Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vaisiakūnis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vaisiakūnis – paviršinė grybo grybiena, kurią sudaro kepurėlė ir kotas.
Vaisiakūniai būna įvairių formų – ausies, kanopos, taurelės, rutulio, vėduoklės ir kt. Jie formuojasi iš vegetatyvinės grybienos.
Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių hifų, kurie šiek tiek primena aukštesniųjų augalų audinius, tačiau su jais nieko bendro neturi. Vaisiakūnių hifų ląstelės skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio.
Vaisiakūnis sudarytas iš kelių audinių. Dengiamasis audinys apsaugo vaisiakūnį nuo mechaninių pažeidimų, nuo saulės, lietaus ir vėjo. Šio audinio hifai storesni ir susipynę. Vidinė vaisiakūnio dalis sudaryta iš jungiamojo audinio, kurio hifai storasieniai ir išsidėstę puriai. Jie aprūpina išorinę grybieną maisto medžiagomis.
Vaisiakūnių gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis – suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri-treti, o kartais ir kas penkti ar septinti metai. Vaisiakūnis geromis sąlygomis greitai auga. Per parą raudonviršio ar baravyko kepurėlė užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. Vegetatyvinė grybiena pradeda augti anksti pavasarį, tačiau tik po kelių mėnesių užsimezga vaisiakūniai, kurie išauga skirtingu laiku. Sporoms susiformavus, subrendus ir išsisėjus, vaisiakūniai, atlikę pagrindinę gyvenimo funkciją, suglemba ir žūva.
Vaisiakūnio sudėtinės dalys
- Kepurėlė
- Trama – vaisiakūnio sterilioji, nevaisingoji dalis, esanti po kepurėlės luobele. Kartais vadinama mėsa. Ji sudaryta iš įvairaus skersmens plonasienių ir storasienių, standžiau ar puriau susipynusių hifų. Pagal tai, kaip hifai susipynę, trama gali būti minkšta, kieta, trapi, tampri, puri, sausa, sultinga. Be to, atskirų rūšių trama skiriasi spalva, kvapu, skoniu.
- Himenoforas – svarbiausia kepurėlės dalis. Jo paviršiuje yra vaisinis sluoksnis, gaminantis sporas. Himenoforas būna trijų tipų: lakštelinis (nuo centrinės kepurėlės dalies link kraštų lakšteliai eina spinduliškai, pvz., piengrybiai, ūmėdės, baltikai ir kt. Vamzdelinis sudarytas iš daugybės smulkių vamzdelių, kurie glaudžiai tarp savęs suaugę šonais, pvz., baravyko, lepšės, raudonviršio. Kai kurių papėdgrybių himenoforas sudarytas iš minkštų, trapių, lengvai nusitrinančių dyglelių. Toks himenoforas vadinamas dygliniu.
- - himenoforo paviršius padengtas vaisiniu sluoksniu – himeniu, kuriame užauga ir subręsta sporos, todėl jis yra svarbiausia vaisiakūnio dalis.
- Kotas – tvirtesnis nei kepurėlė, jo hifai storesnėmis sienelėmis, standžiai susipynę. Daugelio grybų kotai būna tuščiaviduriai ir jie žymiai stipresni už pilnavidurius. Grybo kotas gali būti tiesus, kreivas, vienodo storumo arba į pagrindą nusmailėjęs.
- Apvalkalas – musmirės gležnas vaisiakūnis iš pradžių būna apgaubtas minkšta plėvelė – apvalkalu, kuris apsaugo nuo nepalankių sąlygų. Vaisiakūniui augant apvalkalas plyšta ir atskiros jo dalys lieka ant koto pagrindo ir ant kepurėlės paviršiaus.
- Išnara – apatinė dalis, apgaubusi sustorėjusį koto pagrindą. Ji būdinga musmirėms.
- Šydas – plėvelė, jungianti koto viršutinę dalį su kepurėlės kraštais. Kepurėlei augant platyn, šydas atitrūksta nuo kepurėlės krašto ir lieka kaboti ant koto rinkio pavidalu. Šydas būdingas musmirėms, žvynabudėms, skujagalvėms, kazlėkams ir kt.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaisiakūnis, Kas yra Vaisiakūnis? Ką reiškia Vaisiakūnis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vaisiakunis pavirsine grybo grybiena kuria sudaro kepurele ir kotas Vaisiakunio dalys 1 Kepurele 2 Apvalkalo liekanos 3 Sydas 4 5 Kotas 6 Isnara Vaisiakuniai buna įvairiu formu ausies kanopos taureles rutulio veduokles ir kt Jie formuojasi is vegetatyvines grybienos Vaisiakunis sudarytas is gausiai issisakojusiu ir susipynusiu hifu kurie siek tiek primena aukstesniuju augalu audinius taciau su jais nieko bendro neturi Vaisiakuniu hifu lasteles skiriasi ilgiu plociu forma ju sieneles nevienodo storio Vaisiakunis sudarytas is keliu audiniu Dengiamasis audinys apsaugo vaisiakunį nuo mechaniniu pazeidimu nuo saules lietaus ir vejo Sio audinio hifai storesni ir susipyne Vidine vaisiakunio dalis sudaryta is jungiamojo audinio kurio hifai storasieniai ir issideste puriai Jie aprupina isorine grybiena maisto medziagomis Vaisiakuniu gyvenimas trumpas taciau labai svarbi biologine paskirtis suformuoti ir isseti sporas Grybu vaisiakuniai yra ju dauginimosi organai Vegetatyvine grybiena vaisiakuniu uzuomazgas formuoja ne kasmet dazniausiai kas antri treti o kartais ir kas penkti ar septinti metai Vaisiakunis geromis salygomis greitai auga Per para raudonvirsio ar baravyko kepurele uzauga nuo 1 5 iki 5 cm skersmens Vegetatyvine grybiena pradeda augti anksti pavasarį taciau tik po keliu menesiu uzsimezga vaisiakuniai kurie isauga skirtingu laiku Sporoms susiformavus subrendus ir issisejus vaisiakuniai atlike pagrindine gyvenimo funkcija suglemba ir zuva Vaisiakunio sudetines dalysKepurele Trama vaisiakunio sterilioji nevaisingoji dalis esanti po kepureles luobele Kartais vadinama mesa Ji sudaryta is įvairaus skersmens plonasieniu ir storasieniu standziau ar puriau susipynusiu hifu Pagal tai kaip hifai susipyne trama gali buti minksta kieta trapi tampri puri sausa sultinga Be to atskiru rusiu trama skiriasi spalva kvapu skoniu Lakstelinis himenoforasVamzdelinis himenoforasHimenoforas svarbiausia kepureles dalis Jo pavirsiuje yra vaisinis sluoksnis gaminantis sporas Himenoforas buna triju tipu lakstelinis nuo centrines kepureles dalies link krastu laksteliai eina spinduliskai pvz piengrybiai umedes baltikai ir kt Vamzdelinis sudarytas is daugybes smulkiu vamzdeliu kurie glaudziai tarp saves suauge sonais pvz baravyko lepses raudonvirsio Kai kuriu papedgrybiu himenoforas sudarytas is minkstu trapiu lengvai nusitrinanciu dygleliu Toks himenoforas vadinamas dygliniu himenoforo pavirsius padengtas vaisiniu sluoksniu himeniu kuriame uzauga ir subresta sporos todel jis yra svarbiausia vaisiakunio dalis Kotas tvirtesnis nei kepurele jo hifai storesnemis sienelemis standziai susipyne Daugelio grybu kotai buna tusciaviduriai ir jie zymiai stipresni uz pilnavidurius Grybo kotas gali buti tiesus kreivas vienodo storumo arba į pagrinda nusmailejes Apvalkalas musmires gleznas vaisiakunis is pradziu buna apgaubtas minksta plevele apvalkalu kuris apsaugo nuo nepalankiu salygu Vaisiakuniui augant apvalkalas plysta ir atskiros jo dalys lieka ant koto pagrindo ir ant kepureles pavirsiaus Isnara apatine dalis apgaubusi sustorejusį koto pagrinda Ji budinga musmirems Sydas plevele jungianti koto virsutine dalį su kepureles krastais Kepurelei augant platyn sydas atitruksta nuo kepureles krasto ir lieka kaboti ant koto rinkio pavidalu Sydas budingas musmirems zvynabudems skujagalvems kazlekams ir kt Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu