Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Utenos apskrities herbas vienas iš Utenos apskrities heraldikos atributų Herbo raudoname lauke sidabrinis žirgas virš jo
Utenos apskrities herbas
Utenos apskrities herbas - vienas iš Utenos apskrities heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke sidabrinis žirgas, virš jo, pastumta į kairę, auksinė aštuoniakampė žvaigždė. Herbo skydą juosia mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.
Istorija
Kadaise didesnėje Utenos apskrities teritorijos dalyje gyveno sėliai. Archeologinė medžiaga leidžia tvirtinti, kad jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulių auginimu. Valstybės kūrimosi laikotarpiu Utena ar bent dalis jos teritorijos greičiausiai priklausė Nalšios žemei, kurios paskutinis kunigaikštis Daumantas 1263 m., vidaus karo metu, pabėgo į Pskovą. Po to Nalšia atiteko didžiajam kunigaikščiui. Jai valdyti buvo skiriami seniūnai, tiesa, žinomi tik nuo XV a. pabaigos. Po 1564–1566 m. teismų ir administracinės reformos didesnė dalis dabartinės Utenos apskrities atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmergės, o šiaurinis kampas - Breslaujos pavietams.
Rusijos Imperijos laikotarpiu šioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsčiai, priklausę Vilkmergės ir Zarasų (Novoaleksandrovsko) apskritims. Utenos apskrities, kaip teritorinio - administracinio vieneto, ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą, pavaldų Oberosto Lietuvos sričiai. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio mėn. viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Vasario 16-osios akto signataras Steponas Kairys, bet netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržę . Tai pavyko padaryti 1919 m., jau išvijus bolševikus. Apskritis gyvavo iki 1950 m. Tuomet ją sovietinė valdžia panaikino ir pertvarkė į Utenos bei kitus aplinkinius rajonus.
Iš naujo 1994 m. atkurta Utenos apskritis istorinio herbo neturėjo. Ieškant jai simbolikos, buvo pastebėta, kad šis regionas garsėja savita kultūra, senomis kovos už laisvę tradicijomis, jos gyventojai nuo seniausių laikų verčiasi gyvulių auginimu, ypač žirgininkyste, kultivuoja žirgų sportą. Bene 50 metų Utenoje, Rašės hipodrome, rengiamos ristūnų lenktynės. Tai - svarbiausia vasaros žirgų sporto šventė. Utenos apskričiai priklausančiose Dusetose jau daugiau kaip 200 metų ant užšalusio Sartų ežero rengiamos žirgų lenktynės. Į jas šio sporto mėgėjai atvyksta iš visos Lietuvos ir kaimyninių kraštų. Lietuviai, ypač praeityje, žirgą garbino. Jis buvo neatsiejamas kario, kovotojo už laisvę, atributas, apdainuotas liaudies dainose, minimas kronikose ir padavimuose. Žirgas su raiteliu pateko net į Lietuvos valstybės heraldiką. Dar 1969 m., kai buvo kuriamas Utenos miesto herbas, buvo panaudota laimę simbolizuojanti žirgo pasaga, o antruoju simboliu išrinkta aštuoniakampė žvaigždė - žiežirba, turėjusi pabrėžti veržlų paskutinių dešimtmečių miesto augimą. Suderinus su vietos administracija, Utenos apskrities herbe nutarta pavaizduoti du simbolius - žirgą ir virš jo aštuoniakampę žvaigždę - žiežirbą. Žirgas rodo senas apskrities žirgininkystės tradicijas bei Žirgų sportą, o žvaigždė, paimta iš Utenos miesto herbo, - apskrities centrą Uteną. Tarpusavyje susiję ir kiti du simboliai, nes pasaga priklauso žirgui, kaip Utenos miestas - Utenos apskričiai. Kita vertus, heraldikoje aštuoniakampė žvaigždė reiškia atgimimą ir žinias, o žirgas simbolizuoja laisvę, intelektų, sėkmę. Sakoma, kad jis sujungia liūto drąsą, erelio akylumą, jaučio jėgą, elnio greitį. Apskrities statusą herbe rodo mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.
Utenos apskrities herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 38 patvirtino 2004 m. rugpjūčio 16 d.
Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Šaltiniai
- Lietuvos heraldika II / Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša) Vilnius: Baltos lankos, 2004, ISBN 9955-584-69-6.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Utenos apskrities herbas, Kas yra Utenos apskrities herbas? Ką reiškia Utenos apskrities herbas?
Utenos apskrities herbas vienas is Utenos apskrities heraldikos atributu Herbo raudoname lauke sidabrinis zirgas virs jo pastumta į kaire auksine astuoniakampe zvaigzde Herbo skyda juosia melynas bordiuras su 10 dvigubu auksiniu kryziu Utenos apskrities herbasIstorijaKadaise didesneje Utenos apskrities teritorijos dalyje gyveno seliai Archeologine medziaga leidzia tvirtinti kad jie vertesi zemdirbyste ir gyvuliu auginimu Valstybes kurimosi laikotarpiu Utena ar bent dalis jos teritorijos greiciausiai priklause Nalsios zemei kurios paskutinis kunigaikstis Daumantas 1263 m vidaus karo metu pabego į Pskova Po to Nalsia atiteko didziajam kunigaiksciui Jai valdyti buvo skiriami seniunai tiesa zinomi tik nuo XV a pabaigos Po 1564 1566 m teismu ir administracines reformos didesne dalis dabartines Utenos apskrities atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmerges o siaurinis kampas Breslaujos pavietams Rusijos Imperijos laikotarpiu sioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsciai priklause Vilkmerges ir Zarasu Novoaleksandrovsko apskritims Utenos apskrities kaip teritorinio administracinio vieneto istakos siekia Pirmajį pasaulinį kara kai vokieciu okupacine valdzia 1915 m gruodzio 4 d sudare atskira Utenos administracinį vieneta pavaldu Oberosto Lietuvos sriciai Pirmaja lietuviska Utenos apskrities administracija 1918 m gruodzio men viduryje pabande sukurti inzinierius ir Vasario 16 osios akto signataras Steponas Kairys bet netrukus Utena uzeme nuo Daugpilio puses įsiverze Tai pavyko padaryti 1919 m jau isvijus bolsevikus Apskritis gyvavo iki 1950 m Tuomet ja sovietine valdzia panaikino ir pertvarke į Utenos bei kitus aplinkinius rajonus Is naujo 1994 m atkurta Utenos apskritis istorinio herbo neturejo Ieskant jai simbolikos buvo pastebeta kad sis regionas garseja savita kultura senomis kovos uz laisve tradicijomis jos gyventojai nuo seniausiu laiku verciasi gyvuliu auginimu ypac zirgininkyste kultivuoja zirgu sporta Bene 50 metu Utenoje Rases hipodrome rengiamos ristunu lenktynes Tai svarbiausia vasaros zirgu sporto svente Utenos apskriciai priklausanciose Dusetose jau daugiau kaip 200 metu ant uzsalusio Sartu ezero rengiamos zirgu lenktynes Į jas sio sporto megejai atvyksta is visos Lietuvos ir kaimyniniu krastu Lietuviai ypac praeityje zirga garbino Jis buvo neatsiejamas kario kovotojo uz laisve atributas apdainuotas liaudies dainose minimas kronikose ir padavimuose Zirgas su raiteliu pateko net į Lietuvos valstybes heraldika Dar 1969 m kai buvo kuriamas Utenos miesto herbas buvo panaudota laime simbolizuojanti zirgo pasaga o antruoju simboliu isrinkta astuoniakampe zvaigzde ziezirba turejusi pabrezti verzlu paskutiniu desimtmeciu miesto augima Suderinus su vietos administracija Utenos apskrities herbe nutarta pavaizduoti du simbolius zirga ir virs jo astuoniakampe zvaigzde ziezirba Zirgas rodo senas apskrities zirgininkystes tradicijas bei Zirgu sporta o zvaigzde paimta is Utenos miesto herbo apskrities centra Utena Tarpusavyje susije ir kiti du simboliai nes pasaga priklauso zirgui kaip Utenos miestas Utenos apskriciai Kita vertus heraldikoje astuoniakampe zvaigzde reiskia atgimima ir zinias o zirgas simbolizuoja laisve intelektu sekme Sakoma kad jis sujungia liuto drasa erelio akyluma jaucio jega elnio greitį Apskrities statusa herbe rodo melynas bordiuras su 10 dvigubu auksiniu kryziu Utenos apskrities herba Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr 38 patvirtino 2004 m rugpjucio 16 d Herbo etalono autorius dailininkas Rolandas Rimkunas SaltiniaiLietuvos heraldika II Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento sudarytojas ir parengejas Edmundas Rimsa Vilnius Baltos lankos 2004 ISBN 9955 584 69 6 Taip pat skaitykiteUtenos apskrities veliava