Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai, trump. VDU Medicinos fakulteto rūmai – pastatų kompleksas Kaune, Naujamiestyje, įsikūręs tarp A. Mickevičiaus ir Spaustuvininkų gatvių, 1930-1950 m. priklausęs Vytauto Didžiojo universitetui. Dabar tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos centriniai rūmai, kuriuose veikia LSMU Medicinos fakultetas.
| Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai | |
|---|---|
| Modernistinis jungiamasis korpusas | |
Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai | |
| Vieta | Kaunas, A. Mickevičiaus g. 9 |
| Statusas | registrinis |
| Architektas | Vladimiras Dubeneckis |
| Statybų pradžia | 1931 m. |
| Statybų pabaiga | 1933 m. |
| Atidarymas | 1933 m. vasario 15 d. |
| Paskirtis | fakultetas |
| Stilius | tarpukario modernizmas |
| Aukštų sk. | trys, su daliniu ketvirtu aukštu |
| Plotas | 5 211 m² |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | regioninis |
| Įregistravimo metai | 1993 m. |
| Kodas | 15970 |
1933 m. buvo pastatyti VDU Medicinos fakulteto rūmai, suvaidinę reikšmingą vaidmenį Lietuvos medicinos istorijoje ir Kauno modernizmo architektūroje. Medicinos fakultetas atspindi tarpukaryje vyravusias architektūros tendencijas laikinojoje sostinėje. Jis yra pastatų grupės dalis kartu su Valstybinio draudimo agentūros (arch. Aleksandras Gordevičius) ir Nacionalinio sveikatos draudimo fondo pastatais (arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). Šios trys panašiu laiku iškilusios institucijos vizualiai susijusios, pristato modernėjusio Kauno ambicijas. Fakulteto rūmai (arch. Vladimiras Dubeneckis) yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, nuo 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 2015 m. rūmai įtraukti į Europos paveldo ženklo sąrašą.
Istorija
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1920 m. Aukštuosiuose kursuose buvo įkurtas Medicinos skyrius. 1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas. 1930 m. Lietuvos universitetas buvo pervadintas Vytauto Didžiojo universitetu. Vienas didžiausių iš septynių fakultetų buvo Medicinos fakultetas, turėjęs Medicinos, Odontologijos ir Farmacijos skyrius. Tuo metu universitete dar veikė Teologijos–filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos–gamtos ir Technikos fakultetai.
Medicinos fakultetas neturėjo savo klinikinės bazės, todėl daugelis katedrų buvo įsikūrusios miesto ligoninėse. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gerėjo fakulteto materialinė bazė, kilo mokslo tiriamojo darbo lygis. 1930 m. pabaigoje Vytauto prospekte pastatyti Medicinos fakulteto Akių ligų ir Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai (arch. V. Landsbergis-Žemkalnis). Naujam Medicinos fakulteto pastatui parinkta senojo anatomikumo vieta A. Mickevičiaus gatvėje. Projektą parengė V. Dubeneckis pagal Briuselio laisvojo universiteto Medicinos fakulteto rūmų pavyzdį bei gautus VDU Medicinos fakulteto teorinių katedrų vedėjų pasiūlymus. Projekto rėmėjai Briuselio rūmus laikė vienu geriausių laikmečio pastatų pavyzdžių Europoje.
Naujieji VDU rūmai kurti kaip universali ir moderni universitetinių tyrimų ir mokslo įstaiga. Medicinos fakulteto pamatai ir kertinis akmuo pašventinti 1931 m. liepos 3 d. Rūmų statyba patikėta rangovų brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių bendrovei, kurios išpildytų darbų sąraše buvo Kauno gaisrinė I. Kanto g., Akių ir ausų klinika Vytauto pr. (dabar Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba), Žemės ūkio rūmai K. Donelaičio g., Vytauto Didžiojo karo muziejus.
1933 m. vasario 15 d. pastatyti rūmai buvo pašventinti, iškilmėse, be kitų aukštų svečių, kalbą pasakė prezidentas Antanas Smetona. Tuometinėje spaudoje rašyta, kad apžiūrėję rūmus, ceremonijos dalyviai stebėjosi jų patogumu ir modernumu. Juose buvo įrengtos dvi auditorijos, koplyčia. Profesoriaus Vlado Lašo fiziologijos laboratorija buvo aprūpinta širdies judesius, pulsą užrašančiais prietaisais, kvėpavimo aparatais. Teismo medicinos skyrius turėjo lavonų šaldytuvą, erdvų ir higienišką prozektoriumą, buvo įdomi, daugiausiai profesoriaus Jurgio Žilinsko pastangomis sukurto anatomijos muziejaus kolekcija su keliais „monstrumais“, tarp jų – iš Žemaitijos gauti vaikai su dviem galvomis ir keturiomis kojomis ir kt. Pastatų komplekse buvo įrengtos galingos ventiliavimo ir šildymo sistemos. Kai kuriose patalpose oras jau tais laikais keisdavosi ir po 12 kartų per valandą.
Po Akių klinikos bei Fizikos-chemijos instituto rūmų pastatymo šis objektas pratęsė universiteto plėtrą mieste. Palyginus su naujais Briuselio rūmais, kainavusiais apie 12 mln. litų, kauniškiai buvo gerokai kuklesni – atsiėjo tik apie 2 mln. litų. Juos statant žiūrėta praktiškų patogumų ir kuo didžiausio taupumo. Funkcine prasme rūmai buvo neabejotinai šiuolaikiški, priartino medicinos studentų ir profesorių sąlygas prie Europos standartų.
Anatomijos muziejus
J. Žilinsko ir jo bendražygių 1920-1940 m. eigoje surinkti, pagaminti muziejiniai preparatai ir eksponatai vėliau sudarė šiuolaikinę žmogaus pažinimo ekspoziciją. Ji buvo skirta didinti anatomijos studijų efektyvumui, studentų savarankiškoms studijoms, egzaminavimui ir testavimui, ekskursijoms. Dėstytojų ir studentų bendradarbiavimo eigoje buvo pagaminta ir daug naujų eksponatų. Persikėlus į naujas patalpas, muziejiniams preparatams laikyti pagal specialų užsakymą buvo pagamintos baltos erdvios spintos. Siekiant užpildyti preparatais palyginti nemažą muziejų, iki 1940 m. pagaminta labai daug naujų. Vadovaujant patyrusiems profesionalams gydytojams ir laborantams, fakulteto studentai iš molio, vaško, medžio, gipso, vielos ar papjė mašė masės gamino įvairiausius anatominius modelius. Karo metu muziejaus eksponatai buvo paslėpti rūsyje. 1946 m. Kauno miestą užplūdęs didžiulis potvynis užliejo rūsius ir sugadino dalį muziejaus eksponatų. Žuvo beveik visi iš molio, gipso studentų nulipdyti modeliai.
Muziejinis padalinys kaip sudėtinė Anatomijos instituto dalis iki 1940 m. priklausė VDU Medicinos fakultetui. Anatomijos muziejus nuo 1933 m. iki šių dienų išlikęs toje pačioje pastato vietoje – vakarinio fligelio trečiame aukšte.
Pirmasis Lietuvoje krematoriumas
Mirusiųjų palaikų kremavimas buvo įteisintas dar 1932 m. Naujuose fakulteto rūmuose 1936 m. įrengtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje krematoriumas. Ši naujovė susilaukė pritarimo iš žinomų visuomenės veikėjų, spaudoje imta viešinti jų prašymus po mirties būti kremuotiems. Jau neilgai trukus naujasis įrenginys buvo naudojamas ne tik po anatomijos pratybų likusioms biomedžiagoms, bet ir žmonių palaikams deginti. Tarp vienų pirmųjų čia kremuotų buvo SSRS ambasadoriaus Nikolajaus Pozdniakovo žmonos Marijos, VDU rektoriaus Vinco Čepinskio, aktoriaus ir režisieriaus Konstantino Glinskio, teisininko Petro Leono, profesoriaus Petro Avižonio palaikai. Deja, po 2003 m. įvykdytos pastato rekonstrukcijos, unikalus objektas panaikintas kaip neatitinkantis šiuolaikinių reikalavimų.
Dariaus ir Girėno palaikų istorija
Fakulteto pastatas siejamas su transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno palaikų slėpimo istorija. 1934–1937 m. ir per Antrąjį pasaulinį karą palaikai buvo pašarvoti Medicinos fakulteto koplyčioje. Artėjant sovietų kariuomenei ir naujai okupacijai, baiminantis palaikų išniekinimo arba galimo sunaikinimo, lakūnų karstus nutarta paslėpti Medicinos fakulteto rūsyje, juos užmūryti. Deja, niekas nesitikėjo, kad netinkamose sąlygose laikinai paslėpti palaikai dūlės 20 metų, ir iš naujo atrasti bus tik atšilus politiniam klimatui. 1964 m. tautos didvyriai buvo perlaidoti į Aukštųjų Šančių karių kapines.
Pastato paskirtis niekuomet nebuvo pasikeitusi, nuo karo nukentėjo labai nedaug. Nacių okupacijos metais trumpam fakulteto veikla buvo sustabdyta. Pastatas buvo apleistas, stovėjo tuščias, bet saugomas sargybos.
Architektūra
Rūmų pastatas simetriškos kompozicijos, sudarytas iš dviejų lygiagrečių stačiakampio plano statmenai sujungtų korpusų, išsidėsčiusių A. Mickevičiaus ir Spaustuvininkų gatvėse, su pusapskrite auditorija jungiamojo korpuso pietų fasade. XX a. II pusėje vykdant rekonstrukcijas, ant dalies vakarinio korpuso užstatytas ketvirtas aukštas, jungiamajame korpuse įrengtas trečias aukštas, šiaurės pusėje pastatytas priestatas.
Projektavimas patikėtas tautinio stiliaus propaguotojui, vienam moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje architektui V. Dubeneckiui, tarp kurio žinomiausių projektų – Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kt. V. Dubeneckis rūmams pateikė savąją modernumo ir tradicijos jungimo viziją, išlaikydamas pusiausvyrą tarp modernizmo ir istorizmo tiek lauko fasaduose, tiek vidaus erdvėse. Planinėje struktūroje, tūriuose akivaizdi simetrija, monumentalumas, istoriniams objektams būdingi bruožai. Ypač jie matomi A. Mickevičiaus gatvės pusėje, kur atgręžtas pagrindinis fasadas. Rizalitų supama centrinė dalis su įėjimo portalu primena istorinius rūmus. Spaustuvininkų gatvės ir jungiamojo korpuso fasadai gerokai modernesni. Abiejose gatvėse prie įėjimų pakloti mozaikinio betono pakopų laiptai. Lauko durų portalai sudaryti iš stilizuotų formų piliastrų su voliutos motyvo pasparomis, remiančiomis antablementus. Savitą įspūdį daro pietų fasado suapvalintas, gausiai įstiklintas centrinis rizalitas. Dar vienas reikšmingas įstaigos modernumo žymuo – rūsyje įrengtas krematoriumas.
Konstruktyviniu požiūriu statinys gana įprastas – molio plytų mūro, perdangoms įrengti panaudotos metalinės sijos. Pastatas uždengtas valminiu ir dvišlaičiu stogu, jungiamojo korpuso dalis – vienšlaičiu. Visu pastato perimetru įrengtas tinkuoto plytų mūro parapetas, kuris rytų fasado centrinėje dalyje – laiptuotas.
Pastatas funkciškai suskirstytas į administracines įstaigas ir mokymo patalpas, jungiamąjį sparną su auditorijomis ir tyrimų sparną. Aukštų išplanavimas paremtas dvipuse koridorine sistema pagrindiniuose korpusuose ir vienpuse – jungiamojoje dalyje su pusapskrite auditorija.
Autentika, rekonstrukcijos iššūkiai
Iki šių dienų rūmuose išsaugota daug originalių dalykų, tarp jų laiptai su metaliniais ažūriniais turėklais ir mediniais ranktūriais, šildymo radiatoriai, keraminės grindų plytelės, auditorijų interjerai. Pastatas pastatytas ir įrengtas buvo kokybiškai, panaudotos patvarios statybinės medžiagos, interjero detalės, technologinė įranga. Pavyzdžiui, traukos spintos pagamintos iš ąžuolo medienos, tebenaudojami daug išlikusių originalių šviestuvų foje, laiptinėse, auditorijose, elektros jungiklių. Laboratorijose stovi originalios kriauklės, kranai, stalai, dalis kėdžių. Autentiški yra metaliniai vidaus patalpų durų, langų rankenos ir vyriai, kelios vidaus durų emaliuotos lentelės („Personalui“, „Fiziologijos Institutas“, „Farmacijos Institutas“), sieninės ketaus durelės iš buvusio krematoriumo, ažūrinės grotos, dengusios nišą su paslėptais lakūnų palaikais.
2015 m. vykdant rekonstrukciją, pastatas išsaugojo savo autentiką. Apie įvykusius išorinius pokyčius išduoda vidiniame universiteto kieme atsiradęs modernus liftas, taip pat priestatas, sujungęs du universitetui priklausančius pastatus A. Mickevičiaus g. 9 ir 7 (buvę draudimo bendrovės rūmai, 36353).
Universiteto vestibiulis po rekonstrukcijos liko su tomis pačiomis masyviomis durimis, tais pačiais teraciniais laiptais. Rekonstrukcijos metu kruopščiai padaryta sunkiai pastebima jungtis – išimta išdilusi senų laiptų pakopos dalis ir pritaikyta nauja. Išsaugota mėlyna juosta po rudais masyviais lubų karnizais. Ši mėlyna spalva yra tik vienoje pastato vietoje; koks buvo architekto sumanymas, įrengiant šią interjero detalę, nėra žinoma.
Atkurta buvusi autentiška spalva ir atitinkamame aukštyje dvi ryškios juostelės, besitęsiančios per visas sienas. Tose vietose, kur juostelės nutrūksta, įrengtos naujos sienos. Jos buvo reikalingos įrengti ir paslėpti šiuolaikines aprūpinimo, komunikacijų ir kitas sistemas. Liko senųjų plytelių, tačiau negrįžtamai pažeistos plytelės pakeistos šiuolaikinėmis, pritaikytomis. Medinis parketas sukėlė ne ką mažiau rūpesčių nei plytelės. Jį rekonstruojant dalyje patalpų paklotas visiškai naujas, tačiau atitinkantis senuosius matmenis ir raštą. Atsižvelgiant į grindų dangos būklę, kai kur iš kraštų paliktas išsilaikęs senasis parketas, o viduryje išdilusios lentelės pakeistos naujomis.
Vykdant darbus, buvo atidengta įvairių, seniau uždengtų ar užkaltų elementų, tarp jų rasta ir neaprašytų dalykų. Taip vienoje auditorijoje aptiktos durys, apie kurių egzistavimą anksčiau nežinota. Pastate rasta ir pavojingų daiktų: palėpės medinėje ventiliacijos angoje gulėjo dešimt rusiškų kovinių granatų, kurios kėlė pavojų aplinkiniams.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai, Kas yra Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai? Ką reiškia Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai?