Utenos apskritis (1915–1950)

Utenos apskritis – buvęs Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs 1915–1950 m. Centras – Utena.

Utenos apskritis (1915–1950)
←   ← 1915 – 1950 →   →   →
Administracinis centras	Alytus
Valsčiai	13 (1919), 14 (1923), 12 (1949)
1915–1918	Oberostas
1918–1939	Lietuva
1939–1944	Panevėžio krašto apygarda
1944–1950	Lietuvos TSR
Gyventojų	108 960 (1923), 114 120 (1940), 91 900 (1942)
Plotas	3 090 km² (1923), 2 134 km² (1949)

Istorija

Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą (apskritį), kuris 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879–1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m. birželio pradžioje, jau išvijus bolševikus. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

1947 m. 3 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Utenos apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Anykščių rajonui (5 apylinkės), Dusetų rajonui (12 apylinkių), Molėtų rajonui (30 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).

1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Utenos apskritis.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	1550	43 010
1919 m.			13 valsčių: Alantos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Kuktiškių valsčius, Leliūnų valsčius, Molėtų valsčius, Pakalnių valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius
1923-09 (išsamiau)	3090	108 960	14 valsčių: Alantos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Joniškio valsčius, Kuktiškių valsčius, Leliūnų valsčius, Linkmenų valsčius, Molėtų valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius	2111 gyvenviečių: 17 miestelių 927 kaimai 4 bažnytkaimiai 149 dvarai ir palivarkai 1003 vienkiemiai 11 kitų gyvenviečių
1932 m.	2244	119 550	14 valsčių ir 135 seniūnijos	1 miestas: Utena
1939 m.	2519
1940 m.		114 120	12 valsčių:Aluntos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Kuktiškių valsčius, Molėtų valsčius, Leliūnų valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius	1 miestas: Utena
1942 m.		91 900
1943 m.	2680
1949-01-01 (suskirstymas)	2134		12 valsčių ir 88 apylinkės	1 miestas 8 miesteliai
1950-01-19			88 apylinkės

Valsčiai

Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:

Pavadinimas	Laikotarpis	Centras
Alantos valsčius	1919, 1921–1950	Alanta
Anykščių valsčius	1919–1947	Anykščiai
Daugailių valsčius	1919–1950	Daugailiai
Debeikių valsčius	1919–1947	Debeikiai
Inturkės valsčius	1947–1950	Inturkė
Joniškio valsčius	1922–1923, 1927–1940	Joniškis
Kuktiškių valsčius	1919, 1921–1950	Kuktiškės
Leliūnų valsčius	1919–1950	Leliūnai
Linkmenų valsčius	1919–1940	Saldutiškis
Molėtų valsčius	1919, 1921–1950	Molėtai
Pakalnių valsčius	1919, 1921–1922, 1940	Pakalniai
Skiemonių valsčius	1919–1947	Skiemonys
Skudutiškio valsčius	1947–1950	Skudutiškis
Tauragnų valsčius	1919, 1921–1950	Tauragnai
Utenos valsčius	1919–1950	Utena
Užpalių valsčius	1919–1950	Užpaliai
Videniškių valsčius	1947–1950	Videniškiai
Vyžuonų valsčius	1919–1950	Vyžuonos

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 108 960 žmonės:

• Lietuviai – 82,68% (90091);
• Žydai – 7,38% (8043);
• Lenkai – 5,14% (5605);
• Rusai – 4,52% (4923);
• Baltarusiai – 0,06% (65);
• Vokiečiai – 0,04% (46);
• Latviai – 0,04% (43);
• Kiti – 0,13% (144).

Viršininkai

• 1918  – 1919 m. – Balys Sližys
• 1919 06 03 iki 1919 08 10 Pranas Gineitis
• 1919 08 10 iki 1919 12 17 Juozas Sadula
• 1919 12 17 iki 1920 05 15 Konstantinas Bražėnas
• 1920 05 16 iki 1922 08 15 Juozas Vaišnys.
• 1922 08 28 iki 1922 10 10 Bonifacas Petrūnas – Petrauskas
• 1923 06 15 iki 1925 06 12 – Antanas Nevodničėnas
• 1925 06 12 iki 1934 05 01 Jonas Motiejūnas – Valevičius
• 1934 05 06 iki 1935 10 01 – Alfonsas Sinkevičius
• 1935 10 01 iki 1939 07 01 – Jonas Motiejūnas – Valevičius.
• 1939 07 01 iki 1940 07 14 – Bronius Stosiūnas
• 1940 07 14 iki 1940 08 26 – Stasys Brašiškis
• 1941 06 25 iki 1941 11 14 – Pranas Grėbliauskas
• 1943 07 01 iki 1943 10 16 – Jonas Žukas (žuvo medžioklės metu)

Policijos vadai

Apskrities policijos (iki 1924 m. milicijos) vadai:

• 1919 06 10 – 1920 05 15 Zigmas Pakalnis
• 1919 06 20 – Mykolas Kunigėlis (į tarnybą atvyko pavėluotai, todėl vadu toliau liko Z. Pakalnis)
• 1920 05 15 – 1922 07 15 – Kostas Bajoras
• 1922 07 15 – 1925 08 – Antanas Monkevičius.
• 1925 08 16 – 1934 02 01 – Kostas Steponėnas
• 1934 02 01 – 1934 03 01 – Antanas Iškauskas
• 1934 03 01 – 1940 06 26 – Antanas Senkevičius

Literatūra

• Tūkstantmečio kelias Utenos apskrityje: fotoalbumas (vertė Lina Stašinskienė). – Vilnius: Sorre, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95133-0-0
• Žurnalas „Savivaldybė“ 1923–1940 m.
• Žurnalas "Policija " (įsakymai ir biografijos) 1927–1940 m.

Šaltiniai

1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 412
2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
3. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
5. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
6. 1923 m. surašymo duomenys