Tėrvetės pilies mūšis, latvių istoriografijoje vadinamas Tėrvetės pilies išvadavimu (latv. Tērvetes pils atbrīvošana) – 1279 m. pavasarį įvykusios žiemgalių (galimai ir lietuvių) bei Livonijos ordino kautynės, Aizkrauklės mūšio tęsinys.
| Tervetės pilies mūšis | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Livonijos kryžiaus karai | |||||||||||
Tėrvetės piliakalnis, 2010 m. | |||||||||||
| |||||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||||
| Žiemgaliai Lietuva | Livonijos ordinas | ||||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||||
| Nameisis | Nežinomas Tėrvetės fogtas † | ||||||||||
| Pajėgos | |||||||||||
| Nežinoma | Nežinoma, bent 15 riterių su tarnais | ||||||||||
| Nuostoliai | |||||||||||
| Nežinoma | Didelės | ||||||||||
Nugalėję Aizkrauklės mūšyje žiemgaliai, vadovaujami Nameisio, sudarė sąjungą su Lietuvos valdovu Traideniu ir surengė žygį su tikslu atsiimti savo pagrindinę pilį Tėrvetėje, kurį ordinas buvo pavertęs fogtijos centru.
Nameisio vadovaujamos pajėgos po nedidelių kautynių užėmė vokiečių kontroliuotą Tėrvetės miestą, o po kelių dienų kovų – ir pačią pilį. Sugauti ordino riteriai buvo išsiųsti į Lietuvą, o Tėrvetės fogtas buvo nubaustas mirties bausme.
Po šių kautynių Nameisis, padedamas lietuvių, išplėtė karo veiksmus ir per trumpą laiką kalavijuočiai buvo išvyti ir iš kitų žiemgalių piliakalnių sričių, išskyrus Mežuotnę.
Įvykių aprašymas Eiliuotoje Livonijos kronikoje
Kovų eiga aprašyta Eiliuotojoje Livonijos kronikoje. Joje teigiama, kad:
1279 m. kovą žiemgaliai sulaužė 1271 m. su Livonijos ordinu sudarytą taikos sutartį ir pradėjo rengtis naujam karui. Žiemgalių paimtas į nelaisvę riteris Bertoldas (vok. Bertolt) juos apmokė šaudyti iš arbaletų, kuriuos jie buvo paėmę kautynėse su kryžiuočiais.
„Kai žolė vėl sužaliavo“, žiemgalių kariuomenė surengė kruopščiai suplanuotą puolimą prieš ordino įgulą, įsitvirtinusią Tėrvetės pagrindiniame piliakalnyje. Numatytą dieną jie užpuolė priešpilį (vok. Vorburg) ir paėmė į nelaisvę arba nužudė jo gyventojus. Penkiolika ordino riterių su tarnais užsibarikadavo netolimoje vidinėje pilyje (vok. inren burc).
Kai žiemgalių kariai apsupo piliakalnį, gynėjai šaudė į puolėjus strėlėmis ir mėtė akmenis. Kai žiemgaliai veržėsi link pilies vartų per gynybinį griovį, Nameisis įsakė Bertoldui ir jo apmokytiems šauliams šaudyti iš arbaletų. Ketvirtą puolimo dieną likusieji riteriai nusprendė patys padegti pilį ir pasitraukti. Atvėrus pilies vartus, Nameisis savo kariams pasakė: „Na eikite, didvyriai, su jėga ir išpjaukite tą brolių gaują!“ Riterių pasipriešinimas greitai buvo palaužtas, o likę gyvi ordino broliai – paimti į nelaisvę.
Po kelių valandų nuo pergalės žiemgaliai susirinko į susirinkimą, kuriame nusprendė mirties bausme nubausti Tėrvetės fogtą, kuris, galbūt, anksčiau buvo įžeidęs Nameisį. Žiemgaliai sudarė didelį ratą, kuriame riteriui teko kautis dvikovoje – joje jis ir buvo nužudytas. Dalis belaisvių buvo išgabenta į Lietuvą.
Vėliau žiemgaliai su dideliu užsidegimu vėl iš naujo atstatė iš ordino atimtą Tėrvetės pilį.
Kai apie įvykius sužinojo Livonijos ordino magistro pavaduotojas Gerhardas, jis pasiuntė pasiuntinį į Vokiečių ordino 1280 m. konventą Elbinge. Pasiuntinys pranešė apie pralaimėjimą Žiemgaloje ir prašė atsiųsti papildomų pajėgų, „kad žemė būtų saugi prieplauka, kurios jau nebegriautų pagonys – reikia ten siųsti brolius, nes kitu atveju netrukus sulauksiančios kitokios žinios“. Po to Livonijos ordino magistras Konradas fon Foichtvangenas kreipėsi į Vokiečių ordino didįjį magistrą Hartmaną Helderungeną ir pranešė, jog nebegali išlaikyti ordino valdžios nei Livonijoje, nei Prūsijoje.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Tėrvetės pilies mūšis (1279), Kas yra Tėrvetės pilies mūšis (1279)? Ką reiškia Tėrvetės pilies mūšis (1279)?