartos yra visiškai atskiros viena nuo kitos.
Pritaikymas
Vaistinis, dekoratyvus. Sporos naudojamos farmacijoje vaikų pudros gamybai, piliulėms apibarstyti ir kaip adsorbentas; metalurgijoje naudojamos metalų lydymo formoms išbarstyti; liaudies medicinoje gydomos įvairios ligos: šlapimo pūslės, inkstų, kvėpavimo takų ir kt. Varputės renkamos pageltonavusios. Išdžiovinus ir išsijojus gaunami beskoniai ir bekvapiai milteliai, kuriais barstoma iššutusios kūdikių kūno vietos, arba jie verdami aliejuje žaizdoms tepti. Vartojama tik išoriškai. Sporos, įbertos į vandenį, plūduriuoja, o įbertos į ugnį – plykstelėja staigia liepsna, panašiai kaip parakas, todėl seniau buvo vartojamos fejerverkams, bengalinėms ugnims ir panašiems šviesos efektams gauti. Žali augalai naudojami švenčių stalams puošti, vainikams bei kitiems dekoravimo tikslams, todėl įrašyti į Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą. Negalima rauti su šaknimis, nes auga labai lėtai.
Sporose yra iki 50 % bekvapių ir nedžiūstančių riebalinių aliejų, į kurių sudėtį daugiausia įeina olejininė rūgštis ir tam tikri kiekiai dioksistearininės (likopodinės), palmitininės ir miristininės rūgšties, hidrokavos rūgšties, 3–8 % glicerino, iki 5 % cukraus, 5–6 % azotinių medžiagų, fitosterino.
Augavietės ir paplitimas
Savaime paplitęs Šiaurės pusrutulio šiaurinėje dalyje (tundros, miškatundrės ir taigos zonose).
Bendras paplitimas: Arktikoje, Skandinavijoje, Atlantinėje, Vidurio ir Rytų Europoje nuo Arktikos iki Aukštutinio Dniepro, Volgos – Dono rajonų ir Užvolgio, Vakarų Užkaukazėje, Balkanų šiaurėje, Mažojoje Azijoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Mongolijoje, Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Marianų ir Havajų salose. Atogrąžų Azijoje ir Amerikoje randamos skirtingos rasės.
Lietuvoje auga sausuose ir vidutinio drėgnumo šviesiuose miškuose, dažniausiai pušynuose, sausose aukštapelkių vietose, pamiškėse. Dažnas. Būdingas brukniašilio ir žaliašilio (Na,Nb) tipo augaviečių medynams.
Lietuvoje rastos formos
1) f. tristachyum Hook. – Lapai dažnai pasišiaušę (tuo ši forma panaši į pataisą varinčių); varpos po 3 arba daugiau ant vieno varpkočio. Lygumai (Šiaulių raj.), Žalioji giria (Panevėžio raj.), Birštonas.
2) monstros. sterile P. Junge. – Nenormali forma su varpomis ir sporofilais, bet be sporangių. Užuraisčiai (Raguva).
Šaltiniai
- Minkevičius A., 1959: LTSR Flora 1 t. -Vilnius.
- Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 33
- Naujalis R.J. et al., 2009:Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai. -Vilnius.
- Stravinskienė V., 2012: Aplinkos bioindikacijos praktika. Mokomoji knyga. -Kaunas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaistinis pataisas, Kas yra Vaistinis pataisas? Ką reiškia Vaistinis pataisas?
Lycopodium clavatumVaistinis pataisas Lycopodium clavatum Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Pataisunai Lycopodiophyta Klase Pataisainiai Lycopodiopsida Seima Pataisiniai Lycopodiaceae Gentis Pataisas Lycopodium Rusis Vaistinis pataisas Lycopodium clavatum Vaistinis pataisas pataisas sarkakojis Lycopodium clavatum pataisunu Lycopodiophyta Lycophyta skyriaus rusis priskiriama sporiniu induociu grupei Sudaro tankius daugiamecius viszalius sazalynus sausuose pusynuose paplites visoje Lietuvoje Sporifikuoja liepos rugsejo men Tai viena is 8 zinomu paciai archajiskiausiai Zemes induociu augalu pataisiniu Lycopodiaceae seimai priskiriamu rusiu auganciu Lietuvoje Vaistinio pataiso Lycopdium clavatum sporofitasVaistinio pataiso Lycopdium clavatum strobilasMorfologijaLabai letai augantis stiebai apvalus plagiotropiniai neriboto augimo iki 100 150 cm ilgio driekiasi zeme netaisyklingai dvisakai sakojasi į ortotropines riboto augimo 5 20 15 cm ilgio aukstyn kylancias tankiai lapuotas sakutes Visi stiebai apauge smulkiais lancetiskais bekociais spiraliskai issidesciusiais lapeliais mikrofilais Lapai Linijiskai yliski 3 4 mm ilgio baigiasi ilgu zilu dantytu sereliu istisiniai bekociai vienagysliai issidesto spiraliskai ant stiebu Buna dvejopi trofofilai ir sporofilai Pirmieji priglude prie stiebo su isilgai einancia centrine gysla gelsvai zali odiski yliski 3 4 mm ilgio siek tiek smulkiai dantyti o ju virsuneles uzsibaigia ilgais smulkiai dantytais sereliais vykdo fotosinteze Sporofilai 2 3 mm ilgio gelsvi placiai kiausiniski vienagysliai su centrine gysla dantyti ir virsuneje su bespalviu sereliu Lapu pagrindas be ligulos liezuvelio Varpos strobilai tai dvi ar trys sporofilu santalkos kurios