Tėtušio Tangi portretas grupė paveikslų tuo pačiu pavadinimu kuriuos nutapė olandų dailininkas postimpresionistas Vincen
Tėtušio Tangi portretas

Tėtušio Tangi portretas – grupė paveikslų tuo pačiu pavadinimu, kuriuos nutapė olandų dailininkas postimpresionistas Vincentas van Gogas (1853−1890) gyvendamas Paryžiuje 1886−1888 m. laikotarpyje.
Apie paveikslus
Žiuljenas Fransua Tangi (Julien François Tanguy, 1825−1894) buvo dailės reikmenų pardavėjas, įsikūręs Klozel gatvėje Paryžiuje. Mainais už dažus, drobes ir kitką jis priimdavo nepasiturinčių dailininkų kūrinius užstatu ir juos eksponuodavo savo krautuvėlėje. Draugų jis buvo pramintas „tėtušiu“. Pasak E. Bernaro, Tangi buvo vienas iš keleto tų, kurie atvyko iš Paryžiaus į Van Gogo laidotuves po jo savižudybės į Overo kaimą prie Uazos.Vincentas van Gogas aukštai vertino jo draugystę ir nutapė tris Tangi portretus, kurie vaizdžiai iliustruoja Vincento stilistikos keitimąsi jo gyvenimo Paryžiuje metu. Vėliausias ir geriausiu laikomas portretas yra Rodeno muziejuje Paryžiuje. Jame Tangi pavaizduotas frontalia ir statiška poza, sėdintis ant kėdės, susidėjęs rankas ant pilvo ir paskendęs savo mintyse. Dailininkas portrete išreiškia Tangi gerumą ir kuklumą. Portrete Tangi supa daug spalvotų japoniškų estampų, kuriuos aukštai vertino Vincentas ir jo brolis Teo. Šis elementas portrete yra tiktai Vincento van Gogo išmonė, pats Tangi japoniškais estampais neprekiavo, nei juos kolekcionavo. Kūrinyje Vincentas naudojo techniką, būdingą neoimpresionizmui − kontrastuojančias papildomas spalvas, plokštuminį vaizdavimą ir aiškiai pozicionuotus potėpius. Po Tangi mirties paveikslą 1894 m. įsigijo skulptorius Ogiustas Rodenas.
Galerija
- Pirmoji versija
- Antroji versija
- Trečioji versija, Rodeno muziejus, Paryžius
Išnašos
- Helvey, Jennifer. Irises. Getty Publications, 2009, p. 170
- Helvey, Jennifer. Irises. Getty Publications, 2009, p. 170
Nuorodos
- Rodeno muziejus
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tėtušio Tangi portretas, Kas yra Tėtušio Tangi portretas? Ką reiškia Tėtušio Tangi portretas?
Tetusio Tangi portretas grupe paveikslu tuo paciu pavadinimu kuriuos nutape olandu dailininkas postimpresionistas Vincentas van Gogas 1853 1890 gyvendamas Paryziuje 1886 1888 m laikotarpyje Apie paveikslusZiuljenas Fransua Tangi Julien Francois Tanguy 1825 1894 buvo dailes reikmenu pardavejas įsikures Klozel gatveje Paryziuje Mainais uz dazus drobes ir kitka jis priimdavo nepasiturinciu dailininku kurinius uzstatu ir juos eksponuodavo savo krautuveleje Draugu jis buvo pramintas tetusiu Pasak E Bernaro Tangi buvo vienas is keleto tu kurie atvyko is Paryziaus į Van Gogo laidotuves po jo savizudybes į Overo kaima prie Uazos Vincentas van Gogas aukstai vertino jo draugyste ir nutape tris Tangi portretus kurie vaizdziai iliustruoja Vincento stilistikos keitimasi jo gyvenimo Paryziuje metu Veliausias ir geriausiu laikomas portretas yra Rodeno muziejuje Paryziuje Jame Tangi pavaizduotas frontalia ir statiska poza sedintis ant kedes susidejes rankas ant pilvo ir paskendes savo mintyse Dailininkas portrete isreiskia Tangi geruma ir kukluma Portrete Tangi supa daug spalvotu japonisku estampu kuriuos aukstai vertino Vincentas ir jo brolis Teo Sis elementas portrete yra tiktai Vincento van Gogo ismone pats Tangi japoniskais estampais neprekiavo nei juos kolekcionavo Kurinyje Vincentas naudojo technika budinga neoimpresionizmui kontrastuojancias papildomas spalvas plokstuminį vaizdavima ir aiskiai pozicionuotus potepius Po Tangi mirties paveiksla 1894 m įsigijo skulptorius Ogiustas Rodenas Galerija Pirmoji versija Antroji versija Trecioji versija Rodeno muziejus ParyziusIsnasosHelvey Jennifer Irises Getty Publications 2009 p 170 Helvey Jennifer Irises Getty Publications 2009 p 170NuorodosRodeno muziejus