Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis

Amžiai: V amžius – VI amžius – VII amžius

Įvykiai

420-589 Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis Kinijoje.
504 – gotai užima Singidunumą
510 – pasirašoma taikos sutartis tarp Singidunumo ir Bizantijos imperijos
511 – numanomi Romulo Augustulo mirties metai
535 – Bizantijos imperatorius Justinianas I atstato Singidunumą
536, 540 ir 547 m. Vulkanų įsiveržimai pradėjo Vėlyvosios antikos mažąjį ledynmetį (Late Antique Little Ice Age) Europoje iki 660 m. Tai pats staigiausias daugiametės temperatūros kritimas šiauriniame pusrutulyje. Su atšalimu atėjo ir badas.
541-750 m. – Justiniano maras, pirma karta istorijoje užregistruota pasaulinė maro epidemija (pandemija) Rytų Romos imperijoje, valdant Bizantijos imperatoriui Justinianui I.
581 – Sui dinastija suvienija Kiniją.
584 – avarai užkariauja ir nusiaubia Singidunumą
592 – Bizantijos imperija atgauna Singidunumą

Baltai

VI a. Tušemlios kultūra arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį, priskiriama baltų gentims. Piliakalniuose rasta apskrito plano šventyklų liekanų. Išplėtota kalvystė. Mirusiuosius laidojo sudegintus pilkapiuose. Kultūra sunyko dėl VIII a. intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę.
514 m. Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ Vaidevutis ir Brutenis su giminėmis, 46 tūkst. vyrų ir moterų iš Kimbrijos [Cymbria, Scandia] Krono upe bėga nuo gotų ir apsigyvena Prūsų žemėje.
Erazmo Stelos veikale „Apie Prūsijos senovę“ ir Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ (XVI a.), rašoma, kad Krivių Krivaitis Prutenis (Brutenis) apie 521 m. sušaukia visos tautos sueigą prie Balgos, kurioje jo brolis Vaidevutis (Vyddewutt) išrenkamas karaliumi ir paskirsto didiesiems kunigaikščiams jų sritis.
523 m. Vaidevutis ir Brutenis įkūrę Rikojoto (Romovė) šventyklą, pastatę pilis. Brutenis paskelbė dievų įsakymų apie tai, kaip prūsai privalą elgtis. Simonas Grunau teigė žinias apie tai ėmęs iš pirmojo Prūsijos vyskupo XIII a. Kristijono kronikos.
~523–526 m. – Romėnų rašytojo Flavijaus Aurelijaus Kasiodoro (~487-583) sudarytame laiškų rinkinyje Variae epistolae („Įvairenybės“) pateiktas Ostgotų karaliaus Teodoriko estijams («Hestii») rašyto padėkos laiško vertimas į lotynų k. Iš to nežinia kokia kalba rašyto laiško galima spręsti, kad vakariniai estijai (senprūsių protėviai) turėjo valdovą ar vadą, nutarusį užmegzti prekybinius ryšius su viena stipriausių to meto Europos valstybių ir šia dingstimi pasiuntusį į Ostgotų karalystės sostinę Raveną savo pasiuntinius su Teodorikui skirta gintaro (sucina) dovana.
550 m. Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ prūsai laimi prieš mazūrus.
Nuo VI a. vidurio iki XIII a. Lietuvoje įsigali mirusiųjų deginimo paprotys, randama papuošalų ar darbo įrankių, kartais su žirgais.
551 m. Gotų istorikas Jordanas (lot. Jordanes) Konstantinopolyje parašė Getica – knyga apie ankstyvąją gotų ir kitų to laikotarpio Europos tautų istoriją. Minimos ir baltų gentys. Apie aisčius rašo, kad šie yra labai taikūs, juos buvo nugalėjęs ostgotų karalius Hermanarikas. Jordanas dar mini vidivarijus, kurie dalies mokslininkų nuomone buvo mišrus gepidų ir aisčių darinys. Pirmą kartą coldae vardu paminėti rytų galindai (Simonas Grunau).
573 m. Susirinke prie Rikojoto (Romovė) šventyklos, valdovas Vaidevutis ir krivis Brutenis padalina tarp 12 karališkų sūnų 12 žemių, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės, išrenka nauja krivį ir broliai savanoriškai susidegina. Karalystę paveldi vyriausias sūnus Litalanas arba Litvanas.
VI–VII a. galindai buvo pati turtingiausia baltų kiltis. Svarbiausia šio turtingumo priežastis buvo gintaro prekyba. Galindų kilties kultūros centras buvo dabartinio Olštino apylinkėse.

Dešimtmečiai ir Metai

10-as	491	492	493	494	495	496	497	498	499	500
1-as	501	502	503	504	505	506	507	508	509	510
2-as	511	512	513	514	515	516	517	518	519	520
3-as	521	522	523	524	525	526	527	528	529	530
4-as	531	532	533	534	535	536	537	538	539	540
5-as	541	542	543	544	545	546	547	548	549	550
6-as	551	552	553	554	555	556	557	558	559	560
7-as	561	562	563	564	565	566	567	568	569	570
8-as	571	572	573	574	575	576	577	578	579	580
9-as	581	582	583	584	585	586	587	588	589	590
10-as	591	592	593	594	595	596	597	598	599	600
1-as	601	602	603	604	605	606	607	608	609	610