- Kitos reikšmės – Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.
55°37′17″š. pl. 24°21′50″r. ilg. / 55.6215°š. pl. 24.3639°r. ilg.
| Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčios bokštas – atskirai suprojektuotas statinys | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Panevėžio-Krekenavos |
| Savivaldybė | Panevėžio rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Uliūnai |
| Adresas | Žalioji g. 32a |
| Statybinė medžiaga | akmens ir plytų mūras |
| Įrengta | 1914 m. |
| Aptarnauja | Saulius Kumelis (2025) |
Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Uliūnų kaime, 12 km į pietus nuo Panevėžio, 1 km į rytus nuo kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai . Įrengta 1914 m.
Istorija
Kaimo gyventojai 1912 m. nutarė dideliame mūriniame bendruomenės grūdų sandėlyje įrengti koplyčią. Kauno gubernatorius pareikalavo į konsistorijos kasą sumokėti perstatymo išlaidas.
Bažnyčią Uliūnuose 1914 m. įkūrė iš Ėriškių atvykęs kunigas Jonas Balvočius–Gerutis. Tais pačiais metais jis perdirbo buvusį sandėlį į bažnyčią. Buvo iškirsti 6 langai, aptvertas šventorius, iš Ramygalos atvežtas senosios bažnyčios altorius, iš Naujamiesčio – klausyklos. 1915 m. bažnyčią pašventino Panevėžio dekanas kunigas Juozapas Stakauskas. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius J. Balvočių pagerbė pakeldamas į garbės kanauninkus, tais pačiais metais kanauninkas mirė.
Iš pradžių Uliūnų bažnyčia buvo Ramygalos parapijos filija. 1921 ir 1927 m. įrengti altoriai. 1929 m. birželį Uliūnų bažnyčios kuratu paskirtas Jonas Steponaitis, čia tarnavęs iki mirties 1936 m. Jo rūpesčiu 1930 m. įkurta Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų parapija, jis buvo paskirtas pirmuoju jos klebonu. J. Steponaičio iniciatyva 1932 m. kapitališkai suremontuota bažnyčia. Pagal inžinieriaus Felikso Bielinskio projektą pastatytas akmenų ir plytų mūro bokštas (frontone įtaisyta lentelė su data „1932“). 1937 m. įrengti J. Mačiuko 4 registrų vargonai. 1940 m. išdažytas bažnyčios vidus.
1940 m. Uliūnų parapija turėjo 1735 parapijiečius. Tada jos kuratu buvo kun. Jonas Vaičiūnas. Pokaryje parapiją administravo kunigas Juozas Dubnikas. 1974–1982 m. sąrašuose minimas kunigas Izidorius Puriuškis.
Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano (27×14 m), vienabokštė, su bokšteliu. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais. Šventoriuje palaidotas pirmasis Uliūnų kunigas, rašytojas Jonas Balvočius (1842–1915). Šv. Kazimiero draugija jam pastatė rausvo granito antkapinį paminklą, kuris įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 1989 m. tvarkant bažnyčios aplinką, klebonas Robertas Pukenis savavališkai paminklą iš horizontalios padėties perstatė į vertikalią, pridėjo metalinę saulutę, dar vėliau kapas buvo aptvertas metaline tvorele. Šalia palaidotas ir kun. Jonas Steponaitis (1894–1936). Jo kapą ženklina originalus, trikampio silueto, betoninis baltai dažytas paminklas su kryžiaus bareljefu ir tekstu iškiliomis betoninėmis raidėmis.
Galerija
- Bažnyčia – buvęs sandėlys su pristatytu bokštu
- Paminklas J. Balvočiui, perstatytas į vertikalią padėtį
- Kun. J. Steponaičio kapas su betoniniu antkapiu
- Atminimo lenta bažnyčios 100–mečiui ir įkūrėjui
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, Kas yra Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia? Ką reiškia Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia?