| Utenos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: 1831 m. sukilimas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Sukilėliai | Rusijos imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| J. Makarskas F. Grotkovskis A. Kurminas | F. Širmanas N. Bulgakovas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| >2 tūkst. | ~900 karių, 2 patrankos | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| > 100 | >20 | ||||||
| Utenoje sudegė 28 namai, žuvusių ir sužeistų civilių skaičius neužfiksuotas | |||||||
Utenos mūšis – 1831 m. balandžio 10-16 d. Utenos apylinkėse penkias dienas vykusios 1830–1831 m. sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais, vienos 1830-1831 m. sukilimo kautynių.
Priešistorė
redaguoti1830 m. rudenį Lenkijoje kilęs sukilimas prieš rusų valdžią 1831 m. pavasarį apėmė ir Lietuvą. Nors Utena buvo menkas miestelis (mažiau nei 600 gyventojų), tačiau vietos apylinkių dvarininkų buvo patriotiškai nusiteikę ir ruošė kovai savo raitelius, ietininkus ir dalgininkus. Žymiausi šio krašto sukilėlių vadai: uteniškis kapitonas J. Makarskas, debeikietis F. Grotkovskis, Skudutiškio dvarininkas A. Kurminas ir kiti.[1]
Balandžio mėnesį iš Daugpilio į Zarasus atvyko generolo F. Širmano vadovaujamas sukilimo malšintojų dalinys. Į Uteną balandžio 10 d. jis atsiuntė pulkininką Bulgakovą su 908 kareiviais ir 2 patrankomis.
Mūšio eiga
redaguotiJau balandžio 10 d. Utenoje J. Makarsko sukilėliai susirėmė su rusų kareiviais, bet turėjo pasitraukti. Po šio susidūrimo kovos tęsėsi 5 dienas.[1]
Balandžio 12 d. į Vyžuonas atvyko pulkininko F. Grotkovskio ir M. Lisieckio sukilėliai – 300 šaulių, 80 raitelių, keli šimtai dalgininkų ir ietininkų. Susirėmimas vyko prie Kaliekių kaimo. Rusų kapitono Jakovlevo vadovaujamas dalinys pirmąjį sukilėlių puolimą atmušė. Sukilėliai neteko apie 80 karių nukautais ir sužeistais. Mūšio eigoje rusai neatlaikė sukilėlių raitelių spaudimo ir pradėjo trauktis. Iš Utenos į pagalbą jiems atskubėjo pats pulkininkas Bulgakovas. Tuo pasinaudoję sukilėlių raiteliai įsiveržė į Uteną ir sukėlė rusų paniką. Bijodamas, kad bus atkirstas nuo generolo F. Širmano, pulkininkas Bulgakovas skubiai grįžo į Uteną.[1]
Balandžio 14 d. J. Makarsko ir A. Kurmino sukilėliai dar kartą puolė Uteną iš Ukmergės ir Vilniaus pusės. Didžiausias susirėmimas įvyko balandžio 15 d. Kautynėse dalyvavo apie 1,5 tūkst. M. Lisieckio ir F. Grotkovskio sukilėlių. Juos parėmė apie 500 V. Lukoševičiaus dalgininkų. Tiek pat dalgininkų atsivedė dar ir M. Matulevskis, padėjo ir Volickio šauliai. Kautynės truko daugiau kaip 3 valandas. Miestelis ėjo iš rankų į rankas. Malšintojai prieš sukilėlius panaudojo patrankas. Mūšio metu sudegė 28 namai. Pristigę šaudmenų sukilėliai buvo priversti pasitraukti. Šiose kautynėse 1 rusų kareivis buvo nukautas, 12 jėgerių sunkiai sužeisti, 11 sukilėlių pateko į nelaisvę.[1]
Balandžio 16 dieną pulkininkui Bulgakovui į pagalbą atvyko generolas F. Širmanas. Šaudmenų stoką patiriantys sukilėliai nedrįso atakuoti rusų pastiprinimo, tad šis per Vyžuonas toliau nužygiavo į Anykščius.[1]
- Juodzevičius, Balys, 1831 m. sukilimas, pagal F. Sliesoriūno "1830–1831 metų sukilimas Lietuvoje“ V., 1974 m), Utenos krašto enciklopedija
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Utenos mūšis (1831), Kas yra Utenos mūšis (1831)? Ką reiškia Utenos mūšis (1831)?