Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ukrainos nepriklausomybės karaiPirmasis pasaulinis karas ir Rusijos pilietinis karasCentrinės tarybos šalininkų demonstr
Ukrainos nepriklausomybės karai
| Ukrainos nepriklausomybės karai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pirmasis pasaulinis karas ir Rusijos pilietinis karas | ||||||||
Centrinės tarybos šalininkų demonstracija , Kyjive, 1917 m. | ||||||||
| ||||||||
| Priešininkai | ||||||||
| Ukrainos Liaudies Respublika Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika | Ukrainos TSR Rusijos TFSR Machnovščina (nuo 1920 m. kovojo prieš bolševikus) | Ukrainos valstybė Baltagvardiečiai Vokietijos imperija (1917–1918) | ||||||
| Vadai | ||||||||
| Simonas Petliūra Michailas Hruševskis Oleksandras Hrekovas Jevhenas Petruškevičius Michailas Omelianovičius-Pavlenka | Stanislavas Kosioras Michailas Frunzė Nestoras Machno | Pavlas Skoropadskis Antonas Denikinas Piotras Vrangelis Hermanas fon Eichhornas † | ||||||
Ukrainos nepriklausomybės karai (taip pat Ukrainos revoliucija; ukr. Українська революція) – ginkluoti konfliktai ukrainiečių etnografinėse žemėse, kilę siekiant sukurti Ukrainos valstybingumą, pakeisti šalyje nusistovėjusią tvarką. Prasidėjo po Rusijos Vasario Revoliucijos 1917 m. ir tęsėsi iki 1921-ųjų kovo. Ukrainos revoliucijos metu susikūrė nepriklausomos trumpalaikės Ukrainos Liaudies Respublika, Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, Krymo Liaudies Respublika, marionetinė Ukrainos valstybė (Vokietijos imperijos parama) ir nemažai sovietinių valstybių. Dėl išorinės karinės agresijos ir vidinių ideologinių nesutarimų nebuvo pasiekti Ukrainos revoliucijos tikslai, tad nepavyko apginti nepriklausomybės. Įvairiu metu ginkluoti konfliktai vyko su bolševikais, Lenkija, Vokietijos imperija, Laisvąja teritorija (Machovščina). Pralaimėjus nepriklausomybės karus Ukrainos teritoriją pasidalino: Ukrainos SSR – didžioji Ukrainos dalis, Lenkija – Haličas ir Voluinė, Rumunija – Besarabija ir Bukovina, Čekoslovakija – Užkarpatė.
| Ukrainos istorija |
| (Rusios kaganatas) |
| Kijevo Rusia (Riurikaičiai) |
| Rusios kunigaikštystės: |
| Kijevas, Černigovas, Perejeslavas, Haličas-Voluinė |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Lenkijos karalystė: |
| Kijevo, Černigovo, Rusios, Voluinės, Belzo, Podolės, Braclavo vaivadijos |
| Kazokų etmonatas |
| Rusijos imperija (Mažoji Rusija): |
| Kijevo, Poltavos, Černigovo, , Podolės, gubernijos |
| Ukrainos nepriklausomybės karai |
| VULR, ULR |
| Lenkija, TSRS (UTSR) |
| Ukraina |
| Ukrainos istoriniai regionai: |
| , Siverščina, Voluinė, Galicija, Priekarpatė, Podolė, Slobožanščina Ponto stepė, Karpatų Rusia |
Nepriklausomybės paskelbimas
1917-ųjų metų kovą Kijeve sušaukta Centrinė taryba. 1918-ųjų sausio 22 d. ji paskelbė apie Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybę.
1918-ųjų vasario pradžioje Kijevą užėmė Raudonoji armija. Vasario pabaigoje rusų kariai buvo okupavę didžiąją dalį Ukrainos. Tų pačių metų kovo pradžioje išvydami rusus Ukrainą okupavo vokiečių kariai.
1918 m. balandį, Vokietijai palaikant, įvyko Centrinės Rados perversmas, kuriam vadovavo Pavlas Skoropadskis. Nuvertus Radą, nauju valstybės vadovu tapo Skoropadskis, pasivadinęs etmonu; suvažiavime priimtas naujas valstybės pavadinimas – Ukrainos valstybė. Ukrainą pradėjo valdyti Centrinių valstybių sąjunga.