isauga ant gana ilgu smulkiais retais lapeliais apaugusiu koteliu buna iki 6 cm ilgio sporofilai telkiasi po 2 3 reciau po 1 arba po 4 5 Gametofitai polaiskiai juos sudaro anteridziai ir archegones makroskopiniai gumbeliu pavidalo dvilyciai daugiameciai mikosimbiotrofiniai sudaro simbioze su grybais pozeminiai bechlorofiliai gali gyventi saprofitiskai ir simbiozeje su grybais 3 5 mm skersmens Ilgaamziai Bresta 10 ar net 20 metu AnatomijaStiebas sudarytas is 1 Epidermio 2 Hipodermos 3 Zieves 4 Steles Zieve sudaro zieves parenchima ir zieves sklerenchima Stele plektostele sudaro endodermis periciklas ankstyvoji pirmine ksilema protoksilema velyvoji pirmine ksilema metaksilema Pagrindinis lapalakscio audinys mezofilis Jis yra sudarytas is asimiliacinio audinio dar kitaip vadinamo Turi dichotomiskai issisakojusias sonines saknis kurios nemedeja nes neturi brazdo Per stiebo centra eina vienas didelis uzdaras indu kulelis Stele plektosteles tipo protosteliju grupes SporosSporos subresta sporangese kurios yra inkstiskos beveik bekotes subrendusios dazniausiai geltonos susidaro paprastu arba dazniausiai pakitejusiu ir tada į varpas susitelkusiu lapu sporofilu pazastyse sporoms subrendus sporanges atsiveria skersiniu plysiu Sporanges issidesto sporofilu virsutinese adaksialinese pusese Sporos smulkios rutuliskai tetraedrines su ryskiu akytu dangalu ir trispinduline vagele ketera panasios į sviesiai geltonus miltelius subresta vasaros pabaigoje Visos Lycopodium clavatum dalys sporofitai su soninemis saknimis gametofitai ir strobilaiDauginimasis ir vystymasisVegetatyviskai atsiskyrusiomis besidriekianciu ir įsisaknijusiu stiebu dalimis Anteridziai ir archegones įsiterpe polaiskio audinyje ir tik savo angelemis atsidaro į pavirsiu Spermatozoidai su dviem ziuzeliais Gyvenimo ciklas susideda is dvieju kartu kaitos Vystymosi cikle vyrauja sporofitas nelytine karta Kartos yra visiskai atskiros viena nuo kitos PritaikymasVaistinis dekoratyvus Sporos naudojamos farmacijoje vaiku pudros gamybai piliulems apibarstyti ir kaip adsorbentas metalurgijoje naudojamos metalu lydymo formoms isbarstyti liaudies medicinoje gydomos įvairios ligos slapimo pusles inkstu kvepavimo taku ir kt Varputes renkamos pageltonavusios Isdziovinus ir issijojus gaunami beskoniai ir bekvapiai milteliai kuriais barstoma issutusios kudikiu kuno vietos arba jie verdami aliejuje zaizdoms tepti Vartojama tik isoriskai Sporos įbertos į vandenį pluduriuoja o įbertos į ugnį plyksteleja staigia liepsna panasiai kaip parakas todel seniau buvo vartojamos fejerverkams bengalinems ugnims ir panasiems sviesos efektams gauti Zali augalai naudojami svenciu stalams puosti vainikams bei kitiems dekoravimo tikslams todel įrasyti į Apribotu ir draudziamu rinkti bei prekiauti laukiniu augalu sarasa Negalima rauti su saknimis nes auga labai letai Sporose yra iki 50 bekvapiu ir nedziustanciu riebaliniu alieju į kuriu sudetį daugiausia įeina olejinine rugstis ir tam tikri kiekiai dioksistearinines likopodines palmitinines ir miristinines rugsties hidrokavos rugsties 3 8 glicerino iki 5 cukraus 5 6 azotiniu medziagu fitosterino Augavietes ir paplitimasSavaime paplites Siaures pusrutulio siaurineje dalyje tundros miskatundres ir taigos zonose Bendras paplitimas Arktikoje Skandinavijoje Atlantineje Vidurio ir Rytu Europoje nuo Arktikos iki Aukstutinio Dniepro Volgos Dono rajonu ir Uzvolgio Vakaru Uzkaukazeje Balkanu siaureje Mazojoje Azijoje Vakaru ir Rytu Sibire Tolimuosiuose Rytuose Mongolijoje Kinijoje Japonijoje Siaures Amerikoje Afrikoje Australijoje Marianu ir Havaju salose Atograzu Azijoje ir Amerikoje randamos skirtingos rases Lietuvoje auga sausuose ir vidutinio dregnumo sviesiuose miskuose dazniausiai pusynuose sausose aukstapelkiu vietose pamiskese Daznas Budingas brukniasilio ir zaliasilio Na Nb tipo augavieciu medynams Lietuvoje rastos formos1 f tristachyum Hook Lapai daznai pasisiause tuo si forma panasi į pataisa varinciu varpos po 3 arba daugiau ant vieno varpkocio Lygumai Siauliu raj Zalioji giria Panevezio raj Birstonas 2 monstros sterile P Junge Nenormali forma su varpomis ir sporofilais bet be sporangiu Uzuraisciai Raguva Vikiteka Vaistinis pataisas vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiMinkevicius A 1959 LTSR Flora 1 t Vilnius Algirdas Lekavicius Vadovas augalams pazinti Vilnius Mokslas 1989 psl 33 Naujalis R J et al 2009 Botanikos praktikos darbai Archegoniniai ir ziediniai augalai Vilnius Stravinskiene V 2012 Aplinkos bioindikacijos praktika Mokomoji knyga Kaunas