Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Kitos reikšmės – Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.

55°29′37″š. pl. 25°36′20″r. ilg. / 55.4936°š. pl. 25.6056°r. ilg. / 55.4936; 25.6056

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia
Bažnyčia 2024 m.
Arkivyskupija	Vilniaus
Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Utenos
Savivaldybė	Utenos rajono savivaldybė
Gyvenvietė	Utena
Adresas	Vytauto a. 3
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta	1884 m.
Stilius	istorizmas
Klebonas	Algis Neverauskas (2025)

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Utenos senamiestyje, kairiajame Viešos krante. Kultūros paveldo objektas Nr. 46532.

Parapijai priklauso Utenos Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčia ir senųjų kapinių koplyčia.

Istorija

Iki XVIII a. pradžios (1725 m.) Utenos bažnyčia ir Užpalių bažnyčia ir parapijos turėjo bendrą kleboną.

Pirmoji medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia

Pirmoji Utenos bažnyčia minima 1500 m. Jai 1522 m. paskirta 1 dešimtinė iš Utenos ir Užpalių dvarų. 1777 m. minima parapinė mokykla. 1796 m. Utenos bažnyčiai priklausė miestelio jurisdika, Utenėlės palivarkas (7 valakai žemės) ir Pakirčių palivarkas Dusetų parapijoje (13 valakų).

Antroji medinė bažnyčia

1796–1802 m. klebono Tado Milašiaus rūpesčiu ir iš dalies jo lėšomis pastatyta nauja medinė architekto S. Lukoševičiaus projektuota bažnyčia. 1865 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1866 m. atnaujinta bažnyčia. Ji ir klebonija 1879 m. gegužės 31 d. sudegė. Pamaldos laikytos kapinėse pastatytoje medinėje stoginėje. 1879 m. atstatyta klebonija (vėliau paversta prieglauda). 1858–1869 m. Utenoje klebonavo prelatas Otonas Praniauskas, jis lietuviškai sakė pamokslus ir giedojo.

Mūrinė Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

1869–1896 m. klebonavo Adomas Vyšniauskas. Jo rūpesčiu 1882–1884 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1898 m. gegužės 28 d. ją konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. 1899 m. įrengti 12 registrų vargonai. 1900 m. pastatytas didysis altorius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsigyti 3 varpai, 1915 m. išvežti į Rusiją (po karo 2 varpai grąžinti, 1 jų suskilęs ir netinkamas naudoti).

1905 m. įkurtas „Saulės“ draugijos skyrius, įsteigta lietuviška mokykla, 1908–1913 m. vikaru buvo Jonas Švagždys. Jis steigė draugijas, būrelius, rengė vakarus, skaitė paskaitas, pastatė parapijos namus, įrengė salę su scena. Vėliau lietuvišką veiklą tęsė kunigai: Pranciškus Turauskas (palaidotas šventoriuje), Vladas Butvila („Saulės“ gimnazijos kapelionas ir direktorius), Pranas Gineitis. Ilgamečio klebono Jono Asminavičiaus rūpesčiu 1927 m. kapitališkai suremontuota bažnyčia, sutvarkyti parapijos pastatai. 1940–1944 m. klebono Petro Raudos (1894–1974; palaidotas šventoriuje) iniciatyva įrengtos klausyklos. 1979 m. restauruotas didysis altorius, kiti suremontuoti.

Klebonai

Bendrai su Užpalių parapija:

• 1522 – Mikalojus (Nicolaus de Iùkusz)
• 1608 – Merkelis Saladzevičius
• 1662 – Motiejus Survila, Vendeno kanauninkas
• 1685 – Mykolas Puzyna (Utenos ir Užpalių klebonas)

Utenos parapijos klebonai:

• nuo 1728 m. birželio 15 d. - Mikalojus Strutinskis, paskirtas Augusto II
• nuo 1770 m. spalio 18 d. - Tadas Liubartas Kolyška, Smolensko prelatas, buvęs Vabalninko klebonas
• 1795 - Tomas Milošas (lenk. Miłosz)
• 1818 - Simonas Porazinskis, Vilniaus katedros kanauninkas
• iki 1829 m. gruodžio mėn. - Anupras Hovaltas (?-1829)
• po 1829 m. gruodžio mėn. - Petras Staševičius
• 1858–1869 – prelatas Otonas Praniauskas
• 1869–1896 – Adomas Vyšniauskas
• 1927 – Jonas Asminavičius
• 1940–1944 – klebonas Petras Rauda

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, graikiško kryžiaus plano (35×33 m), su penkiasiene presbiterija, pusapskritėmis koplyčiomis, dvibokštė, su kupolu. Vidus 3 navų. Yra 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.

Galerija

• Šoninis fasadas
• Bažnyčios interjeras
• Bažnyčios varpinė (pastatyta 1865 m.)