Machnovščyna
Ukrainiečiai nenorėjo būti Centrinių valstybių sąjungos įtakoje, todėl pradėjo sukilimą. Kovai prieš Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos kariuomenes dabartinės Zaporožės srities teritorijoje buvo suformuoti partizanų būriai. Šis sukilimas virto anarchistine revoliucija. Nestoras Machno buvo vienas iš pagrindinių partizanų būrių organizatorių, kuriuos suvienijo į „Revoliucinę Ukrainos Sukilimo Armiją“ (RUSA), taip pat vadintą Juodąja armija (jie kovėsi su juoda anarchistų vėliava) arba machnoviečiais. Teritorija, kurią machnoviečiai paėmė savo kontrolėn, vadinosi „Machnovščina“. RUSA taip pat kovėsi prieš baltuosius ir antisemitinius pogromistus. Srityse, iš kurių machnoviečiai išvarė priešų pajėgas, valstiečiai ir darbininkai siekė panaikinti kapitalizmą ir valstybę organizuodamiesi į kaimų susirinkimus, komunas ir laisvas tarybas, iš kapitalistų ir žemvaldžių nusavindami fabrikus ir žemes.
Etmonas Skoropadskis, marionetinės Ukrainos Valstybės galva, nesėkmingai stengėsi atkovoti RUSA užimtas Ukrainos teritorijas. Po Vokietijos vakarų fronto griūties buvo atšauktas atgal į tėvynę.[reikalingas šaltinis]
1918 m. kovo mėn. RUSA pavyko nugalėti vokiečius, austrus, Ukrainos nacionalistus ir Baltosios armijos dalinius.
, pasivadinęs „Nabat“ (varpas) priėmė penkis pagrindinius tikslus: visų politinių partijų panaikinimas, bet kokios diktatūros atmetimas, bet kokios valstybės koncepcijos paneigimas, „proletariato diktatūros“ ar „pereinamojo laikotarpio“ atmetimas, visų darbininkų savivalda per laisvas tarybas (sovietus). Tai aiškiai skyrėsi nuo bolševikų pažiūrų.
Tuo metu kovodami su baltaisiais, bolševikai laikinai sutiko su šiomis sąlygomis, bet greitai nustojo tiekti machnoviečiams svarbiausius resursus. 1921 m. rugpjūtį išvargęs Machno galiausiai išvarytas į tremtį, pabėgo į Rumuniją, tada Lenkiją ir galiausiai Paryžių. Anarchistinė „machnovščyna“ žlugo.
Ginkluotas konfliktas su lenkais
Ukrainiečių judėjimas Vakarų Ukrainoje
1918-ųjų lapkritį Haliče įvyko sukilimas, po kurio susiformavo Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika (VULR). Tuo pačiu metu Kijeve nuverstas netekęs Vokietijos paramos Skoropadskis. Įkurta Ukrainos direktorija, jos vadovu tapo diktatorius Simonas Petliūra. 1919 m. sausio 22 d. įvyko iškilmingas Ukrainos Liaudies Respublikos ir Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos susijungimas.
Karinis konfliktas
1918-aisiais atgavusi nepriklausomybę Lenkija ėmė siekti atkurti Abiejų Tautų Respubliką arba sukurti netgi už ją didesnę valstybę (žr. Tarpjūris). Lenkijai siekiant prisijungti ukrainiečių žemes 1918 m. rudenį kilo ginkluotas konfliktas tarp ULR ir VULR vienoje pusėje bei Lenkijos, Rumunijos ir Čekoslovakijos kitoje.
Kariniai veiksmai prasidėjo 1918 m. lapkričio 1 d. Konfliktas baigėsi Ukrainos pralaimėjimu 1919-ųjų vasarą, nusinešęs apie 25 tūkstančius gyvybių.
Ginkluotas konfliktas su bolševikais
1920 m. balandžio 21 d. ULR Direktorija ir Lenkija susitarė dėl sienos palei Zbručės upę ir dėl karinės sąjungos prieš bolševikus. Pagal sutartį Ukraina pripažino Haličą su plačiomis autonomijos sąlygomis Lenkijai mainais už karinę paramą kare prieš bolševikus bei ULR teritorinį neliečiamumą po karo.
1920 m. balandžio 25 d. Lenkija pradėjo didelę operaciją prieš bolševikus: pietuose puolė jungtinė lenkų ir ukrainiečių, šiaurėje vien lenkų armija. Gegužės 7-ąją užimtas Kijevas, tačiau jau mėnesio pabaigoje bolševikų armija pradėjo konrataką, po kurios užemė Kijevą, Vilnių, Minską bei daugybę kitų miestų. Lemiamą mūšį prie Vyslos rugpjūtį laimėjo lenkai, sustabdydami tolesnį bolševikų puolimą. Karas baigėsi 1921-ųjų kovą pasirašius Rygos taikos sutartį.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Rusijos pilietis karas Archyvuota kopija 2005-12-21 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ukrainos nepriklausomybės karai, Kas yra Ukrainos nepriklausomybės karai? Ką reiškia Ukrainos nepriklausomybės karai?
Ukrainos nepriklausomybes karaiPirmasis pasaulinis karas ir Rusijos pilietinis karasCentrines tarybos salininku demonstracija Kyjive 1917 m Data 1917 1921 m Vieta Etnografines ukrainieciu zemes Rytu EuropojeRezultatas Ukrainos pralaimejimas teritoriju pasidalijimas tarp bolseviku Lenkijos Rumunijos ir CekoslovakijosPriesininkaiUkrainos Liaudies Respublika Vakaru Ukrainos Liaudies Respublika Vokietijos imperija 1918 balandis lapkritis Lenkija nuo 1920 Ukrainos TSR Rusijos TFSR Machnovscina nuo 1920 m kovojo pries bolsevikus Ukrainos valstybe Baltagvardieciai Vokietijos imperija 1917 1918 Lenkija 1918 1919 Rumunija 1918 VadaiSimonas Petliura Michailas Hrusevskis Oleksandras Hrekovas Jevhenas Petruskevicius Michailas Omelianovicius Pavlenka Stanislavas Kosioras Michailas Frunze Nestoras Machno Pavlas Skoropadskis Antonas Denikinas Piotras Vrangelis Hermanas fon Eichhornas Juzefas Pilsudskis Ukrainos nepriklausomybes karai taip pat Ukrainos revoliucija ukr Ukrayinska revolyuciya ginkluoti konfliktai ukrainieciu etnografinese zemese kile siekiant sukurti Ukrainos valstybinguma pakeisti salyje nusistovejusia tvarka Prasidejo po Rusijos Vasario Revoliucijos 1917 m ir tesesi iki 1921 uju kovo Ukrainos revoliucijos metu susikure nepriklausomos trumpalaikes Ukrainos Liaudies Respublika Vakaru Ukrainos Liaudies Respublika Krymo Liaudies Respublika marionetine Ukrainos valstybe Vokietijos imperijos parama ir nemazai sovietiniu valstybiu Del isorines karines agresijos ir vidiniu ideologiniu nesutarimu nebuvo pasiekti Ukrainos revoliucijos tikslai tad nepavyko apginti nepriklausomybes Įvairiu metu ginkluoti konfliktai vyko su bolsevikais Lenkija Vokietijos imperija Laisvaja teritorija Machovscina Pralaimejus nepriklausomybes karus Ukrainos teritorija pasidalino Ukrainos SSR didzioji Ukrainos dalis Lenkija Halicas ir Voluine Rumunija Besarabija ir Bukovina Cekoslovakija Uzkarpate Ukrainos istorija Rusios kaganatas Kijevo Rusia Riurikaiciai Rusios kunigaikstystes Kijevas Cernigovas Perejeslavas Halicas VoluineLietuvos Didzioji KunigaikstysteLenkijos karalyste Kijevo Cernigovo Rusios Voluines Belzo Podoles Braclavo vaivadijosKazoku etmonatasRusijos imperija Mazoji Rusija Kijevo Poltavos Cernigovo Podoles gubernijosUkrainos nepriklausomybes karaiVULR ULRLenkija TSRS UTSR UkrainaUkrainos istoriniai regionai Siverscina Voluine Galicija Priekarpate Podole Slobozanscina Ponto stepe Karpatu RusiaNepriklausomybes paskelbimasPagrindinis straipsnis Ukrainos istorija 1917 1921 m įvykiai 1917 uju metu kova Kijeve susaukta Centrine taryba 1918 uju sausio 22 d ji paskelbe apie Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybe 1918 uju vasario pradzioje Kijeva uzeme Raudonoji armija Vasario pabaigoje rusu kariai buvo okupave didziaja dalį Ukrainos Tu paciu metu kovo pradzioje isvydami rusus Ukraina okupavo vokieciu kariai 1918 m balandį Vokietijai palaikant įvyko Centrines Rados perversmas kuriam vadovavo Pavlas Skoropadskis Nuvertus Rada nauju valstybes vadovu tapo Skoropadskis pasivadines etmonu suvaziavime priimtas naujas valstybes pavadinimas Ukrainos valstybe Ukraina pradejo valdyti Centriniu valstybiu sajunga MachnovscynaPagrindinis straipsnis Laisvoji teritorija Machnovscina Ukrainieciai nenorejo buti Centriniu valstybiu sajungos įtakoje todel pradejo sukilima Kovai pries Austrijos Vengrijos ir Vokietijos kariuomenes dabartines Zaporozes srities teritorijoje buvo suformuoti partizanu buriai Sis sukilimas virto anarchistine revoliucija Nestoras Machno buvo vienas is pagrindiniu partizanu buriu organizatoriu kuriuos suvienijo į Revoliucine Ukrainos Sukilimo Armija RUSA taip pat vadinta Juodaja armija jie kovesi su juoda anarchistu veliava arba machnovieciais Teritorija kuria machnovieciai paeme savo kontrolen vadinosi Machnovscina RUSA taip pat kovesi pries baltuosius ir antisemitinius pogromistus Srityse is kuriu machnovieciai isvare priesu pajegas valstieciai ir darbininkai sieke panaikinti kapitalizma ir valstybe organizuodamiesi į kaimu susirinkimus komunas ir laisvas tarybas is kapitalistu ir zemvaldziu nusavindami fabrikus ir zemes Etmonas Skoropadskis marionetines Ukrainos Valstybes galva nesekmingai stengesi atkovoti RUSA uzimtas Ukrainos teritorijas Po Vokietijos vakaru fronto griuties buvo atsauktas atgal į tevyne reikalingas saltinis 1918 m kovo men RUSA pavyko nugaleti vokiecius austrus Ukrainos nacionalistus ir Baltosios armijos dalinius pasivadines Nabat varpas prieme penkis pagrindinius tikslus visu politiniu partiju panaikinimas bet kokios diktaturos atmetimas bet kokios valstybes koncepcijos paneigimas proletariato diktaturos ar pereinamojo laikotarpio atmetimas visu darbininku savivalda per laisvas tarybas sovietus Tai aiskiai skyresi nuo bolseviku paziuru Tuo metu kovodami su baltaisiais bolsevikai laikinai sutiko su siomis salygomis bet greitai nustojo tiekti machnovieciams svarbiausius resursus 1921 m rugpjutį isvarges Machno galiausiai isvarytas į tremtį pabego į Rumunija tada Lenkija ir galiausiai Paryziu Anarchistine machnovscyna zlugo Ginkluotas konfliktas su lenkaisPagrindinis straipsnis Lenkijos Ukrainos karas Ukrainieciu judejimas Vakaru Ukrainoje 1918 uju lapkritį Halice įvyko sukilimas po kurio susiformavo Vakaru Ukrainos Liaudies Respublika VULR Tuo paciu metu Kijeve nuverstas netekes Vokietijos paramos Skoropadskis Įkurta Ukrainos direktorija jos vadovu tapo diktatorius Simonas Petliura 1919 m sausio 22 d įvyko iskilmingas Ukrainos Liaudies Respublikos ir Vakaru Ukrainos Liaudies Respublikos susijungimas Karinis konfliktas 1918 aisiais atgavusi nepriklausomybe Lenkija eme siekti atkurti Abieju Tautu Respublika arba sukurti netgi uz ja didesne valstybe zr Tarpjuris Lenkijai siekiant prisijungti ukrainieciu zemes 1918 m rudenį kilo ginkluotas konfliktas tarp ULR ir VULR vienoje puseje bei Lenkijos Rumunijos ir Cekoslovakijos kitoje Kariniai veiksmai prasidejo 1918 m lapkricio 1 d Konfliktas baigesi Ukrainos pralaimejimu 1919 uju vasara nusineses apie 25 tukstancius gyvybiu Ginkluotas konfliktas su bolsevikais1920 m balandzio 21 d ULR Direktorija ir Lenkija susitare del sienos palei Zbruces upe ir del karines sajungos pries bolsevikus Pagal sutartį Ukraina pripazino Halica su placiomis autonomijos salygomis Lenkijai mainais uz karine parama kare pries bolsevikus bei ULR teritorinį nelieciamuma po karo 1920 m balandzio 25 d Lenkija pradejo didele operacija pries bolsevikus pietuose puole jungtine lenku ir ukrainieciu siaureje vien lenku armija Geguzes 7 aja uzimtas Kijevas taciau jau menesio pabaigoje bolseviku armija pradejo konrataka po kurios uzeme Kijeva Vilniu Minska bei daugybe kitu miestu Lemiama musį prie Vyslos rugpjutį laimejo lenkai sustabdydami tolesnį bolseviku puolima Karas baigesi 1921 uju kova pasirasius Rygos taikos sutartį Taip pat skaitykiteRusijos pilietinis karasNuorodosRusijos pilietis karas Archyvuota kopija 2005 12 21 is Wayback Machine projekto angl