Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 43 55 7 š pl 24 21 39 1 r ilg 55 732139 š pl 24 360861 r ilg 55 732139 24 360861 Upytės pavieto teismo archyvo pastat
Upytės pavieto teismo archyvo pastatas
55°43′55.7″ š. pl. 24°21′39.1″ r. ilg. / 55.732139°š. pl. 24.360861°r. ilg.
| Upytės pavieto teismo archyvo pastatas | |
|---|---|
| Seniausias Panevėžio pastatas, 2008 m. | |
| Vieta | Panevėžys, Kranto g. 21 |
| Statybų pabaiga | 1614 m. |
| Stilius | |
| Aukštų sk. | 1 su pastoge |
| Statusas | Valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | Regioninis |
| Įregistravimo metai | 1993 m. |
| Kodas | 10467 |
Upytės pavieto teismo archyvo pastatas – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (nuo 1993 m.) Panevėžyje, Kranto g. 21. Seniausias Panevėžio namas ir vienintelis išlikęs tokios paskirties Renesanso laikotarpio pastatas Lietuvoje.
Istorija
Po 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos perkėlus Upytės pavieto administracinį centrą į Panevėžį, Panevėžyje veikė pilies, žemės ir pakamario teismai, vyko seimeliai, į kuriuos rinkdavosi pavieto bajorai. Kadangi valstybiniame Panevėžio dvare šioms įstaigoms vietos nebuvo, teismo posėdžiai vykdavo panevėžiečių gyvenamuosiuose namuose ir smuklėse. Pastatyti teismo ir administracinius rūmus Panevėžyje Upytės pavieto atstovai prašė jau 1569 m. Liublino seime ir 1576 m. Torunės seime, tačiau tik 1601 m. Varšuvos seime teismo pastatams paskirtas sklypas. Pagal 1588 m. III Lietuvos Statuto reikalavimus teismo dokumentai turėjo būti sudėti į dėžes, užrakinti trimis užraktais, užantspauduoti antspaudais ir saugomi mūriniame name. Surinkus iš pavieto bajorų lėšų, o Upytės seniūnui Jeronimui Valavičiui skyrus likusią jų dalį, J. Valavičiaus pastangomis statybos pradėtos 1612 m. ir baigtos 1614 m. Į šiaurės vakarus nuo Naujojo Panevėžio turgaus (dabartinė Laisvės aikštė), Nevėžio kairiajame krante iškilo vienaaukštis mūrinis archyvo pastatas ir mūrinis bokštas su rūsiu kaliniams laikyti – tai buvo pirmieji Panevėžio mūriniai pastatai. Šalia stovėjo ir kiti, mediniai, teismo pastatai. 1776 m. inventoriuje Upytės seniūno jurisdikoje esančiame žemės sklype aprašytas šiaudais dengtas teismo pastatas su didele teismo sale, mūrinis žemės ir pilies teismų archyvas, mūrinis kalėjimo bokštas su mūro tvora bei dvi arklidės ir ratinė po vienu šiaudiniu stogu. Visi pastatai tuo metu buvę apleisti ir griūvantys.
Iki šių laikų išliko tik archyvo pastatas, jame XVII–XVIII a. laikyti pavieto teismo įstaigų dokumentai dabar saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne (109 žemės teismo, 49 pilies teismo, 3 pakamario ir 1 eksdivizinio teismo knygos). Pastatas archyvui naudotas iki XIX a. vidurio, o XIX a. pabaigoje išnuomotas kariniam daliniui. Per Pirmąjį pasaulinį karą tuščią ir paliktą be priežiūros namą užėmė panevėžietis Ničajus. Po karo miesto savivaldybei pastatą atsiimti pavyko tik per teismą. 1925 m. pastate įsikūrė kraštotyros muziejus. Pirmojoje ekspozicijoje buvo Istorijos, Gamtos, Numizmatikos ir Keramikos skyriai. 1927 m. įsteigtas Archeologijos skyrius, o Keramikos skyrius pertvarkytas į Liaudies meno skyrių. 1932 m. muziejus iškeltas į kitas patalpas, pastatas stovėjo apleistas. Po Antrojo pasaulinio karo name įrengtas „Sąjunginės spaudos” sandėlis, o 1951 m. pastatas vėl perduotas kraštotyros muziejui. Po kapitalinio remonto 1958 m. name įrengta ateizmo ekspozicija, 1972 m. – lietuvių liaudies meno, 1996 m. – senųjų medžio skulptūrų ekspozicija. 1984 ir 2003 m. pastatas restauruotas, nuo 2007 m. jame veikia Upytės bajorams skirta ekspozicija.
Architektūra
„Viešpataujant laimingiausiajam Zigmantui Trečiajam, šviesiausiajam Vilniaus vyskupui Benediktui Vainai, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiajam iždininkui ir raštininkui, taip pat Upytės seniūnui šviesiajam ir kilniajam ponui Jeronimui Valavičiui, jo rūpesniu ir lėšomis šie rūmai kartu su Upytės apskrities žemės ir karo teismų kurija Visagalio Viešpaties Dievo garbei ir visuomenės labui buvo pastatyti 1614 V. m.”
Pastatas nedidelis, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge, vienos patalpos su dvejomis durimis pietų fasade ir po vieną langą galiniuose fasaduose. Stogas dvišlaitis, dengtas raudonomis keramikinėmis čerpėmis. Fasadai tinkuoti, paryškinti kukliais durų apvadais, piliastrais kampuose ir viršutiniu karnizu. Fasadų sienos tinkuotos.
Iki 1807 m. gaisro pastato patalpa buvo dengta cilindriniu skliautu, raudonų čerpių stogas buvo pusvalmis. Atstatant pastatą įrengtos medinės lubos, dvišlaitis stogas, iškirstos durys šiaurės fasade, pietų fasado durys užmūrytos. Per 1958 m. rekonstrukciją šiaurinės durys užmūrytos, įėjimui vėl pritaikytos abejos durys pietiniame fasade, nugriauti mansardos langai ir medinis prieangis šiaurinėje pusėje, įėjimas į rūsį iš prieangio perkeltas į pastato vidų, rytinis langas sumažintas iki autentiško dydžio.
Virš dešiniųjų durų kabo lenta su senu lotynišku donaciniu J. Valavičiaus įrašu, kuriame minimi ir rūmų pastatymo metai. Būta hipotezės, kad iš pradžių lenta galėjo kaboti ant greta stovėjusio teismo pastato sienos, o vėliau perkelta ant archyvo. XX a. pabaigoje lenta restauruota, atnaujintas ištrupėjęs ir sunkiai įskaitomas tekstas. 1995 m. ant rytinio fasado virš lango atidengta paminklinė lenta seniausiam Panevėžio pastatui (autorius Vidas Žigas). Į lentą įdėtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus primenantis 1614 m. lietuviško sidabrinio grašio monetos atvaizdas.
Išnašos
- „Objekto Nr. 10467 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Lietuvos architektūros istorija, t. 1 (Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio), p. 290. Vilnius, Mokslas, 1987 m.
- Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvas, Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai), Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2022-09-02.
- Leonas Kaziukonis, Reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas, Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2017-03-14. Nuoroda tikrinta 2022-09-02.
- Daiva Savickienė, Mūras, suteikęs Panevėžio miestui naują reikšmę, Panevėžio balsas, 2021-01-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-02.
- Atminimo lenta seniausiam Panevėžio pastatui, Atminimo ženklai Panevėžyje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2022-09-02.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Upytės pavieto teismo archyvo pastatas, Kas yra Upytės pavieto teismo archyvo pastatas? Ką reiškia Upytės pavieto teismo archyvo pastatas?
55 43 55 7 s pl 24 21 39 1 r ilg 55 732139 s pl 24 360861 r ilg 55 732139 24 360861 Upytes pavieto teismo archyvo pastatasSeniausias Panevezio pastatas 2008 m Vieta Panevezys Kranto g 21Statybu pabaiga 1614 m StiliusAukstu sk 1 su pastogeKulturos vertybiu registrasStatusas Valstybes saugomasReiksmingumo lygmuo RegioninisĮregistravimo metai 1993 m Kodas 10467 Upytes pavieto teismo archyvo pastatas valstybes saugomas kulturos paveldo objektas nuo 1993 m Panevezyje Kranto g 21 Seniausias Panevezio namas ir vienintelis islikes tokios paskirties Renesanso laikotarpio pastatas Lietuvoje IstorijaPo 1564 1566 m administracines ir teismu reformos perkelus Upytes pavieto administracinį centra į Panevezį Panevezyje veike pilies zemes ir pakamario teismai vyko seimeliai į kuriuos rinkdavosi pavieto bajorai Kadangi valstybiniame Panevezio dvare sioms įstaigoms vietos nebuvo teismo posedziai vykdavo panevezieciu gyvenamuosiuose namuose ir smuklese Pastatyti teismo ir administracinius rumus Panevezyje Upytes pavieto atstovai prase jau 1569 m Liublino seime ir 1576 m Torunes seime taciau tik 1601 m Varsuvos seime teismo pastatams paskirtas sklypas Pagal 1588 m III Lietuvos Statuto reikalavimus teismo dokumentai turejo buti sudeti į dezes uzrakinti trimis uzraktais uzantspauduoti antspaudais ir saugomi muriniame name Surinkus is pavieto bajoru lesu o Upytes seniunui Jeronimui Valaviciui skyrus likusia ju dalį J Valaviciaus pastangomis statybos pradetos 1612 m ir baigtos 1614 m Į siaures vakarus nuo Naujojo Panevezio turgaus dabartine Laisves aikste Nevezio kairiajame krante iskilo vienaaukstis murinis archyvo pastatas ir murinis bokstas su rusiu kaliniams laikyti tai buvo pirmieji Panevezio muriniai pastatai Salia stovejo ir kiti mediniai teismo pastatai 1776 m