55°24′ š. pl. 24°7′ r. ilg. / 55.400°š. pl. 24.117°r. ilg.
Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai – miškų grupė Kėdainių rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių, abipus Via Baltica kelio. Plotas 5830 ha (iš jų 4960 ha apaugę mišku). Sudaryti iš 14 miškų: Lančiūnavos, Lepšynės, Pavermenio, Šventybrasčio, Apytalaukio, Stebulių ir kt. Priklauso Lančiūnavos ir Šventybrasčio girininkijoms.
Mišku teka Obelies baseino upės ir Alkupis (Nevėžio intakas), dauguma upelių sureguliuota. Reljefas lygus, vietomis supelkėjęs. Dirvožemiai: vėlėniniai glėjiški ir glėjiniai išplauti sujaurėję priemoliai, yra puveningų durpiškų jaurinių glėjinių priemolių.
Sudėtis:
- beržynai (45 %),
- drebulynai (20 %),
- uosynai (11 %),
- juodalksnynai (8 %),
- baltalksnynai (8 %),
- eglynai (5 %),
- ąžuolynai ir kiti (3 %).
Vidutinis medynų amžius 42 m. Gyvena briedžiai, stirnos, šernai, vilkai, lapės, usūriniai šunys, kiaunės, šernai, voverės, kiškiai, bebrai ir kt. Iš retesnių paukščių sutinkami: gervė, pilkoji meleta, griežlė, jūrinis erelis, vapsvaėdis, juodasis gandras, baltnugaris genys, vidutinis genys, mažasis erelis rėksnys. Miške yra gamtos paminklas – Lančiūnavos ąžuolas, o prie Milžemių kaimo – archeologinis paminklas – pilkapiai[1]. Yra Dovydų miško, Ilgatrakio miško ir Lančiūnavos miško botaniniai draustiniai.
Miške ar greta jo esantys kaimai: Lepšynė, Užvalkiai, Rudžiai, Būdai, Milžemiai, Pagilupys, Gaisai, Grąžčiai, Lalai, Stebuliai.
- Algirdas Brukas. Lančiūnavos–Šventybrasčio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 474
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lančiūnavos–Šventybrasčio miškai, Kas yra Lančiūnavos–Šventybrasčio miškai? Ką reiškia Lančiūnavos–Šventybrasčio miškai?