inventoriuje Upytes seniuno jurisdikoje esanciame zemes sklype aprasytas siaudais dengtas teismo pastatas su didele teismo sale murinis zemes ir pilies teismu archyvas murinis kalejimo bokstas su muro tvora bei dvi arklides ir ratine po vienu siaudiniu stogu Visi pastatai tuo metu buve apleisti ir griuvantys Iki siu laiku isliko tik archyvo pastatas jame XVII XVIII a laikyti pavieto teismo įstaigu dokumentai dabar saugomi Lietuvos valstybes istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankrastyne 109 zemes teismo 49 pilies teismo 3 pakamario ir 1 eksdivizinio teismo knygos Pastatas archyvui naudotas iki XIX a vidurio o XIX a pabaigoje isnuomotas kariniam daliniui Per Pirmajį pasaulinį kara tuscia ir palikta be prieziuros nama uzeme panevezietis Nicajus Po karo miesto savivaldybei pastata atsiimti pavyko tik per teisma 1925 m pastate įsikure krastotyros muziejus Pirmojoje ekspozicijoje buvo Istorijos Gamtos Numizmatikos ir Keramikos skyriai 1927 m įsteigtas Archeologijos skyrius o Keramikos skyrius pertvarkytas į Liaudies meno skyriu 1932 m muziejus iskeltas į kitas patalpas pastatas stovejo apleistas Po Antrojo pasaulinio karo name įrengtas Sajungines spaudos sandelis o 1951 m pastatas vel perduotas krastotyros muziejui Po kapitalinio remonto 1958 m name įrengta ateizmo ekspozicija 1972 m lietuviu liaudies meno 1996 m senuju medzio skulpturu ekspozicija 1984 ir 2003 m pastatas restauruotas nuo 2007 m jame veikia Upytes bajorams skirta ekspozicija Architektura Viespataujant laimingiausiajam Zigmantui Treciajam sviesiausiajam Vilniaus vyskupui Benediktui Vainai Didziosios Lietuvos Kunigaikstijos vyriausiajam izdininkui ir rastininkui taip pat Upytes seniunui sviesiajam ir kilniajam ponui Jeronimui Valaviciui jo rupesniu ir lesomis sie rumai kartu su Upytes apskrities zemes ir karo teismu kurija Visagalio Viespaties Dievo garbei ir visuomenes labui buvo pastatyti 1614 V m lotynisko uzraso virs pastato duru vertimas Pastatas nedidelis staciakampio plano vieno auksto su pastoge vienos patalpos su dvejomis durimis pietu fasade ir po viena langa galiniuose fasaduose Stogas dvislaitis dengtas raudonomis keramikinemis cerpemis Fasadai tinkuoti paryskinti kukliais duru apvadais piliastrais kampuose ir virsutiniu karnizu Fasadu sienos tinkuotos Iki 1807 m gaisro pastato patalpa buvo dengta cilindriniu skliautu raudonu cerpiu stogas buvo pusvalmis Atstatant pastata įrengtos medines lubos dvislaitis stogas iskirstos durys siaures fasade pietu fasado durys uzmurytos Per 1958 m rekonstrukcija siaurines durys uzmurytos įejimui vel pritaikytos abejos durys pietiniame fasade nugriauti mansardos langai ir medinis prieangis siaurineje puseje įejimas į rusį is prieangio perkeltas į pastato vidu rytinis langas sumazintas iki autentisko dydzio Virs desiniuju duru kabo lenta su senu lotynisku donaciniu J Valaviciaus įrasu kuriame minimi ir rumu pastatymo metai Buta hipotezes kad is pradziu lenta galejo kaboti ant greta stovejusio teismo pastato sienos o veliau perkelta ant archyvo XX a pabaigoje lenta restauruota atnaujintas istrupejes ir sunkiai įskaitomas tekstas 1995 m ant rytinio fasado virs lango atidengta paminkline lenta seniausiam Panevezio pastatui autorius Vidas Zigas Į lenta įdetas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes laikus primenantis 1614 m lietuvisko sidabrinio grasio monetos atvaizdas Isnasos Objekto Nr 10467 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Lietuvos architekturos istorija t 1 Nuo seniausiu laiku iki XVII a vidurio p 290 Vilnius Mokslas 1987 m Upytes pavieto zemes ir pilies teismo archyvas Panevezio pastatai kulturos paveldo objektai Panevezio apskrities Gabrieles Petkevicaites Bites viesoji biblioteka Nuoroda tikrinta 2022 09 02 Leonas Kaziukonis Reiksmingas Panevezio istorijos paminklas Panevezio istorijos puslapiai Panevezio apskrities Gabrieles Petkevicaites Bites viesoji biblioteka 2017 03 14 Nuoroda tikrinta 2022 09 02 Daiva Savickiene Muras suteikes Panevezio miestui nauja reiksme Panevezio balsas 2021 01 25 Nuoroda tikrinta 2022 09 02 Atminimo lenta seniausiam Panevezio pastatui Atminimo zenklai Panevezyje Panevezio apskrities Gabrieles Petkevicaites Bites viesoji biblioteka Nuoroda tikrinta 2022 09 02 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu